Biblinė Perspektyva Apie Vaikų Drausminimą ir Fizines Bausmes
Lietuvą sukrėtusi mamos ir patėvio sumušto keturmečio mirtis šiomis dienomis pažadino daug diskusijų. Ar auklėdami savo vaikus tėvai gali juos bausti? Krikščionys neretai tvirtina, jog Biblija ne tik pateisina tėvus, drausminančius savo vaikus fizinėmis bausmėmis, bet ir skatina juos tai daryti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad Šventajame Rašte niekur nėra skatinamas smurtas prieš vaikus, kalbama tik apie bausmes, o ne smurtą. Paties Viešpaties duos jums ženklą, kad bausmių sistema turi egzistuoti, nes bausmė yra natūrali mūsų elgesio pasekmė. Vis dėlto, pati Biblija suprasti yra labai sunku, todėl interpretacijos šiuo klausimu skiriasi.
Vaikai Biblijoje: Palaima ir Tėvų Atsakomybė
Biblijoje vaikai yra didelė palaima ir atsakinga dovana. „Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę!“, - rašoma Psalmių knygoje. Taip pat pabrėžiama, kad Dievas „suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina.“ Kiekvienas yra nuostabiai sukurtas, kaip teigia šventraštis: „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas.“ Jėzus pats gynė vaikų teises, sakydamas: „Kas priima šį vaiką mano vardu, mane priima, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė.“ Tėvams tenka didelė atsakomybė ginti, saugoti ir auklėti savo šeimą, o „Vaikai, klausykite tėvo pamokymo.“ ir „Kiekvienas turi gerbti savo tėvą ir motiną“ yra esminiai Dievo įsakymai.
Biblija pabrėžia ne tik fizinę, bet ir dvasinę vaikų gerovę. „Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje.“ Todėl yra svarbu mokyti vaikus Biblijos: „Deuteronomy 6:6-7 -„Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.” Skaitydami Bibliją, vaikai pastebės, kad tarp Dievo įstatymų yra “Gerbk savo tėvą ir motiną” bei išugdys kitų charakterio savybių.
Nors Biblijoje tėvai yra giriami už gerų dovanų davimą vaikams (Matthew 7:11), reikia įvertinti ir tokio elgesio poveikį. Jeigu duodi vaikui dovaną ir jis yra dėkingas, pagarbus ir nereikalaujantis, tada viskas gerai. Priešingu atveju, vaikas gali būti sugadintas dėl perdėtų dovanų ar disciplinos stokos. Manoma, kad kuo geriau elgiamės su vaikais, tuo blogiau jie elgsis su mumis, jei nėra jokios disciplinos. Biblinis vaiko ugdymas koncentruojasi ant to, kokį poveikį mūsų veiksmai turės, o ne į pačius veiksmus. Duoti nereikalingą dovaną ar susilaikyti nuo disciplinos atrodo patrauklu tam momentui, bet galiausiai ir ilgainiui tai prikurs galvos skausmų ir širdgėlos. Todėl, kad ugdytume vaiką kaip Dievas ugdo mus, turėtumėme mažiau galvoti ką duodame vaikui ar neduodame, o labiau galvoti, kaip mūsų veiksmai paveiks vaikus. Jeigu vaikui ką nors duodi ir jis nėra dėkingas - tai jau gali šviestis problema ateityje.
Vaikų drausminimas: ką sako Biblija?
Drausminimas Šventajame Rašte: Rykštės Metafora ar Tiesioginis Įsakymas?
Kyla daug diskusijų, ar Biblijos eilutės, mininčios „rykstę“ ir „plakimą šonais“, turėtų būti suprantamos pažodžiui. Pats blogiausias Šventojo Rašto skaitymas yra fundamentalistinis skaitymas, kuris mato tik žodžius ir nesigilina į prasmę. Šventojo Rašto tekstas yra senas tekstas, kuriame kalbama apie bausmes, bet ne apie smurtą. Jei žiūrėtume giliau, pati rykštė pirmiausiai yra metafora. Visgi, disciplina vaikui yra itin svarbi Biblijoje, ir daugelis tekstų pabrėžia drausminimo būtinybę. Pavyzdžiui, Laiške žydams rašoma: „Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis“ ir „Dievas griežtai auklėja, ką myli, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.“
Patarlių Knygos Mokymai Apie Drausmę
- Patarlių knyga teigia, kad „kas gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, rykšte pataiso“ (Pat 13, 24).
- „Savo vaiką griežtai pamokyk, nes tai teikia viltį.“ (Proverbs 19:18).
- „Rykštė ir pabarimas duoda išminties, o vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda.“ (Proverbs 29:15).
- „Drausmink savo vaiką, ir būsi ramus, o jis tau teiks paguodos.” (Proverbs 29:17).
- Be tiesioginių citatų, Biblijos mokyme randame ir tokių apibendrinimų: „Lenk jam sprandą jaunystėje, plak šonus, kol jis mažas, antraip užaugs kietasprandis ir neklusnus.”
Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Bausmių sistema turi egzistuoti, nes bausmė yra natūrali mūsų elgesio pasekmė. Visiškas bausmių atsisakymas būtų klaida, nes užaugintume egoistą, ribų nežinantį vaiką. Tačiau svarbiausia, kad bausmė nežemintų žmogaus orumo. Šiandien fizinės bausmės dažnai virsta smurtu. Žmogus peržengia bausmės ribas ir pradeda smurtauti. Tačiau taip pat reikia nepamiršti, kad per griežtos taisyklės gali būti tiek pat blogos kaip ir vaiko lepinimas.
