Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.

Latvių vaikų poezija turi ilgą ir turtingą istoriją, kurią per daugelį metų kūrė daugybė talentingų autorių. Knyga, kurią laikote rankose, - tai koncentruota latvių vaikų poezijos istorija, pristatoma daugiau kaip keturiasdešimties autorių. Tekstai išdėlioti atvirkštine chronologine seka - nuo dabartinės poezijos iki ištakų, kitaip tariant, latvių vaikų poezijos klasikos. Matome, kad daugelis žinomų latvių poetų yra skyrę dėmesio vaikų poezijai ir parašę reikšmingų kūrinių, kuriuos pamėgo ir dideli, ir maži skaitytojai.
Svarbiu posūkiu šiuolaikinėje latvių poezijoje laikoma 2002 metais išėjusi Inesės Zanderės knyga „Iekšiņa un āriņa“ („Vidus ir išorė“). Ji laimėjo leidyklos „Preses nams“ („Spaudos rūmai”) originaliosios literatūros konkursą, labai išpopuliarėjo ir buvo išleista pakartotinai, kai autorė su dukra Alyse įkūrė vaikų knygų leidyklą „Liels un mazs“ („Didelis ir mažas“). Ši leidykla žinomus dabarties rašytojus skatina imtis vaikų literatūros ir į jauniesiems skaitytojams skirtas knygas įlieti eksperimento ir šiuolaikiškumo dvasios.
Kartais šiuolaikinė vaikų poezija sukelia ir skandalų, ypač tada, kai jos pavyzdžių įtraukiama į mokyklines knygas. Visuomenės atstovai yra piktinęsi Zanderės eilėraščiu, kuriame paminėtas šeimos būste esantis bariukas su cigaretėmis ir alkoholiu. Susirūpinę tėvai protestavo dėl Pėtero Brūverio eilėraštyje pavaizduoto skenduolio tvenkinyje. Šių eilučių autoriaus kūrinys sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose - nepasitenkinimas kilo dėl eilėraščio, aprašančio vaiko išgyvenimus skiriantis jo tėvams. Nemažai tėvų ir senelių tvirtino norintys savo atžaloms užtikrinti gražų, nerūpestingą gyvenimą, kuriame nėra vietos neigiamybėms ir problemoms.

