Vis daugiau žmonių susimąsto apie didžiulę gamtai daromą žalą dėl nesaikingo vartojimo ir nesaikingo elgesio. Pradėti gyventi „žaliai“ niekada ne vėlu, tačiau liaudies išmintis byloja, jog „įpratimas - naujas prigimimas“, todėl sveikos gyvensenos reikia mokyti nuo mažens. Kad vaikas įprastų gyventi ekologiškai, būtinas ne tik ekologinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje, bet ir šeimos pagalba. Vaikams svarbūs tėvų bei pedagogų žodžiai ir patarimai, tačiau tinkamas pavyzdys veiksmingesnis už bet kokius pamokymus.
Ekologinis raštingumas - tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje. Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą. Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie - neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą. Ikimokyklinis amžius palankiausias vaiko parengimui ateities pokyčiams, nes jame formuojasi pagrindinės asmenybės savybės. Ikimokyklinukui būdingas imlumas, kuris padeda išsiugdyti gebėjimą būti kūrybingam, turinčiam vaizduotę, išradingam, matančiam sunkumus ir mokančiam rasti sprendimus. Šis amžius labai patogus momentas plėsti vaiko akiratį, supažindinti su jį supančia artimiausia aplinka. Ekologinis ugdymas - tai ilgas procesas, ne tik vertybių ugdymas, bet ir pasiryžimas veikti bei patys veiksmai. Labai svarbu puoselėti ugdytinių ekologinę kultūrą.

Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš tų ugdymo sričių, kurioje daugiausia tyrinėjimu, eksperimentais ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas. Jau ketvirtus metus Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ vykdomas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Mes - gamtai, gamta - mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Projekto idėja remiasi švietimo dokumentais, kuriuose akcentuojama, kad ugdoma savarankiška ir kūrybinga, savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė. Atliekant tyrimus natūralioje aplinkoje padedama asmeniui atsiskleisti socialinėje, gamtinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti aplinkosauginę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien aplinkos vertybių vartotojas, bet ir jų kūrėjas, atsakingas už aplinkos pokyčius ir identiteto išsaugojimą.
Ugdymas ikimokyklinėse įstaigose vadovaujasi svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Gamtamokslinės kompetencijos ugdomos visą gyvenimą: pradedama nuo mažens šeimoje, o vėliau tęsiama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bendrojo ugdymo mokykloje, universitetuose, darbovietėse.
Tarp pagrindinių principų išskiriami:
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Yra išskiriami įvairūs ugdymo kontekstai:
Ypatingas dėmesys skiriamas pasaulėžiūros formavimui, ypač ekologiniu aspektu. Pedagogai žadina vaikų susidomėjimą gamta, jos reiškiniais, skatina vaikus visa tai suvokti. Kuriant edukacines erdves darželio lauko aplinkoje siekiama ugdymo kokybės ir integralaus ugdymo nuo ankstyvojo amžiaus. Veiklos edukacinėse lauko erdvėse įgalina formuoti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gamtojautą, aplinkai palankaus elgesio nuostatas, ugdytis aplinkotyros įgūdžius, gamtamokslinius gebėjimus. Taip optimaliai sudaromos sąlygos gamtos objektų edukacinėse erdvėse pažinimui, pozityvaus vaiko santykio su jais skatinimui, teigiamų emocijų raiškai - gėrintis augalais ir kitais gamtos objektais, atliekant įvairias kūrybines, menines veiklas.
Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelyje-darželyje ekologinio raštingumo ugdymas yra prioritetinė sritis. Prie to labai prisideda Vilniaus miesto savivaldybės finansuojami visuomenės aplinkosauginio švietimo projektai, kuriuos vykdoma aštuonerius metus iš eilės. Įstaigoje gausu žaliųjų edukacinių erdvių, kuriose vaikai formuojasi vertybinį, estetinį santykį su gamta, mokosi aplinkosauginio mąstymo. Betarpiškas santykis su gamta, jos tyrinėjimas visomis juslėmis leidžia vaikams pažinti elementarius dėsningumus ir priežastinius ryšius, formuotis praktinius gamtotyros gebėjimus. „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio ugdytinių labai mėgstamos žaliosios edukacinės erdvės „Ekologinis daržas“, „Šiltnamis“, „Vaistingieji augalai“, „Sodas“, kuriose viskas nuo sėklytės (daigo) iki vaisiaus (uogos, žiedo) - visiškas vaikų įdirbis. Dar ankstyvą pavasarį kiekvienoje grupėje vyksta sėjos darbai, o palanges papuošia išdygę sodinukai, kuriais vaikai noriai rūpinasi, džiaugiasi kiekvienu nauju daigeliu.

Įgyvendindami projekto veiklas, organizuojamos vaikams edukacinės išvykos, eko dirbtuvės, parodos bei kiti renginiai, kurių metu vaikams sudaromos galimybės natūraliose aplinkose, realiose situacijose ugdytis aplinkosaugines kompetencijas. Projektų įgyvendinimo metu organizuotos edukacinės išvykos vaikams į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyrių, Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą. Taip pat suorganizuoti pažintiniai žygiai po Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio parką, Vingio parką. Vaikams organizuojamos edukacinės pamokėlės apie paukščių, varliagyvių, vabzdžių, sliekų pažinimą. Jau tradicija tapo kasmet organizuoti koliažų iš gamtinės medžiagos kūrybines dirbtuves, eko dirbtuves „Praktiškas menas“, „Geri darbai gamtai“. Taip pat vykdoma taršos prevencija, organizuojamos aplinkosauginio ir ekologinio švietimo veiklos, stengiamasi skleisti aplinkosauginio ir ekologinio švietimo idėjas, skatinant vaikus ir kitus bendruomenės narius sąmoningai ir atsakingai veikti prisidedant prie aplinkos apsaugos siekių. Jau antri metai organizuojami renginiai, skirti Klimato kaitos savaitei. Kuriant ir puoselėjant ekologinę kultūrą, su vaikais labai daug kalbama, diskutuojama aplinkosauginėmis temomis, vaikai dalyvauja aplinkos švarinimo akcijose, kuria aplinkosauginius plakatus. Net ir patys mažiausi ugdytiniai jau žino, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.
2013 metais Kauno sanatorinio lopšelio-darželio „Pienė“ „Voveriukų“ ir „Gandriukų“ grupių pedagogės ir ugdytiniai vykdė ekologinį projektą „Žmogaus ir gamtos draugystė“. Jo tikslas - kelti sąmoningumą aplinkosaugos srityje, ugdyti ekologinės kultūros pradmenis formuojant teisingą požiūrį į gamtą. Projekto pasirinktos krypties esmė glūdi žodžiuose: „Negalima pažiūrėjus į medį sakyti, kad jis yra mūsų aplinka. Tas medis yra mūsų plaučiai. Jei nekvėpuos jis - nekvėpuosime mes ir atvirkščiai. Mes neatskiriami. Žemė yra mūsų kūnas. Upės ir kiti vandenys mūsų kraujas. Teršdami juos naikinate save. Oras yra mūsų kvėpavimas. Kosmoso energijos mūsų jausmai. Nėra ribos tarp mūsų ir aplinkos yra viena nedaloma visuma.“ Deepach Chopra. Projektas vyksta etapais pagal metų laikus. Visa veikla orientuota į ekologinį vaiko švietimą. Ugdytiniai skatinami atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas, susiburti ekologinei veiklai.
