Guminio kiaušinio eksperimentas: chemija ir nuostaba kasdienybėje

Ar mėgstate eksperimentuoti kartu su vaikais ir daryti įvairiausius „mokslinius“ bandymus? Tikime, kad mėgstate tai, kas įdomu ir nepažinta. Kiaušiniai - tai ne tik maistas, bet ir puiki priemonė įvairiems eksperimentams, kurie sudomins vaikus ir padės jiems suprasti gamtos reiškinius bei medžiagų savybes. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomiausią iš jų - guminio kiaušinio eksperimentą, bei kitus stebinančius bandymus su kiaušiniais, atskleidžiančius netikėtus rezultatus ir įdomias įžvalgas. Kasdienybėje tikriausiai nedažnai galvojame, koks kiaušinis įdomus net ir nepasipuošęs, plikas. Kokių įdomių savybių jis turi, kurios leidžia atlikti daugybę smagių bandymų?

Kiaušinio sandara: gamtos šedevras

Kiaušinis - vertingas maisto produktas. Kiaušinį sudaro 3 pagrindinės dalys: lukštas, trynys, baltymas. Betgi tai genialus gamtos kūrinys. Kūrėjo šedevras:

1. Kevalas;
2. Išorinė pokevalinė plėvelė;
3. Vidinė pokevalinė plėvelė;
4. Vytulas;
5. Skystas baltymas;
6. Tirštas baltymas;
7. Trynio dangalas;
8. Trynys;
9. Gemalinis diskas;
10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu;
11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu;
12. Trynio plėvė;
13. Vytulas;
14. Oro kamera;
15. Lukšto plėvelė.

Patyrinėkime kai kurias kiaušinio savybes atlikdami įvairius eksperimentus.

Guminio kiaušinio eksperimentas su actu

Norite sužinoti, kaip paprasčiausią vištos kiaušinį padaryti „guminiu“? Ugdytiniai žaisdami su SLIME kilo idėja pasigaminti raminantį žaislą - kiaušinį. Kiaušinio lukšto sudėtis beveik tokia pati kaip kaulų ir dantų, todėl šis eksperimentas ypač vaizdus.

Eksperimento eiga ir stebėjimai

1. Imame švarų puslitrinį stiklainį. Kiaušinis gali būti virtas ar nevirtas. Šiuo atveju mama naudojo nevirtą - „žalią“ vištos kiaušinį.
2. Į stiklainį įpilame 12% acto arba acto rūgšties.
3. Vaikai į stiklainį įdėjo rudą kiaušinį ir užpylė jį actu. Kiekvienas galėjo stebėti, kaip ant lukšto kyla burbuliukai - vyko cheminė reakcija.
4. Kiaušinį reikia palikti acte nakčiai. Eksperimentui sėkmingai įvykdyti iki galo prireiks 30-40 valandų. Po poros valandų pastebėsite, kad į paviršių ima kilti burbuliukai.

Cheminių reakcijų paaiškinimas

Acto rūgštis reaguoja su baze (kalcio karbonatu), kurios yra kiaušinio lukšte. Ant kiaušinio atsiradę burbuliukai (užpylus ant jo 9% acto) rodo, kad prasidėjo kiaušinio lukšto ėdimo reakcija. Veikiant actui kalcis, iš kurio sudarytas kiaušinio lukštas, ima tirpti ir išnyksta burbuliukų pavidalu. Tai acto rūgštis reaguoja su kalcio karbonatu, iš kurio sudarytas kiaušinio lukštas. Reakcijos metu susidaro anglies dvideginis ir kalcio acetatas.

Dėl kalcio karbonato, esančio kiaušinio lukšte, kiaušinio tankis yra didesnis nei acto. Todėl iš pradžių kiaušinis nugrims į dugną. Kai tankiojo lukšto nebelieka, kiaušinis iškyla į viršų. Anglies dvideginio burbuliukai, prilipę kiaušinio išorėje, taip pat padeda kiaušiniui išsilaikyti paviršiuje.