Produktyviai darbuojasi ir tie poetai, kurie išlaikė giedrą, šiltą žvilgsnį į vaikystę: Uldis Auseklis, Mara Cielena, Ieva Samauska ir kt. Jų kūriniuose vaikas mokomas į pasaulį žvelgti kaip į stebuklą ir nuotykį, atidžiai įsižiūrėti į gamtą ir kitus žmones, siekti žinių, paisyti suaugusiųjų nurodymų.
Janis Baltvilkas, rašęs poeziją ne tik vaikams, labai muzikalus autorius, didelis gamtos žinovas, dėl šios premijos yra tapęs latvių vaikų poezijos patriarchu. Jis aktyviai kūrė dar sovietmečiu, kaip ir šioje knygoje pristatomi Ojaras Vacietis, Imantas Zieduonis, Leonas Briedis, Maris Čaklajis, Janis Peteras, Vikas, Aivaras Neibartas ir kt. Jų poezijoje vaikams nestigo neįprastų vaizdinių, keistų nutikimų, neretai ir skaitytojus paskatindavusių „atvirkščiam“ elgesiui, kaip kad Vaciečio eilėraštyje „Darysim, kas nereikia“. Sovietmečio ribojimų ir cenzūros sąlygomis toks „atvirkštumas“ tapdavo katarsio akimirkomis tiek vaikų, tiek suaugusiųjų auditorijai. Tokių akimirkų dovanodavo ir poetiškos, siurrealistiškos Imanto Zieduonio pasakos. Jos sulaukė ne vienos skaitytojų kartos dėmesio, buvo verčiamos į kitas kalbas, tapo animaciniais filmais.
Į paskutinę knygos dalį sudėta nemažai chrestomatinių eilėraščių, su kuriais užaugo jau daugybė latvių skaitytojų kartų ir kurie vadinami nacionalinėmis vertybėmis ar latviškumo išraiška. Kad ir Janio Poruko „Sambrūzdis“ ar Aspazijos „Pasakaitė“. Latvių vaikų poezijos istorijoje randame tiek linksmų, džiaugsmingų posmų apie vaikams artimą aplinką: namus, gyvūnus, šeimos narius, tiek romantinių svajų apie šioje žemėje neaptinkamą, nepasiekiamą pasakų karalystę.
| Autorius | Kūrybos periodas/stilius | Reikšmingumas/Indėlis |
|---|---|---|
| Inesė Zanderė | Šiuolaikinė (nuo 2002 m.) | Įkūrė leidyklą „Liels un mazs“, paskatino eksperimentus vaikų literatūroje. Kėlė kontroversijų. |
| Janis Baltvilkas | Sovietmetis ir vėliau | Latvių vaikų poezijos patriarchas, muzikalus gamtos žinovas. |
| Ojaras Vacietis | Sovietmetis | Neįprasti vaizdiniai, "atvirkščiam" elgesiui skatinanti poezija (pvz., "Darysim, kas nereikia"). |
| Imantas Zieduonis | Sovietmetis | Poetiškos, siurrealistiškos pasakos, tapusios animaciniais filmais. |
| Uldis Auseklis | Tradicinis/Giedras | Giedras žvilgsnis į vaikystę, sudarinėjo almanachą „Garā pupa“. |
| Aspazija | Klasika | Chrestomatiniai eilėraščiai (pvz., „Pasakaitė“, „Svirpliuko Kalėdos“), nacionalinės vertybės. |
| Rainis | Klasika | Chrestomatiniai eilėraščiai (pvz., „Aukso sietelis“), adaptuoti animaciniams filmukams. |
Kaip reikšminga vaikų poezijos platforma minėtinas almanachas „Garā pupa“ („Didžioji pupa“), sudarinėtas Uldžio Auseklio, o vėliau Inesės Zanderės, ir su pertraukomis leistas keturiasdešimt metų; taip pat žurnalai „Zīlīte“, „Ezis“, „Kurmītis“ („Zylutė“, „Ežys“, „Kurmiukas“) ir kt., spausdinę vaikams skirtus kūrinius. Dabar pagrindinės latvių vaikų poezijos sklaidos priemonės - knygos ir skaitymai.
Kai kurie eilėraščiai populiarūs ir šiandien. YouTube kanale galima susirasti animacinius filmukus, sukurtus Vilio Plūduonio „Zuikučių pirtelės“ ir Rainio „Aukso sietelio“ motyvais. Juose skamba nuostabi Imanto Kalninio (Imants Kalniņš) muzika. O štai Aspazijos „Svirpliuko Kalėdos“ naują gyvenimą pradėjo, kai muziką pagal šį tekstą sukūrė kompozitorius Raimondas Paulas.

Į šią knygą pateko ir žurnalo „Žoklis“ („Žabtai“) jaunųjų poetų konkurso dalyvių poezija. Ją parašė patys vaikai. Išties, kam skaityti vien didelių tetų ir dėdžių parašytus kūrinius, jeigu ir patys vaikai gali rašyti eilėraščius? Viliuosi, kad mažiesiems lietuvių skaitytojams ši knyga bus pravarti. Gal ją skaitydami patys pajusite norą rašyti. O gal - kas čia žino - ji įkvėps jus sukurti dar gražesnių už šituos eilėraščių.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Štai keletas patarimų, kaip tą padaryti efektyviai:

Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių. Šie kūriniai apima platų temų spektrą, nuo kasdienybės iki giliausių jausmų ir gamtos grožio.
Eilėraščiai apie šeimą ir artimuosius padeda vaikams suvokti meilę, rūpestį ir ryšius. Čia rasite gražiausius eilėraščius mylimai mamai. Taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius.
Pavyzdžiui, eilėraštis apie tėvelį:
Tėti, tėti, būk šalia,
Tėti tėti - visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Pasakyti tau „myliu“
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Kai bus liūdna tau kada,
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,...
Arba apie susitikimą su tėveliu po darbo:
Kai iš darbo grįžta tėtis,
Pasitinka jį mama.
Jiedu pradeda kalbėtis,
O aš laukiu nelinksma.
-Tėti, imk mane ant kelių,-
Aš prašau prieidama.
-Tu nevarginki tėvelio,-
Man prikaišioja mama.
-Mama, leiski man ant kelių
Pasėdėt su tėveliu:
Aš nevarginu tėvelio,
Aš, mamyte, jį myliu....
Taip pat ir apie mamytes:
Ir berniukai, ir mergytės
Bėgo sveikinti mamytės.
Ir pasakė man vaikučiai:
- Apkabinki mamą drūčiai!
Ak, berniukai, ir mergytės!
Jie nežino, kad mamytės
Aš pasiekti negaliu,
Nors labai labai myliu...
- Paprašyk tu savo tėtį
Lig mamytės pakylėti,
- Pakuždėjo man senelė Ir...