Vienas iš projekto veiklos epizodų - namo iš plastiko butelių statymas. Idėja pastatyti neįprastą statinį kilo „Voveriukų“ ir „Gandriukų“ grupių ugdytiniams ir jų auklėtojoms. Darbas buvo ilgas bet įdomus, į bendrą veiklą įsitraukė vaikų tėveliai. Pastatytas EKO NAMAS, kurio gamybai sunaudota 739 buteliai!
| Statybos Elementas | Kiekis |
|---|---|
| Sunaudota butelių EKO NAMUI | 739 |
Tokia veikla suteikė vaikams daug džiugių emocijų, naujos patirties. Įstaigos vaikučiams suvaidintas pamokomasis spektakliukas „Kiškių trobelė“, drauge su Panemunės bibliotekos bendruomene surengtas rytmetis „Pilnas miškas giesmininkų“, kurio metu ornitologas vaikams suteikė įdomios ir naudingos informacijos. Darželio teritorijoje iškelti inkilėliai sugrįžusiems sparnuočiams.

Klaipėdos lopšelis-darželis „Volungėlė" inicijavo respublikinio projekto „Mano šeimos ypatingas pirkinių maišelis", skirto Europos atliekų mažinimo savaitei, vykdymą. Savaitės organizatoriai svetainėje www.ikimokyklinis.lt paskelbė to paties pavadinimo respublikinio projekto nuostatus ir vykdė numatytus įsipareigojimus. Klaipėdos lopšelis-darželis „Volungėlė" spalio mėnesį paskelbė respublikinę nuotraukų parodą „Mums rūpi medis". Dalyvavo 34 švietimo įstaigos.
2023 m. lapkričio 20-24 d. vyko projektas „Mūsų švarus spalvotas pasaulis”. Šis projektas yra nuostabus pavyzdys, kaip galima skatinti aplinkos saugojimą ir pilietiškumą jau nuo pat mažens. „Mūsų švarus spalvotas pasaulis“ ne tik įtraukia vaikus į pažinimą apie gamtą, bet ir skatina juos aktyviai dalyvauti ir kurti kartu su ja. Labai vertinga tai, kad mokytojos įtraukia vaikus į projektą, pristato jį su entuziazmu, o filmukai suteikia vaikams galimybę pamatyti ir išgirsti apie Lietuvos gamtines grožybes. Tai ne tik moko, bet ir skatina vaikų susidomėjimą gamta bei jos saugojimu. Ypač svarbu yra tai, kad projektas įtraukia STEAM elementus. Mokymasis per mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką suteikia vaikams įvairias mokymosi galimybes. Aktyvus vaikų dalyvavimas projekte, tokiems veikloms kaip darbas su klevo lapu, analizė žemėlapiu, bendruomenės talka, yra puikus būdas susieti teoriją su praktika.
Šių metų balandžio mėnesį „Nykštukų“ grupėje įgyvendintas gamtamokslinis STEAM projektas „Pupos ir svogūno gyvenimas“. Projektas buvo skirtas skatinti vaikų smalsumą, pažintinę bei praktinę veiklą, stiprinti ryšį su gamta ir padėti suprasti jos dėsnius per patirtinį ugdymą. Pagrindinis tikslas - per eksperimentinę veiklą išsiaiškinti, kaip skirtingos aplinkos sąlygos veikia augalų augimą. Vaikai patys sodino pupas ir svogūnus į skirtingas aplinkas: šiltą, drėgną ir šviesią; šaltą ir tamsią; bei į dirvožemį su nešvariu vandeniu. Jie pildė stebėjimo korteles, džiaugėsi pirmomis daigų užuomazgomis ir rūpestingai prižiūrėjo savo augalus. Projekto pabaigoje grupės bendruomenė - vaikai, pedagogai ir tėvai - analizavo eksperimento rezultatus, dalijosi įžvalgomis. Vaikai suprato, kokios sąlygos būtinos augalams augti - šviesa, šiluma, švarus vanduo ir derlingas dirvožemis. Ugdėsi tyrinėjimo įgūdžiai - gebėjimas stebėti, lyginti, kelti hipotezes, daryti išvadas. Projektas skatino bendradarbiavimą tarp vaikų, tėvų ir pedagogų, stiprino bendruomeniškumo jausmą.