Eksperimento rezultatas

Kitą dieną ugdytiniai tyrinėjo pakitusį kiaušinį: jis tapo didesnis, šviesesnės spalvos, be lukšto. Kiaušinis tapo minkštas - kaip guminis. Vaikai lygino kiaušinį prieš ir po eksperimento, aptarė, kuo jie skiriasi. Pastebėjo, kad lukštas ištirpęs, virtęs į miltelius, o pats kiaušinis tapo lengvesnis.

Ištirpus lukštui, kiaušinis taps guminiu kamuoliuku, kuris yra gerokai didesnis už natūralų kiaušinį (nes prisigėrė acto). Iš 9% acto ištrauktą kiaušinį gerai nuplaukite. Nuplaukite jį vandeniu, nuimkite lukšto liekanas. Nestipriai mestas ant stalo, jis atšoks kaip guminis rutulys. Tik elkitės su juo švelniai, smarkiai nemėtykite, nes neatlaikys kiaušinio trynį ir baltymą prilaikanti plėvelė. Nors... ištrykš ir fontanas gerų emocijų!

Jei eksperimentavote su žaliu kiaušiniu, gavote minkštą kempinėlę, kuri labai įspūdingai atrodo peršvietus LED-u ar halogenu.

Dantų pasta apsaugo kiaušinio lukštą

Kaip kiaušinio lukštą veikia įvairūs skysčiai? Reakcija tarp lukšto ir acto panaši į reakciją, vykstančią jūsų burnoje. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai kartu su mokytoja Reda atliko eksperimentą su kiaušiniais ir dantų pasta. Į dvi stiklines vaikai pripylė acto. Į vieną iš jų įmerkė žalią, nevirtą kiaušinį. Kitą kiaušinį vaikai pirmiausia aptepė dantų pasta, palaukė, kol ji nudžius, ir tik tada įdėjo jį į antrą stiklinę su actu.

Abu kiaušiniai buvo palikti 12 valandų stebėjimui. Praėjus numatytam laikui, vaikai patikrino, kas nutiko. Kiaušinis, kuris buvo pamerktas į actą be apsaugos, tapo minkštas ir elastingas, kaip guminis - jo lukštas ištirpo dėl acto poveikio. Tuo tarpu kiaušinis, padengtas dantų pasta, išliko nepakitęs - jo lukštas nesuiręs. Po pasta esantis lukštas ne visas ištirpo. Dantų pasta lukštą apsaugojo. Galima teigti, kad valyti dantukus reikia kasdien. Su vaikais aptarėme, kad mūsų organizmus, o ypač dantis skysčiai veikia taip pat.

Kiti įdomūs eksperimentai su kiaušiniais

Plūduriuojantys ir skęstantys kiaušiniai: tankio tyrimas

Šis eksperimentas padeda suprasti skysčių tankio sąvoką. Jums reikės:

• 4 žalių kiaušinių;
• Vandens;
• Valgomosios druskos;
• 4 permatomų stiklainių;
• Šaukšto;
• Maistinių dažų (mėlynų, žalių).

Darbo eiga:

1. Į kiekvieną stiklainį įpilkite vandens, palikdami vietos druskai ir kiaušiniui.
2. Pirmą stiklainį palikite su paprastu geriamuoju vandeniu.
3. Į antrą stiklainį įberkite vieną šaukštą druskos.
4. Į trečią stiklainį įberkite du šaukštus druskos.
5. Į ketvirtą stiklainį įberkite tris šaukštus druskos.
6. Druską gerai ištirpinkite. Į kiekvieną stiklainį atsargiai įdėkite po kiaušinį.

Kas vyksta? Kiaušinis yra tankesnis už gryną vandenį. Įdedant druskos į vandenį, jo tankis keičiasi. Todėl kiaušinis gryname vandenyje skęsta, o sūriame plūduriuoja. Sūrus vanduo yra tankesnis nei paprastas vandentiekio vanduo. Kuo tankesnis skystis, tuo lengviau kiaušiniai jame plūduriuoja. Druskos tirpale įvyko dar kai kas, kiaušinis neskendo, o vėliau pasidengė druskos kristalais. Iš druskos tirpalo ištrauktas kiaušinis. Lukštas padengtas druskos kristaliukais.

