Vaikai yra ypač pažeidžiama grupė tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl svarbu imtis papildomų veiksmų siekiant tinkamai apsaugoti vaikų teisę į sveikatą. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi vaikų imuninės sistemos aspektai, pirminis imunodeficitas, imuniteto stiprinimo principai ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.
Imuninė sistema pradeda formuotis dar motinos įsčiose. Vaikui augant imuninė sistema kartu su visu organizmu patiria net keletą kritinių raidos periodų.
Gimdamas kūdikis iš sterilios aplinkos patenka į tokią, kurioje yra daug „svetimų medžiagų“, t. y. antigenų. Nors aktyvi antikūnų - kovotojų su viskuo, kas „svetima“ organizmui, - gamyba prasideda vos gimus, jų kiekis dar būna gerokai mažesnis nei suaugusiojo. Iš motinos per placentą gautas antikūnų kiekis išsenka vaikui sulaukus 3-6 mėnesių, todėl šiuo laikotarpiu kūdikio imunitetas yra lengviau pažeidžiamas.
Augdamas ir aktyviai judėdamas vaikas susiduria su itin dideliu antigenų kiekiu, tačiau jo imuninė sistema formuojasi palaipsniui. Tik ketvirtaisiais-šeštaisiais gyvenimo metais susiformuoja vietinis imunitetas, padidėja gleivines nuo infekcijų saugančio imunoglobulino A gamyba. Todėl vaikų gleivinės ilgą laiką būna mažiau apsaugotos nei suaugusiųjų, jie imlesni kvėpavimo takų infekcijoms.
Vienas sudėtingesnių periodų imuninei sistemai yra ir lytinis brendimas, nes prasidėjusi lytinių hormonų gamyba taip pat veikia ir imuninio atsako ypatumus; bet jei organizme nėra genetiškai „užprogramuotų klaidų“, šie kritiniai periodai sėkmingai pakeliami ir imuninė sistema funkcionuoja normaliai. Egzistuoja ir fiziologiniai imuninės sistemos raidos etapai, kai ji yra mažiau atspari neigiamam aplinkos poveikiui, gali būti didesnis imlumas infekcijoms, todėl net ir nesant įgimtų imuniteto „klaidų“ reikėtų atsižvelgti į šiuos etapus ir imtis adekvačių profilaktikos priemonių.

Pirminis imunodeficitas yra įgimtas sutrikimas, todėl jo požymiai dažniausiai pasireiškia anksti, jau kūdikystėje. Tačiau pažymėtina, kad simptomų atsiradimo pradžia ir jų sunkumas labai priklauso nuo imuninės sistemos pažeidimo apimties. Esant lengvesnės formos pirminiam imunodeficitui liga gali pasireikšti santykinai vėliau, t. y. paauglystėje ar net sulaukus brandaus amžiaus.
Pirmiausiai sergantieji, jų artimieji ir aplinkiniai turi žinoti, kad pirminis (įgimtas) imunodeficitas nėra užkrečiama liga. Ši ligų grupė visiškai nesusijusi su ŽIV/AIDS. Dažnai ligoniai bijo būti atstumti draugų, šeimos narių ar artimųjų, bijo pašaipų. Tai ypač aktualu vaikystės ir paauglystės laikotarpiu. Dažnai šios baimės yra nepagrįstos, jas lemia nepakankama informacija apie pirminį imunodeficitą.
Pirminį imuniteto deficitą (PID) turintys pacientai ilgą laiką gali gyventi nesirgdami, tačiau tuo metu, kai juos užklumpa kitiems, atrodytų, gana įprasta liga - virusinė sloga, bronchitas ar kt., šie pacientai serga itin sunkiai. Todėl aplinkiniams turėtų būti paaiškinta, kodėl pirminiu imunodeficitu sergantys žmonės vengia ir turi vengti bet kokių situacijų, galinčių sukelti ligą.
Ar pirminis imunodeficitas yra išgydomas, ar tik kontroliuojamas? Šiandien pirminis imuniteto deficitas gali būti sėkmingai gydomas skiriant pakaitinę terapiją imunoglobulinais ar kitais specialiais preparatais, kurie kompensuoja trūkstamą komponentą ar koreguoja sutrikusio imuninio atsako grandį. Tobulėjant medicininėms technologijoms, atsirado galimybė imunoglobulinus pacientui skirti ne tik ligoninėje, švirkščiant į veną, bet ir namuose, kai pacientas specialia pompa pats gali susišvirkšti vaistų po oda. Įprastai tokį gydymą reikia tęsti visą gyvenimą, nes ligos priežastis - įgimtas sutrikimas, susijęs su genetiniu defektu.

