Elena Zalogaitė: Tautodailininkė, Pedagogė ir Patriotiškumo Puoselėtoja
Elena Zalogaitė - tai vardas, kurį žino ne tik Obelių kraštas, bet ir tie, kurie vertina tautodailę, meną ir gilų patriotiškumą. Ši išskirtinė moteris, gimusi ir augusi Obeliuose, visą savo gyvenimą paskyrė menui, pedagogikai ir Lietuvos istorijos puoselėjimui. Nors jos gyvenimo kelias ne visada buvo lengvas, Elena Zalogaitė išliko ryžtinga, kūrybinga ir nepalaužiamu tikėjimu savo pašaukimu.
Žinomo šiauliečio šachmatininko Aniceto Uogelės rankose - sena šeimos nuotrauka, išsaugojusi jo senelį, neeilinio likimo žmogų, Aleksandrą Jonkų. Netrukus iš A. Uogelės lūpų išgirdome surinktus jo senelį pažinojusių žmonių prisiminimus. Iš tiesų, 1863 metais gimusio žmogaus biografija galėtų būti pagrindas pilnametražiam filmui apie vienam Dievui težinomus žmogaus likimo vingius. Anicetas Uogėlė pasakoja, kad jo senelis Aleksandras Jonkus, gimęs Damelių apylinkėse, buvo vienas iš trijų brolių Jonkų. Baigiantis 19-ajam amžiui, paaštrėjus carinės Rusijos konfliktams su Turkija, ūkiai gavo prievolę: pasiųsti vieną sūnų su pakinkytu vežimu į pagalbą caro kariuomenei. Toji dalia atiteko Aleksandrui Jonkui. Išėjęs, jis dingo kaip į vandenį - mėnesiai bėgo, o artimieji nesulaukė jokios žinios.
Pasirodo, skubantys caro armijai į pagalbą lietuviai pakliuvo į turkų nelaisvę. Belaisvio duonos neišvengė ir A. Uogelės senelis, tai tuomet reiškė mirtį, nes turkai su kitatikiais daug „nesicemonijo”. Tačiau po daugiau nei pusę metų nelaisvėje trukusių nepriteklių, bado, belaisvių bruzdėjimų ir žūčių, įsikišo Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir turkų Raudonojo Pusmėnulio organizacija. Vis dėlto turkai pabijojo visus belaisvius grąžinti Rusijai, todėl belaisvius sutiko priimti Amerika. Tada iš kažkur buvo gautas garlaivis, o jo įgula keliaudama per Atlantą apsiėmė būti patys belaisviai. Šiaip ar taip, drauge su laimingaisiais, laive atsidūrė ir A. Jonkus. Iš Konstantinopolio po kelių savaičių kelionės, laivas pasiekė Naujojo žemyno krantus ir išmetė inkarą.
A. Uogelės senelis buvo apgyvendintas Čikagoje, kurį laiką dirbo „Bools” skerdyklose. Tačiau gimtinės trauka darė savo, ir A. Jonkus sugrįžo į Lietuvą. „Iš būsimo Atlanto nugalėtojo Felikso Vaitkaus tėvų Žagarėje nusipirko namą ir su gerokai jaunesne, darbščia ir daug vargo mačiusia žmona Elena Zalogaite (1874-1943 m.) užaugino 6 vaikus. Buvo kalbama, jog mano senelis dar du ar tris kartus buvo grįžęs Amerikon”, - dalijasi A. Uogelė.
Paskutinius gyvenimo metus (A. Jonkus mirė 1941 m.) A. Uogelės senelis praleido bendraudamas su Kazimieru Palčiausku. Kuo vertėsi A. Jonkus Lietuvoje nėra visiškai aišku. Žinoma, kad čia jis turėjo didelį žagarvyšnių sodą, o uogas veždavo parduoti į Klaipėdą bei Rygą. Miestelyje atidarė mėsos parduotuvę.