Balandžio-gegužės mėnesiais Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai vykdė projektą, kuris skatino vaikų smalsumą, tyrinėjimą ir kūrybiškumą. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Linkaučių skyriuje vyko projektas suskirstytas į keturias temines savaites: I savaitė - „Kas yra ekologija?“, II savaitė - „Mokausi rūšiuoti ir perdirbti“, III savaitė - „Aplinkos švarinimas“, IV savaitė - „Žalioji palangė. Gamta ir aš. Vaikai sužinojo daugiau apie ekologiją, atliekų rūšiavimą, augalus ir gyvūnus. Dalyvaudami žaidimuose, kūrybinėse veiklose, pasakojimuose bei įvairiuose užsiėmimuose, jie ugdė atsakomybės jausmą, mokėsi rūpintis gamta, augalais ir gyvūnais. Balandžio-gegužės mėnesiais „Drugelių“ grupės vaikai vykdė gamtosauginio ugdymo projektą „Draugai gamtai“. Projekto tikslas - ugdyti vaikų gamtosauginį ir ekologinį sąmoningumą, skatinti aktyvų dalyvavimą aplinkos tausojime ir formuoti atsakingą požiūrį į gamtą.
Vykdydami projektus, vaikai atliko įvairius bandymus ir eksperimentus, žiūrėjo mokomuosius filmukus, diskutavo apie matytus vaizdus, analizavo rezultatus, darė išvadas, dalinosi patirtimi ir plėtė turimas žinias. Atlikdami eksperimentą „Lietus puodelyje“, vaikai naudojo ledukus, uždėtus ant maistinės plėvelės, dengiančios šilto vandens puodelius. Jie stebėjo, kaip susiformuoja rasos lašeliai, kurie jungiasi, virsta lašais ir krinta atgal į puodelį. Vaikai susipažino su vandens apytakos ratu: vyresnieji kūrė jo modelius dirbdami grupėse, o jaunesnieji - klijavo supaprastintus modeliukus.

Atlikdami bandymą „Vandens lašelis“, vaikai kėlė klausimą: „Ar galima vandens lašelio formos popierinį trafaretą nuspalvinti muilo burbulais?“ Eksperimentas parodė, kad tai įmanoma, o pats procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų. Norėdami išsiaiškinti, ar vanduo reikalingas augalams, vaikai augino pupas maišeliuose, jas kasdien stebėjo, fiksavo augimo procesą kortelėse ir sužinojo, kad augalams būtina šviesa bei vanduo. Taip pat išsiaiškino, kad per didelis saulės kiekis gali būti žalingas - dėl perteklinės drėgmės augalai gali pradėti pūti. Vaikai tyrinėjo gaublį, svarstė, ko Žemėje daugiau - vandens ar sausumos, aiškinosi vandens reikšmę, skyrė gėlą ir sūrų vandenį bei aptarė jų panaudojimo galimybes. Diskutuodami gilino supratimą apie vandens svarbą žmogui ir augalams.
Klausydamiesi audio pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, vaikai atsakinėjo į klausimus, analizavo turinį, atkūrė pasakos veikėjų veiksmų eiliškumą, aiškinosi įvykių priežastis ir pasekmes. Eksperimentuodami vaikai susipažino su oro slėgio poveikiu. Oro slėgis - tai nematoma jėga, kurią sukuria oro molekulės. Po atliktų STEAM veiklų, bandymų ir stebėjimų vaikai geriau supranta vandens ciklą gamtoje, žino, iš kur atsiranda lietus ir kur „dingsta“ vanduo. Jie įsitikino, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus tiek žmogui, tiek augalams.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nacionalinės paramos lėšomis remia ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šioje veikloje dalyvauja 70 vaikų darželių iš 18 savivaldybių. Tačiau tik 8 vaikų darželiai Lietuvoje yra sertifikavę ir naudoja viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą. Iš jų vienas Kauno darželis naudoja auksinį ženklą.
