Elžbieta I: Anglijos Karalienė ir Jos Valdymo Metai
Elžbieta I (kartais ji vadinama Karaliene Mergele, nes niekada nebuvo ištekėjusi, Gloriana arba Gerąja karaliene Bese, 1533 m. rugsėjo 7 d. - 1603 m. kovo 24 d.) buvo Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. Elžbieta I buvo penktoji ir paskutinė valdovė, priklausiusi Tiudorų dinastijai. Jos valdymo metai pasižymėjo Anglijos galios ir pasaulinės įtakos kilimu bei smarkiais religiniais nesutarimais šalies viduje.
1533 m. rugsėjo 7 d. Elžbieta gimė Grinviče, netoli Londono. Ji mirė 1603 m. kovo 24 d. Richmondo dvare, prie Londono. Jos valdymo laikotarpis Anglijos karaliene truko nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki 1603 m. kovo 24 d.
Elžbieta I buvo penktoji ir paskutinė valdovė, priklausiusi Tiudorų dinastijai, kurią sudarė Henrikas VII, Henrikas VIII, jos netikras brolis Eduardas VI ir netikra sesuo Marija I. 45 jos valdymo metai pasižymėjo Anglijos galios ir pasaulinės įtakos kilimu bei smarkiais religiniais nesutarimais šalies viduje.
Valdymo Metai ir Svarbiausi Įvykiai
Elžbietos I valdymo laikotarpis, trukęs nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki 1603 m. kovo 24 d., buvo itin reikšmingas Anglijos istorijai. Šiuo laikotarpiu Anglija patyrė didelį galios ir pasaulinės įtakos kilimą. Nors ji buvo nominali Prancūzijos karalienė, jos tikroji galia apėmė Angliją ir Airiją.
Popiežiui Pijui V 1570 m. Elžbietos valdymo metu suklestėjo literatūra, o tokie autoriai kaip Viljamas Šekspyras, Kristoferis Marlou ir Benas Džonsonas kūrė savo šedevrus. Frensis Dreikas tapo pirmuoju kapitonu, apiplaukusiu pasaulį, nors ir po Magelano ekspedicijos, kurios metu pats Magelanas mirė.
Elžbieta I buvo karštakošė valdovė, kartais susidurdavusi su sunkumais priimant sprendimus. Jos moto buvo video et taceo („matau ir tyliu“). Šis bruožas, turint galvoje jos patarėjų nekantrumą, dažnai gelbėdavo Elžbietą nuo nesėkmingų politinių ir santuokinių sąjungų. Kaip ir tėvas Henrikas VIII, ji buvo rašytoja ir poetė.
Jos valdymo metu sumažėjo diduomenės reikšmė, padidėjo pirklių ir manufaktūrų savininkų sluoksnis. Buvo įsteigta Londono birža (1566 m.). 1601 m. jos priimtas aktas padėjo pagrindus vargšų priežiūrai.
Religiniai Klausimai ir Iššūkiai
Elžbieta I buvo religijai abejinga, tačiau tapusi karaliene rėmė Anglikonų Bažnyčią. Iki 1559 m. ji pašalino iš postų daugelį katalikų vyskupų. 1570 m. popiežius Pijus V ją atskyrė nuo Bažnyčios.
Religinė įtampa ir nesutarimai buvo viena iš ryškiausių jos valdymo laikotarpio bruožų. Nepaisant to, ji sugebėjo išlaikyti Anglijos stabilumą ir stiprybę.
Karališkosios Įstaigos ir Paveldėjimas
Elžbieta I įsteigė keletą svarbių institucijų. Tarp jų - 1592 m. įsteigtas Dublino Trejybės koledžas (jo oficialus pavadinimas yra Elžbietos Šventosios ir Nedalijamos Trejybės koledžas prie Dublino) ir 1600 m. įsteigta Britų Rytų Indijos kompanija.
Ji niekada neištekėjo, manoma, kad vengdama galimos sutuoktinio politinės konkurencijos. Dėl šios priežasties ji vadinama Karaliene Mergele.
Elžbietos I mirtis 1603 m. kovo 24 d. žymėjo Tiudorų dinastijos pabaigą. Po jos sostą paveldėjo jos giminaitis Jokūbas VI Škotijos karalius, kuris tapo Anglijos karaliumi Jokūbu I, suvienydamas Anglijos ir Škotijos karūnas.
Gimė: 1533 m. rugsėjo 7 d.
Mirė: 1603 m. kovo 24 d.
Valdymo metai: 1558 m. lapkričio 17 d. - 1603 m. kovo 24 d.
Dinastija: Tiudorų
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
