Emigrantų vaikai: iššūkiai, švietimo galimybės ir emocinė aplinka
Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje migracija tapo neatsiejama daugelio šeimų gyvenimo dalimi. Kai tėvai priima sprendimą išvykti dirbti ar gyventi į užsienį, tai iš esmės keičia jų vaikų kasdienybę, socialinę aplinką bei švietimo poreikius. Svarbu suprasti, su kokiais sunkumais susiduria emigrantų vaikai ir kokia pagalba jiems yra būtina.
Emigracijos poveikis vaikų emocinei būklei
Tyrimai rodo, kad emigravusių tėvų palikti vaikai yra skaudi ne tik socialinė, bet ir visuomenės sveikatos problema, dažniausiai pasireiškianti vaikų psichinės ir socialinės sveikatos sutrikimais. Išvykus tėvams, 65,1 proc. vaikų nurodė pablogėjusią savijautą. Emigravusių tėvų vaikai jautė mažesnę atsakomybę, dažniau jautėsi apatiški. Klasės auklėtojų nuomone, vaikai, kurių vienas ar abu tėvai yra išvykę, dažnai nesidomi užklasine veikla.
Emigrantų vaikai teigia, kad dažniau patiria depresiją, nerimą, turėjo daugiau bendravimo su bendraamžiais problemų. Augančiai asmenybei labai reikia emocinio santykio - artimo, šilto, pagrįsto pasitikėjimu ir meile. Emigrantų vaikai pagalbos pirmiausia turėtų sulaukti iš mokyklos psichologų ir socialinių pedagogų, mokyklos administracijos, vaiko teisių apsaugos specialistų.
Kaip padėti savo vaikams išgyventi skyrybas | Dr. Lenne' Hunt
Lituanistinis ugdymas užsienyje
Gyvenant užsienyje būtina vaikus lietuvių kalbos mokyti papildomai. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) įgyvendina švietimo politiką pagal nustatytus veiklos tikslus, įskaitant metodikų bei rekomendacijų rengimą. Pavyzdžiui, buvo parengtas Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir atvykusių užsieniečių ugdymo organizavimo modelių aprašas bei speciali Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1-B2) bendroji programa.
Tokios lituanistinės mokyklėlės steigiasi visur, kur gyvena lietuvių bendruomenės. Tėvai noriai juos atveda ir patys mėgsta pabendrauti su mokytojais ar tarpusavyje. Stengiamės mokinius sudominti, lavinti lietuvių kalbą žaidžiant. Dauguma mokyklą lankančių vaikų yra ikimokyklinio amžiaus.
| Priemonė | Tikslinė grupė |
|---|---|
| „Kelionė į Lietuvą“ | 6-9 metų mokiniams |
| „Laiškai iš Lietuvos“ | 10-13 metų mokiniams |
| „Lietuvių kalbos kursas 5-6 klasėms“ | 5-6 klasės |
| „Lietuvių kalba 7-8 klasėms“ | 7-8 klasės |
Integracija grįžus į Lietuvą
Užsienyje gimę ar augę vaikai, grįžę į Lietuvą, dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla organizuoja jo lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrina, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais. Iš užsienio atvykęs mokinys neturi būti testuojamas ar kitaip tikrinamos jo žinios.
Nemokantis lietuvių kalbos mokinys, prieš pradėdamas nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Priėmimas į išlyginamąsias klases ir išlyginamąsias mobiliąsias grupes gali būti vykdomas visus mokslo metus. Lietuvių kalbai mokyti išlyginamojoje klasėje skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
