Žmogaus gyvenimas - tai siekiai, išsipildymai, troškimai. Tačiau moteris gyvena du gyvenimus, kurių rūpesčių ir sunkumų niekas nežino. Ji bėga, lekia - ir taip liks. Per amžius buvo taip, kad be jos rankų neapsieita.
Pasakų nestinga. Saulės kūdikėlį supdavo vėjai, skambančiam gegužiui pasakodami paslaptingą pasaką. Ąžuolai galingi kužda ąžuolams, girgžda beržo lingė ir skamba lopšinė. Saulės auksaplaukis krykščia ant kelių, pakartoja laukas džiūgesį vaikelio.
Kūdikėlis Jėzus - tai viltis ir nauja pradžia. Jo atėjimas į pasaulį yra didžiulis įvykis, nešantis taiką ir meilę. Mergelė Marija, Jėzaus motina, yra naujosios Ievos, tikrosios gyvųjų motinos, simbolis. Ji prisideda prie mūsų gimimo ir ugdymo malonės plotmėje. Mergelė ir Motina Marija yra Bažnyčios įvaizdis, tobuliausias jos įgyvendinimas.
Paveikslas „Marija adoruoja Kūdikėlį Jėzų“, nutapytas vėlyvojo Renesanso dailininko Džovanio Ambrodžo Bevilakvos, perteikia Dievo įsikūnijimo paslaptį. Marija, sudėjusi rankas maldai, adoruoja Kūdikėlį, kuris gulįs ant žolės spindinčioje mandorloje. Jo dešinės rankos pirštas, pridėtas prie burnos, kviečia nutilti, o kaire jis priima Dievo Motiną. Šis paveikslas atskleidžia Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą ir primena, kad per Jėzaus mirtį ir prisikėlimą bus pasiekta taika.

Kūdikėlis Jėzus gimė nakties tyloje. Jo gyvenimo tylą perskrodžia tik žodžiai, ištarti šventykloje jį suradusiai motinai: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ Vėliau „jis buvo žiauriai kankinamas, bet pakluso, - burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė žodžio.“
Kūdikėlis Jėzus yra ne tik tikėjimo, bet ir vilties simbolis. Jo gimimas atneša šviesą į tamsiausią naktį. Kai vynas raudonas kriokliais teka į taures, kai snaigė delne pavirsta džiaugsmų moneta, mes meldžiamės tyliai, prašydami žemėje rojaus, kad ji nors šią naktį pabūtų šilta ir šventa.
Taurioji naktis prisiglaudė meiliai prie sniego. Tamsos karalystė dabar jau visai nebaisi, nes juodumos nykios jau šventišką žemę palieka ir beldžia į širdį vilties kibirkštėlė šviesi.
Pėdutės ant sniego - tai angelas baltas nuėjo į mėlyną žvaigždę, į tavo ir mano namus. Kai mūsų siela visiškai įsitraukia į tai, kas pavaizduota paveiksle, sutinkame įvykį, kuris sužadina mūsų dvasinius jutimus.
Salomėjos Nėries eilėraštyje „Saulės kūdikėlis“ aprašomas gamtos džiaugsmas ir gamtos meilė kūdikiui:
Ūžia girios, ūžia Pasaką slaptingą, Skambančiam gegužiui Pasakų nestinga. Ąžuolai galingi Kužda ąžuolams čia - Girgžda beržo lingė Ir lopšinė šlamščia - Ne jauni dagiliai Sparnelius pakėlė - Vėjai supa tyliai Saulės kūdikėlį. Saulės auksaplaukis Krykščia man ant kelių Pakartoja laukas Džiūgesį vaikelio.
Kūdikėlis Jėzus yra ne tik tikėjimo, bet ir vilties simbolis. Jo gimimas atneša šviesą į tamsiausią naktį. Dabar tas laikas, kai turime padėkoti, atsiprašyti ir susitaikyti. Kviečiu atverti širdis Gerumui ir Meilei. Apglėbkime vieni kitus Draugyste, Tikėjimu, Meile ir Viltimi.
Stebėkime aplink esančius žmones, pajauskime juos, galbūt jiems kažko iš tikrųjų reikia, ką galime duoti mes.
Kūdikėlio Jėzaus gimimas yra nuostabi paslaptis, kurią menininkai ir poetai stengėsi perteikti savo kūryboje. Jis simbolizuoja naują pradžią, viltį ir meilę, kurią mes turime nešti į pasaulį.

Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Jie atnešė jam dovanas: auksą, smilkalus ir miros.
Kalėdos - kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Tą magišką Kūčių vakarą Gruodžio 22 d. šiaurės ašigalis esti labiausiai nukrypęs nuo saulės. Pas mus tuo metu būna trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė, tarsi trumpam stabtelėjusi pailsėti, vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą.

Kalėdų rytą už lango balta, balti varvekliai kabo po langais. Nusilaužiu vieną, nors ir šalta, juo mėgaujuos tartum ledais. Kalėdų popietę žiūriu pro langą, prisiminimai grįžta pamažu ir rodos, kad kažko vėl laukiu, kažko sugrįžtant į namus.