Naujojo Testamento Požiūris: Jėzus ir Vaikai
Naujajame Testamente matome, kad vaikų teises visų pirma gynė pats Jėzus. Jis sakė „leiskite mažutėliams ateiti pas mane“ (Mk 10, 14), jis laimino vaikus ir padarė juos pavyzdžiu suaugusiems. Toje visuomenėje tai tikrai buvo neįprasta. Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Taip pat Naujajame Testamente randame eilutę, prisakančią tėvams neerzinti savo vaikų (Kol 3, 21), kitaip tariant, nesmurtauti prieš savo vaikus. Efeziečiams taip pat rašoma: „Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.”
Ekspertų ir Teologų Diskusijos Apie Fizines Bausmes
Spaudoje bei iš ekspertų lūpų nuomonių šia tema nestinga, ir nuomonės yra įvairios. Psichologė R. pabrėžia dėl tokio tėvų elgesio - dėl patirto smurto - galinčią kilti psichologinę žalą. Kiti ekspertai kelia klausimą, ar Lietuvoje tokio įstatymo (draudžiančio fizines bausmes) nėra, vadinasi, leidžiama. Vokiečių teologas H.G. teigia, kad prievarta ir fizinė bausmė yra netinkami. Šią mintį vaizdžiau paaiškina E. ir C., pabrėždami griežtos tėvų priežiūros svarbą, tačiau ne smurto.
Kiti ekspertai ir teologai linkę palaikyti tam tikras drausminimo formas. Vienas iš pietizmo judėjimo pradininkų A. H. Franckė pabrėžė, kad baudžiant vaikuose labiau sunaikinami negu paskatinami. Jis ragina mokytojus nebausti apėmus įtūžiui, ir teigia, kad bausmės motyvas turi būti ne kerštas ir ne pyktis, o meilė, o vaikai turi būti auklėjami žodžiais. Visgi, pritardamas Franckei, teologas ir pedagogas A. bausmę kaip auklėjimo priemonę vertina teigiamai, remdamasis Pat 13, 24 ir 19, 18. Krikščionis J. mano, kad fizinė bausmė galima tik kai užsispyrėlis sąmoningai neklauso. Jis prideda: "Ar lupimas turi sukelti skausmą? Aišku. iš jo nauda?.. Aišku, nėra jokio reikalo vaiką kankinti. Sukirsti du tris kartus per užpakaliuką, kad jis klausytų. Lupti, tai tuojau pat po nusižengimo."
Šeimos analitikai, krikščionys D. ir P., taip pat pasisako už fizinę bausmę, atmesdami mintį, jog ji sukelia kompleksą. Anot jų, ji leidžia vaikui pajusti teisingumo skonį, padeda susidoroti su nerimu, nes pasako, kad bausmė įvykdyta, ir kaltės jausmas dingsta, padedant suvokti bausmės prasmę. Kiti, pavyzdžiui, psichologė C., fizine bausme laiko naudingą ir tinkamą drausminimo priemonę, ypač kai ji skiriama tinkamai - ji turėtų būti taikoma tik kai išbandytos ir neveikia visos kitos priemonės, ir vaikas turi aiškiai žinoti bei suprasti, dėl ko yra baudžiamas, o pritaikius bausmę, reikalas turi būti galutinai išspręstas.
Mano nuomone, jeigu vaikas neklauso, nesigaili ir nesupranta savo klaidų - tada jau reikia disciplinos. Tačiau, jeigu vaikas gailisi - reikia atleisti ir nebausti, nes vaikas suprato savo klaidą. Prieš pliaukštelėjant galima įspėti. Pliaukštelėjimas yra paskutinė išeitis, kai visiškai nesiskaito vaikas. Patarimai apima ir alternatyvius drausminimo būdus, pvz., pastatyti vaiką į kampą, o ne plakti šonus, reikia galvoti, kaip tą discipliną įvesti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tėvų pavyzdį: vaikai ima iš mūsų pavyzdį, kaip mes elgiamės, taigi labai svarbu visuose gyvenimo situacijose rodyti tinkamą pavyzdį. Kai kurie pataria neleisti vaikams žiūrėti jokių animacinių filmukų, nes jose dažnai būna užsimaskavę demonai, ir apskritai geriau vengti TV. Niekas tegul neniekina tavo jaunystės.
Valstybės ir Šeimos Santykis Auklėjimo Kontekste
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Dėl to kyla diskusijos apie valstybės kišimąsi į šeimos reikalus. Kai kurie mano, kad „Vaikai turi teisę į nesmurtinį auklėjimą“ ir kad tai yra visuomenės ir visų Sutartį pasirašiusių šalių pareiga užtikrinti. Kiti, matydami didelį valstybės kišimąsi, mano, jog „valstybė per smarkiai kišasi į šeimos reikalus“, ir tai „jau ne valstybės reikalas“. Šeima, siekdama užauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, mato savo vaikų auklėjimą kaip savo prerogatyvą. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp vaiko teisių apsaugos ir tėvų atsakomybės bei teisės auklėti savo vaikus, siekiant jų gerovės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