Galite išbandyti skirtingą kiekį druskos arba įpilti į stiklinę dar šiek tiek vandens, kad druskos kiekis vandenyje sumažėtų ir kiaušinis vėl nusileistų ant dugno. Kad apgaulė pavyktų, jums reikia, kad sūrus tirpalas stiklainyje būtų skaidrus, o ne drumzlinas, todėl geriausiai jums tiks valyta (smulki) druska. Valytoje druskoje nėra priemaišų, todėl jos vandeninis tirpalas bus toks skaidrus kaip ir grynas vanduo.

Kaip atskirti virtą kiaušinį nuo nevirto? Sukimosi testas

Kaip atskirti, kuris kiaušinis virtas, o kuris ne, jų nesudaužant? Yra keli būdai. Vaikai nustatė, kad virtas kiaušinis sukasi greičiau ir ilgiau, o nevirtas - nestabiliai ir lėtai. Žalias kiaušinis grius ant šono ir nesisuks, o virtas smagiai suksis ant bukojo savo galo. Galima kiaušinius gana stipriai pasukti paguldytus šonu. Jeigu kiaušinis nustos suktis - jis virtas, jeigu suksis toliau - žalias. Vėl pasukite kiaušinius paguldytus ant šono ir pirštais švelniai palieskite besisukantį kiaušinį. Taip galima atskirti kiaušinius, jei netyčia šaldytuve susimaišo žali ir virti kiaušiniai. Sukitės linksmai, tik nesudaužykite!

„Sidabrinis“ kiaušinis: optinė iliuzija

Šis eksperimentas šiek tiek sudėtingesnis ir jam reikės daugiau tėvų priežiūros ar pagalbos, nes bus naudojama žvakė ir degtukai.

Jums reikės:

• Kiaušinio (žalio arba virto);
• Patogių žnyplių;
• Žvakės;
• Stiklinės su vandeniu;
• Degtukų.

Eiga:

1. Kiaušinį išimkite iš šaldytuvo, kad kambario temperatūroje sušiltų. Nusausinkite.
2. Patogiai suimkite kiaušinį.
3. Labai atsargiai laikykite kiaušinį žnyplėmis virš liepsnos. Stenkitės, kad kiaušinis juoda danga (suodžiais) pasidengtų tolygiai.
4. Atsargiai įleiskite suodiną kiaušinį į indą su vandeniu.

Paaiškinimas: Kiaušinis atrodo tarsi veidrodinis (sidabrinis). Degant žvakei vyksta parafino išsiskyrimas. Parafinas ir anglis, nusėdę ant kiaušinio, turi hidrofobinių savybių (atstumia vandenį, kaip aliejus) ir sukuria aplink save oro sluoksnį. Vandenyje visi daiktai atrodo didesnį. Dėl to atsiranda tarsi oro burbulas aplink kiaušinį ir mes matome veidrodinį efektą. Sidabrinis jis būna tik žvelgiant per vandenį. Iš tikrųjų tai - tik iliuzija. Kiaušinis nepasikeičia, galite ištraukti iš vandens, kad įsitikintumėte, jog jis vis dar juodas.

Kiaušinis butelyje: slėgio skirtumas

Prireiks suaugusiųjų pagalbos.

Jums reikės:

• Stiklinio butelio (geriausiai tinka nuo „Kubus“ sulčių);
• Kiaušinio (virto ir nulupto);
• Degtukų;
• Popieriaus (laikraščio).