Elena Zalogaitė Obelių vidurinės mokyklos (dabar gimnazijos) ankstesnių laidų abiturientams pažįstama kaip piešimą dėsčiusi mokytoja. Pedagoginį darbą ji dirbo 17 metų. Vaikams ji buvo ne tik mokytoja, bet ir autoritetas, sugebantis atrasti talentą net ir tuose, kuriems, bendraklasių manymu, piešti visai nesisekė. Ji mokėjo pagirti, pastebėti netradicinius sprendimus, pavyzdžiui, kai piešinyje klevo lapas buvo „apkirptas“, ar kai juodi pagaliukai mėlyname fone priminė judančius vaikus.
E. Zalogaitės kūrybinis palikimas yra unikalus. Jos medžio raižiniai pasižymi savita technika: ant popieriaus padaromas eskizas, jis perkeliamas ant braižybos lentos, vėliau piešiama, spalvinama, lakuojama ir raižoma. Didelio formato paveiksluose pavaizduoti karžygiai, įžymios asmenybės (popiežius Jonas Paulius II, kompozitorius Liudvikas van Bethovenas, lakūnai S. Darius ir S. Girėnas bei kiti), peizažai, tėviškės motyvai. Portretuose svarbiausias akių žvilgsnis, kurį menininkė išgauna ne iš karto. Vėlesni darbai skirti religinei tematikai. Pagal matmenis didžiausias paveikslas yra „Paskutinė vakarienė“.
Deja, moteris jau bent penkerius metus neberaižo, nes silpsta akys. Daugelio darbų nebepamatysime, nes autorė juos išdalijo. Kitas išskirtinis obelietės pomėgis - eiliavimas. Storame E. Zalogaitės eilių rankraštyje glūdi jos kūrybinis palikimas, kurį, anot kai kurių, būtų verta išsaugoti išleidžiant knygą.
„Tai žmogus, negyvenantis sau. Paprašyta parašyti autobiografiją, ji parašė: „Esu paprastas, niekuo neišsiskiriantis žmogus, tik labai myliu meną ir Dievą.“ Šis sakinys ir yra Elena“, - apie E. Zalogaitę kalba Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė. Šis sakinys atspindi jos nuoširdumą, meilę Dievui ir menui, o taip pat kuklumą.
E. Zalogaitės kūryba yra neatsiejama nuo jos gyvenimo patirčių. Ji kurti pradėjo netekusi artimų žmonių - 1972 m. mirė jos mama, kuriai skirta didelė dalis jos kūrybinio palikimo, įskaitant paveikslus ir eilėraščius. Kaip ir dievdirbys Lionginas Šepka, kurio kūryba nepakartojama ir atstovauja Rokiškiui bei Lietuvai, taip ir E. Zalogaitės kūrybos turinys yra unikalus, nors kol kas ji labiau atstovauja Obelių kraštui.
Viena iš E. Zalogaitės kūrybos temų - Lietuvos istorija. Jos medžio raižiniuose įamžinti tokie istorijos veikėjai kaip kunigaikščiai Vytautas, Gediminas, Kęstutis, poetas Maironis, taip pat svarbūs Lietuvos praeities vaizdai. Menininkė siekė vaizduoti laisvos Lietuvos istoriją, perteikti krikščioniškąsias vertybes ir tikėjimą net ir gūdžiausiais sovietmečio metais. Dėl šios priežasties ji nusivylusi, kad jos darbams neliko vietos renovuotame Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose.
Nors senatvėje E. Zalogaitės gyvenimo sąlygos tapo sudėtingos, ji tebėra ryžtinga ir optimistė. Ji nenori palikti savo namų ir gyventi senelių namuose, tikindama, kad kol gali gyventi viena, tol ir gyvens. Jos nuolatiniai palydovai - šešios katės, kuriomis ji rūpinasi su dideliu atsidavimu, net jei tai reiškia pačiai sau atsisakyti kai kurių dalykų. Jautri ir gailestinga E. Zalogaitė negali išvaryti iš namų augintinių, nes jiems jauti meilę ir rūpestį.
Elena Zalogaitė - tai ne tik tautodailininkė ir pedagogė, bet ir patriotė, kurios gyvenimas ir kūryba yra liudijimas apie meilę Lietuvai, menui ir žmonėms. Jos darbai ir istorija įkvepia ir primena, kad tikrasis menas gimsta iš nuoširdumo, aistros ir nepalaužiamo tikėjimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