Kai kuriais, pavyzdžiui, sunkaus kombinuoto imunodeficito, atvejais atliekama kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija. Jeigu ji sėkminga, galima teigti, kad pacientas pasveiko. Daug vilčių ateityje gydant šias ligas teikia intensyviai vystoma genų terapija.
Tiesa, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į ligos pobūdį, specialaus gydymo poreikį ir kartu su gydytoju atrasti tinkamiausią gyvenimo būdą. Pirminiu imunodeficitu sergančių vaikų tėvai geriausiai žino vaiko norus ir galimybes, jie geriausiai gali padėti savo vaikui atrasti balansą, pagelbėti vaikui suprasti jo galimybes bendrauti ir žaisti su kitais vaikais. Būtina atsižvelgti į tai, kad pirminiu imunodeficitu sergančiam žmogui reikia laikytis tam tikrų apribojimų. Šiuos apribojimus ir ligos sukeliamus nepatogumus reikėtų žinoti ir vaikų draugams, mokytojams, kaimynams ar bendradarbiams.
Siekiant išvengti infekcijų, pacientams, sergantiems pirminiu imunodeficitu, gali būti naudinga vakcinacija. Prieš skiepijantis reikia pasitarti su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu. Yra įrodymų, kas skiepai turi teigiamą poveikį ne tik konkrečios infekcinės ligos prevencijai, bet ir bendrai imuninės sistemos funkcijai. Paciento, sergančio pirminiu imunodeficitu, šeimos nariai taip pat turėtų skiepytis, kad apsaugotų pacientą nuo infekcijų. Prieš sportuojant ar užsiimant kita fizinio aktyvumo reikalaujančia veikla pasitarti su gydytoju.
Visuomenėje gana plačiai egzistuoja nuomonė, kad reikia nuolat „stiprinti“ imunitetą. Tačiau imuninę sistemą stimuliuojančius preparatus - tiek vitaminus ir mikroelementus, tiek ir kitus preparatus, įskaitant homeopatinius, - reikia naudoti „protingai“, adekvačiais kursais, ir tik tuomet, kai didėja peršalimo ligų rizika arba yra nusilpusio imuniteto požymiai.
Besaikis imunitetą stimuliuojančių preparatų vartojimas gali sukelti komplikacijų. Suvartojus gerokai daugiau vitamino C, gali sutrikti virškinimas, susidaryti oksalatiniai akmenys inkstuose. Esant vitamino A pertekliui, labiau slenka plaukai, padidėja kaulų trapumas ir net kyla plaučių vėžio rizika. Cinko perteklius sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą. Be to, besaikė imunostimuliacija slopina imuninės sistemos savarankiškumą.

Imunitetą gali alinti ir toksiniai veiksniai, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas, rūkymas, besaikis kofeino turinčių produktų vartojimas. Prie to prisideda ir nuolatinis pervargimas bei nevisavertė mityba. Dėl visų minėtų priežasčių silpnėja organizmo atsparumas infekcijų sukėlėjams, todėl susergama.
Vaikų bei pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimus atlieka šeimos gydytojas (arba vaikų ligų gydytojas). Pavyzdžiui, „Affidea“ klinikose atliekami sveikatos patikrinimai visų amžiaus tarpsnių (prisirašiusiems ir neprisirašiusiems prie klinikos) vaikams:
Sveikatos pažymėjimas yra privalomas visiems moksleiviams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas darželiuose ir mokyklose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sveikatos tikrinimas privalomas ir pilnamečiams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo švietimo programas. Profilaktinė patikra turi būti atliekama kas metus. Po patikros išduodamas elektroninis Moksleivio sveikatos pažymėjimas.
Sveikatos pažymėjime pateikiamas vertinimas apie moksleivio galimybes dalyvauti bendrojo ugdymo procese. Taip pat nurodomos rekomendacijos dėl pirmosios pagalbos teikimo priemonių (turint alergijų ar lėtinių ligų) ar vietos mokymo vietos pritaikymo pagal specialiuosius mokinio poreikius (specialus maitinimas, sėdėjimo vieta ar tinkama fizinio lavinimo programa).
Svarbu: Į kainą neįskaičiuoti papildomi tyrimai ir kitų gydytojų specialistų konsultacijos. Prieš atvykstant pas šeimos gydytoją, pacientui jau turi būti atlikta odontologo patikra. Su savimi reikia turėti pažymą iš gydytojo odontologo bei vaiko skiepų pasą. Vaikas į kliniką turi būti lydymas vieno iš tėvų. Be tėvų sutikimo vaiko sveikatos tikrinimas negalimas.
Vaikai, turintys individualių poreikių, turi teisę į tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kurios siūlomos kitiems vaikams. Dalyvavimo priimant sprendimus dėl gydymo (pvz., sutikimas gydytis) laipsnis priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, 15 metų vaikas gali atsisakyti medicininės procedūros, nes bijo, net jeigu gydytojai mano, kad procedūra yra labai svarbi vaiko gydymui.
Prie „Affidea“ klinikos prisirašiusiems pacientams profilaktiniai patikrinimai vaikams ir pilnamečiams mokiniams gali būti apmokami PSDF lėšomis, vadovaujantis LR SAM įsakyme „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (2000.05.31, Nr. 301) numatytais sveikatos tikrinimų reikalavimais ir apmokami įstatyme numatyta tvarka.
Imunoprofilaktika atliekama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d.

Ekstremalių situacijų ar karantino metu tėvams ar globėjams gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūrai. Štai svarbiausi aspektai:
| Priežastis | Nedarbingumo trukmė | Ligos išmoka | TLK-10-AM kodas ir priežastis |
|---|---|---|---|
| Vaiko iki 14 metų slaugymas susirgus koronaviruso infekcija | Iki 14 kalendorinių dienų | 65,94 proc. | U07.1 „Ligonio slaugymas“ |
| Mažų vaikų ar vaikų su negalia nuotolinis ugdymas karantino metu | Iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. | 65,94 proc. | Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“ |
| Dienos centrų, teikiančių dienos ar trumpalaikę socialinę globą, neveikimas | Iš pradžių išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei atšaukiama ekstremali situacija ir karantinas. | 65,94 proc. | Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“ |
Svarbu pabrėžti, kad įvedus karantiną turi būti aiškus Vyriausybės nurodymas mažus vaikus ar vaikus su negalia ugdyti nuotoliniu būdu.