Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jam gali būti būdingas didelis stresas. Daugeliui moterų, laukiančių kūdikio, kyla klausimas, ar stresas gali turėti neigiamos įtakos jų nėštumui. Nors stresas yra natūrali žmogaus reakcija, ilgalaikis ar intensyvus stresas gali turėti įtakos tiek moters sveikatai, tiek vaiko vystymuisi. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.

Stresas yra organizmo reakcija į išorinius ar vidinius dirgiklius, kurie gali kelti grėsmę asmens gerovei ar pusiausvyrai. Psichologai dažnai skirsto stresą į dvi pagrindines kategorijas: emocinis ir fizinis. Emocinis stresas gali būti susijęs su psichologiniais veiksniais, tokiais kaip nerimas, liūdesys ar frustracija.
Nėštumas gali sukelti įvairių emocinių iššūkių. Moterims gali kilti nerimas dėl gimdymo, finansinių sunkumų ar šeimos santykių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių. Besilaukiančios moterys nerimauja arba patiria stresą dėl daugelio dalykų. Vienas dažniausiai pasitaikančių - tai klausimas, ar su vaisiumi viskas gerai, ar jis vystosi tinkamai, ar gimdymas eisis sklandžiai. O jei dar giminėje yra sunkių ligų atvejų, moteris devynis mėnesius tiesiog eina iš proto. Nėštumo keliami nepatogumai, hormonų pokyčiai, nežinomybė dėl artėjančio gimdymo ar karjeros taip pat prisideda prie streso šaltinių.
Stiprus ir / ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai.
Stresas taip pat gali sukelti:
Stresas nėštumo metu gali turėti pasekmių ir vaisiui. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas. Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti.
Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą.
Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.
Ilgalaikis stresas tiesiogiai atsiliepia kūdikio ūgiui. Tų nėščių moterų, kurios nuolat nerimavo, jaudinosi, patyrė stresą, kūdikiai gimsta mažesni, galima sakyti, trumpesni. Gali būti (bet nebūtinai) ir mažesnio svorio, jie blogiau įvertinami pagal APGAR skalę. Taip pat tokie naujagimiai gimsta mažesnės galvos apimties, t. y. ir mažesnės smegenų apimties.
Vaisiaus augimo ribojimai ir vaiko psichikos sveikatos problemos yra tiesioginės pasekmės. Mamos patiriamas stiprus stresas gali turėti įtakos kognityvinei raidai nuo vaikystės iki paauglystės, padidinti riziką, kad vaikui taip pat pasireikš psichikos sveikatos ir elgesio problemų, nerimo sutrikimas. Net dvidešimt metų atlikti moksliniai tyrimai, kai buvo nagrinėjamas streso poveikis žmogui, parodė šiuos ryšius. Pastebėta, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
Buvo nustatytas gilaus mamos streso ir vaiko protinio sutrikimo bei emocijų, dėmesio sutelkimo sutrikimų ir hiperaktyvumo ryšys, taip pat jiems buvo būdingi pažintinės raidos sutrikimai. Tai paaiškinama padidėjusiu streso hormonų - kortikotropino, kortizolio ir androgenų kiekiu. Per daug streso hormonų sutrikdo vaiko pažintinio vystymosi gebėjimus, tuomet sunkiau vystosi kalba, sumažėja galimybė suprasti ir atsirinkti mokymosi turinį. Tai ypač žalinga mergaitėms. Berniukams ilgalaikis gilus mamos stresas ikimokykliniame amžiuje gali sutrikdyti nervinių ląstelių raidą, o to pasekmė gali būti, pavyzdžiui, disleksija (skaitymo ir rašymo sunkumai) ar net rimtesnės psichikos bėdos.
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“ A.Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį. „Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą“, - tęsė mokslininkė. - „Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Depresija sergančių mamų vaikai patiria neigiamą tokios padėties poveikį. Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje.
„Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis.“
| Streso tipas | Poveikis motinai | Poveikis vaisiui |
|---|---|---|
| Trumpalaikis stresas | Gali būti naudingas (motyvacija), kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. | Dažniausiai pavojaus nekelia, gali skatinti nėščiąją labiau rūpintis savimi. |
| Ilgalaikis (chroniškas) stresas | Aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, per didelis svorio priaugimas, nusilpęs imunitetas, valgymo problemos, sutrikęs miegas, uždegiminiai procesai, nervų ląstelių žūtis. | Vaisiaus augimo ribojimai, psichikos sveikatos problemos (nerimas, hiperaktyvumas, disleksija), baltojoje medžiagoje pakitimai, smegenų vystymosi sutrikimai, deguonies stoka, mažesnis ūgis, svoris, galvos apimtis. |

Vaisiaus distresas yra kritinė būklė, galinti atsirasti nėštumo ir gimdymo metu, rodanti, kad vaisius negauna pakankamai deguonies arba patiria kitokio streso. Ši būklė yra reikšminga, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui, jei nebus laiku nustatyta ir gydoma.
Vaisiaus distresas - tai požymiai prieš gimdymą ir jo metu, rodantys, kad vaisius nesijaučia gerai. Jam dažnai būdingi nenormalūs širdies ritmo modeliai, kurie gali rodyti, kad vaisiui trūksta deguonies (hipoksija) ar yra kitų stresorių. Vaisiaus distresas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant vaisiaus širdies ritmo pokyčius, sumažėjusį vaisiaus judėjimą ir nenormalius vaisiaus stebėjimo rezultatus. Kiti požymiai gali būti nenormalus širdies ritmas, sulėtėję vaisiaus judesiai arba mekonijumi nudažytas amniono skystis. Infekcijos nėštumo metu gali smarkiai paveikti vaisiaus gerovę. Tam tikros genetinės būklės arba autoimuniniai sutrikimai gali sukelti vaisiui polinkį į stresą.
Norint laiku imtis veiksmų, labai svarbu atpažinti vaisiaus distreso simptomus. Vaisiaus distreso prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir intervencijos laiko. Vaisiaus distresas yra rimta būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir įsikišti, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą ir saugumą. Būsimiems tėvams labai svarbu suprasti priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Svarbu stengtis, jog streso būtų patiriama kuo mažiau. Specialistai tikina, kad ryšio kūrimas su kūdikiu teigiamai veikia vaikus ir padeda sumažinti prieš tai patirtą neigiamą įtaką.
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.

Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgšis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą.
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviems savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt. Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystysis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje, kaip ir nėštumo metu, labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo.
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija.
Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.