Gamtos grožis ir meilė tėvynei atsispindi daugelyje vaikų eilėraščių. Eilėraščiai apie pavasarį, rudenį, žiemą ar vasarą padeda vaikams pažinti aplinką ir ugdyti pagarbą gamtai.
Štai pavyzdys apie gimtinę:
Tą šilą, apjuostą
Vaivorykštės juosta,
Tą žemę rasotą,
Tą kvepiantį sodą,
Tą gintaro saują,
Tą tekančią saulę,
Tą skrendantį paukštį,
Tą ąžuolą aukštą,
Virš jo tą mėlynę
Vadinam TĖVYNE.
Savo namų ir dūmai saldūs.
Arba apie žiemą:
Spindi tėviškės žiema,
Užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
Aukso tiltais nusagstyta.
Saulė bėga per pusnis,
Kiekvienoj pėdoj - po rožę.
Gulbėm plazdančiom baltom
Už eglyno pūgos ošia.
Rogėmislnučiuoš žiema nuo didžiulio sniego kalno.
Mėlynu sparnu naktis palytės tau...
Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta - kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Ir valgysiu.
Trumpi vaikiški eilėraščiai, lengvi, linksmi eilėraščiai vaikams, prasmingi eilėraščiai lavina vaizduotę ir kalbos įgūdžius. Štai keletas pavyzdžių:
Kiški piški, Greitakoji,
Pasakyk, Kur tu nakvoji?
- Prie miškelio, Po egle,
Balto sniego Patale.
Kiški piški, Stačiaausi,
Kur šiandieną Tu keliausi?
- Pamiškėj Ugnelė dega,
Kepsiu ten Vaikams pyragą.
O ar mums Pyrago duosi,
Kiški piški, Skeltanosi?
- Kas klausys Mamytės, tėtės,
Tam... Už... Sidabro... Su sniego...
Lietuvių klasika „Du gaideliai“ - tai ne tik eilėraštis, bet ir populiari dainelė, perduodama iš kartos į kartą:
Du gaideliai, Du gaideliai,
Baltus žirnius kūlė.
Dvi vištelės, Dvi vištelės
Į malūną vežė.
Ožys malė, Ožys malė,
Ožka pikliavojo,
O ši trečia ožkytėlė
Miltus nusijojo.
Musė maišė, Musė maišė,
Uodas vandens nešė.
Saulė virė, Saulė virė,
Mėnesėlis kepė....
Apie judrų žaidimą:
Susikibę už rankučių,
Lietui lyjant, vėjui pučiant,
Šokam šokam sau ratu -
Ir po vieną, ir po du.
Tru tu tū, tru tu tūl
Ir po vieną, ir po du.
Mūs žali žali švarkeliai,
Mus j šviesą saulė kelia,
Saučia šaukia mus vardu -
Poezija taip pat padeda vaikams suprasti pasaulį aplink save ir atrasti stebuklus, net ir smulkiausiose detalėse:
Banga suklups prie kranto:
Bangele, ką darai?
Tau iš prijuostės Krenta
Į krantą Gintarai.
Ir tas, kas ieško - Randa.
įsižiūrėk gerai.
Nubarstė visą krantą
Geltoni Gintarai.

Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla. Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu? Eilėraščiai ir pasakėčios vaikams, pamokantys eilėraščiai, lietuvių ir kitų tautybių autorių eilėraščiai yra puiki priemonė.
Jei knygą būsite perskaitę prieš keliaudami į Latviją, esate maloniai kviečiami aplankyti puikų medžio skulptūrų parką Tėrvetėje prie Anos Brigaderės namų. O gal net paprašysit Rūdolfo Blaumanio, Fricio Bardos ar Rainio ir Aspazijos muziejų gidų, kad padedeklamuotų jums šių autorių eilių latviškai.