Eiga:

1. Paruoškite virtą ir nuluptą kiaušinį.
2. Atsargiai į butelį įmeskite degantį popierių ir uždenkite jį kiaušiniu.

Kas vyksta? Ugniai užgesus kiaušinis atsiranda butelio viduje. Degdama ugnis sunaudoja butelyje esantį deguonį. Kiaušinis - kliūtis, kuri neleidžia patekti deguoniui į butelį iš išorės. Veikia slėgių skirtumas - oras butelyje atvėsta ir slėgis sumažėja, o išorinis slėgis nepasikeičia ir yra didesnis negu viduje. Todėl kiaušinis įkrenta į butelį. Kiek džiaugsmo ir nuostabos vaikų veiduose!

Sušaldytas kiaušinis: skysčių plėtimasis

Jums reikės:

• Žalio kiaušinio;
• Šaldymo kameros;
• Peilio (papildomai);
• Keptuvės (papildomai);
• Viryklės (papildomai).

Eiga:

1. Įdėkite į šaldymo kamerą žalią kiaušinį.
2. Palaikykite, kol jis sušals.

Kas vyksta? Atkreipkite dėmesį, kad lukštas skyla. Tai įvyko todėl, kad sušalę skysčiai plečiasi. Norėdami nulupti kiaušinį, kelias minutes palaikykite jį po šilto vandens srove. Galima nuluptą kiaušinį perpjauti pusiau, apžiūrėti (panašus į virtą kiaušinį). Įdėkite į lėkštutę ir stebėkite kiaušinio atitirpimą ir virtimą į pradinę būseną. Kiaušinį galite iškepti. O galite sušaldytą kiaušinį supjaustyti griežinėliais. Pasigaminsite miniatiūrinių kepsnelių.

Kiaušinio lukšto poveikis įvairiuose skysčiuose

STEAM studijos veikla „Smalsučių“ grupėje buvo skirta eksperimentams su kiaušiniais įvairiuose skysčiuose. Norėjome išsiaiškinti, kaip kiaušinio lukštą paveiks: vanduo, gėrimas „Coca - cola“, arbata, obuolių sultys, vanduo su druska bei actas. Pirmasis eksperimentas su skysčiais vyko 2 dienas.

Ištraukę iš skysčių kiaušinius, vaikai pabandė dar kai ką. Eksperimentas vyko jau po 2 dienų. Po to, pasiėmę dantų šepetuką su pasta, vaikai mėgino nuvalyti pasikeitusias kiaušinių spalvas. Viskas pavyko labai šauniai. Su vaikais aptarėme, kad mūsų organizmus, o ypač dantis skysčiai veikia taip pat. Būtina prižiūrėti savo dantukus, gerti daugiausia vandenį, kuris ir kiaušinio lukštui visiškai nepakenkė.

„Coca-Cola“ ir pieno reakcija: chemijos stebuklas virtuvėje

Internautai su pasibjaurėjimu žvelgė į skystį, kuris atsiranda populiarų gazuotą gėrimą sumaišius su pienu. Tačiau nė vienas šmaikštuolis, atlikęs eksperimentą, taip ir neatsakė į klausimą: kodėl tai vyksta?

Eksperimento eiga ir stebėjimai

GRYNAS.lt nutarė pakartoti šį paprastą eksperimentą. Iš plastmasinio 0,5 l talpos „Coca coca“ buteliuko šiek tiek nupylėme skysčio ir vietoje jo gėrimą „praturtinome“ keliais šlakeliais pieno. Tada buteliuką pastatėme nuošalioje vietoje ir palikome jį ten stovėti šešias valandas. Akivaizdžius pasikeitimus pamatėme labai greitai. Tik įpylus pieno jis ėmė tirštėti. Taip pat pasikeitė ir gėrimo spalva. Po šešių valandų buteliuko apačioje susidarė rudos spalvos nuosėdos, o pats gėrimas pašviesėjo.

Kodėl įvyko šie akivaizdūs pokyčiai?

Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro vedėja, fizikinių cheminių tyrimų skyriaus vadovė, mokslų daktarė Galina Garmienė teigė, kad tokio didelio internautų susidomėjimo sulaukęs „kokteilis“ pagaminamas įvykus visai nesudėtingai cheminei reakcijai. Anot jos, buteliuko turinys pasikeičia dėl to, kad gazuoto gėrimo rūgštis sutraukia pieno baltymus. „Rūgščioje terpėje pienas visada susitraukia. Šiuo atveju pieno baltymus sutraukė kokakolos rūgštis. Dėl to susidaro tokios nuosėdos kaip kefyras. Čia įvyko paprasčiausia cheminė reakcija - tokia, kokia ir turėjo būti. Jeigu į pieną įpiltumėte citrinos sulčių, lygiai taip pat susidarytų nuosėdos. Lygiai tas pats būtų ir su gazuotu mineraliniu vandeniu. Kadangi pienas patenka į rūgščią terpę, o dar prisideda angliarūgštė, jis yra iš karto sutraukiamas. Jeigu tai nebūtų rūgštinė terpė, pienas su „Coca cola“ tiesiog susimaišytų“, - kalbėjo G. Garmienė.

Kodėl nuosėdos rudos?

Ruda nuosėdų spalva taip pat nenustebino mokslininkės. Jos teigimu, nuosėdų rudą atspalvį galima paaiškinti tuo, kad baltymai sugeria spalvinančias medžiagas: „Baltymai galėjo kokakolos spalvą sutraukti į save, kadangi jie turi savybę absorbuoti spalvinančias medžiagas. Kaip tik todėl jos yra rudos.“

Pavojaus sveikatai nekelia

Eksperimento metu išsiskyrusių nuosėdų nesureikšmino ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistas Vytautas Tamošiūnas. Jo žodžiais tariant, kokakola yra gaminama naudojant pakankamai daug fosforo rūgšties. Ir nors gėrimas atrodo saldus, tačiau jo pH yra pakankamai žemas, kitaip tariant, rūgštinė terpė. Be to, pasak specialisto, analogiški procesai vyksta ir žmogaus skrandyje, kur virškinimui padeda druskos rūgštis. Jos pH - tarp 2-3.

„Taigi galima teigti, jog jūsų stebėtam procesui analogiškas mūsų skrandyje vyksta kiekvieną kartą išgėrus stiklinę pieno. Šiuos procesus nulemia pieno ir kitų baltymų savybės. Pieno baltymai dėl savo molekulinės struktūros yra lengvai tirpūs, todėl įprastomis sąlygomis piene šie baltymai yra ištirpę vandenyje. Kiekvienas baltymas turi savo temperatūros ir pH (rūgštingumo) intervalą, kuriame jis yra aktyvus. Pasikeitus temperatūrai ar aplinkos (terpės) pH pasikeičia ir baltymų molekulinė struktūra. Moksliškai tariant, baltymai yra denatūruojami“, - aiškino V. Tamošiūnas. „Dėl to, manytume, kad nei kartu, nei atskirai išgerti gėrimai pavojaus sveikatai nekelia.“

Svarbu: Saugus elgesys eksperimentų metu

Vaikai mokėsi saugiai elgtis eksperimentų metu, išmoko pastebėti pokyčius ir juos apibūdinti. Dėmesio! Atlikdami eksperimentą su 9% actu mūvėkite pirštines. Dalyvaujant mažiems vaikams, stebėkite, kad jie nečiupinėtų ir neragautų eksperimentuose naudojamų medžiagų. Diskusijose aptarėme ir saugų elgesį su degtukais, evakuacijos eigą nelaimės atveju darželyje, prisiminėme pagalbos telefoną 112.

Eksperimentuokite kartu su vaikais - jiems tai tikrai patiks! Tai puikus būdas ugdyti vaikų smalsumą ir pažintinius gebėjimus, naudojant paprastus eksperimentus su kasdieniais objektais.

tags: #ekspermentas #guminis #kiausinis

• išsamiai apie linų sėmenų naudą
• Išsamus naujagimio registracijos gidas
• Kraujavimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti?
• Vaiko ligų simptomai ir diagnostika
• Dieglių priežastys ir simptomai