ŽŪM, remiantis Danijos gerąja patirtimi, yra patentavusi tris viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklus, kuriuose nurodyti skirtingi ekologiškumo procento intervalai: bronzinis 30-60 proc., sidabrinis 60-90 proc. ir auksinis 90-100 proc. Tokios iniciatyvos yra ne tik pagirtinos, bet ir turi būti palaikomos. „Klasifikuojant produktus neretai neekologiški produktai vadinami įprastiniais produktais, tačiau ši sąvoka yra klaidinga. Anksčiau, pasak T. Demikio, produkcija buvo ekologiška. Neekologiška ji tapo dėl maisto trūkumo, sukelto karų ir žmonių skaičiaus augimo, ir chemijos pramonės revoliucijos.

Norint paskatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios maitina vaikučius ekologišku maistu, naudoti viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklus, ŽŪM pagal „De minimis“ programą šiems ir dvejiems ateinantiems metams numatė lėšas ir parengė Pagalbos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms vykdant ekologiško viešojo maitinimo veiklą ekologiškumo ženklo naudojimo išlaidų kompensavimo taisyklių projektą. Pagalba bus teikiama vaikų ugdymo įstaigoms, dirbančioms Lietuvoje pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Bus kompensuojamos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigų VšĮ „Ekoagros” sumokėtos viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklų sertifikavimo ir kontrolės išlaidos. Ūkininkai palankiai sutinka ŽŪM iniciatyvas. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas pastebi, kad ekologiško maisto poreikis auga, o tai yra pagrindas ekologinei žemdirbystei plėtotis ir vystytis. Jis ypač džiaugiasi tuo, kad ugdymo įstaigose auga poreikis vaikus maitinti kokybišku maistu. Pasak žemės ūkio kooperatinės bendrovės vadovo, tai reiškia, kad visuomenėje atsiranda vis daugiau supratimo, kaip svarbu auginti sveiką ir stiprią jaunąją kartą. Kai auga poreikis ekologiškoms daržovėms, vaisiams, uogoms, kiaušiniams, vištienai, jautienai ir kitai produkcijai, ūkininkai gali planuoti savo veiklą ir investicijas į priekį. Pokyčiai pastebimi ir tose ikimokyklinėse įstaigose, kur vaikai maitinami sveikatai palankiu maistu. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė teigė, kad ekologiškas maitinimas turi įtakos vaikų sveikatai. Anot jos, vaikų darželio lankomumas yra labai geras, vadinasi, auklėtiniai mažiau serga.
Ekologiškai dirbantys ūkininkai yra remiami pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą (SP). Siekiant, kad ekologinis ūkininkavimas taptų patrauklesnis, šiemet buvo padidintos ekologinės išmokos ir išmokų dydžio mažinimo stambesniems ekologiniams ūkiams taikymas. Pakeitus SP, ekologinės gamybos ūkiai gaus apie 15-16 proc. didesnes ekologines išmokas, o stambiems ekologiniams ūkiams bus taikomas naujas, palankesnis išmokų mokėjimo principas, t. y. plotas, viršijantis 300 ha, bus remiamas 85 proc., kai 2023 m. plotas, viršijantis 200 ha, buvo remiamas 70 proc.
Ekologinė išmoka už:
Taip pat išaugo ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokos:
Dar viena gera paskata ekologiniams ūkiams - galimybė gauti daugiau papildomų kompensacinių išmokų, dalyvaujant jau visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, t. y. ne tik augalų kaitoje, tarpiniuose pasėliuose, neariamosios žemdirbystės technologijų taikyme, bet ir sertifikuotos sėklos naudojime bei naujoje ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.
tags: #ekologija #ikimokyklineje #istaigoje