Grybai vaikų literatūroje: eilėraščiai ir pažinimas

Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs eiliuoti tekstai, bet ir puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip grybų tema atsispindi eilėraščių knygose vaikams, apžvelgsime įvairius leidinius ir rašytojų kūrybą.

Grybų tema vaikų literatūroje

Grybai, kaip gamtos dalis, dažnai atsiranda vaikų literatūroje. Biologė Saulė Paltanavičiūtė kviečia pažinti Lietuvos gamtos rekordus ir rekordininkus. Sužinosite įdomybių ne tik apie išskirtinius žinduolius, paukščius, varliagyvius, žuvis, vabzdžius, bet ir apie augalus bei grybus.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų nuomonės apie šį grybą?“, - klausė jis. Atsakydami į Andriaus klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis. „Tai - violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, - rašė viena moteris. Su grybautojos nuomone sutiko ir kiti grupės nariai, tačiau kai kurie jų ragino grybo neimti, palikti jį kaip aksesuarą miškui. Pasak Andriaus, grybas buvo rastas Kurtuvėnų regioniniame parke.

Gana retas grybas Kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis, tv3.lt patvirtino ir gamtininkas Almantas Kulbis. Jis sakė: „Nuosėdžių gentis - gausiausia rūšimis iš visų kepurėtųjų grybų. Daug jų sunkiai atskiriami, bet šis savitas išvaizda“, - aiškino. A. Kulbis taip pat pridūrė, kad grybas yra menkavertis, todėl dažnam nevertas ragauti: „Gana nedažnas, todėl aptikus geriau pasigrožėti ir palikti. Yra ir daugiau violetinio atspalvio grybų, pavyzdžiui, ametistinė lakabudė, kai kurios stirnabudės ir kt.“ Šis grybas nėra nuodingas, nors jo išvaizda išties apgaulinga. Atrodo, tokios neįtikėtinos išvaizdos grybas turėtų būti nevalgomas, tačiau gamtininkas anksčiau buvo patikinęs, kad patyrusiems grybautojams šių grybų galima paragauti, nuo to nieko nenutiks, bet nepiktnaudžiaukite. „Jeigu jau tikrai grybautojas yra patyręs, įsitikinęs, nieko neatsitiks, jeigu vieną grybą paragaus. Bet iš viso, mano nuomone, tų grybų geriau tokių, kurių yra nedaug, kurie yra retesni miške, neimti, tegul jie auga, tegul puošia gamtą“, - kalbėjo gamtininkas.

Violetinis nuosėdis išsiskiria violetine spalva, jo kepurėlės skersmuo siekia 6-15 centimetrų. Kotas siekia iki 12 centimetrų, yra padengtas aksomiškais plaušeliais. Grybas yra švelnaus skonio ir kvapo, primena kedro riešutus.

Kazimieras Vilius Laužikas knygoje Grybų rikiuotė supažindina mažuosius skaitytojus su grybų rūšimis.

Eilėraščių apie grybus pavyzdžiai

OI JŪS, GRYBAI GRYBAIMes, nubėgę į giraitę,
Prisirinkom grybų kraitę, - Ir pamatė miško monas
Kraitėj musmires raudonas...
Jis, atkiūtinęs iš gojų,
Mums knygelę dovanojo:- Kad pažintumėt grybus, -
Tarė monas nekalbus.

BARAVYKAS
Ar pažįstat baravyką,
Storą storą kaip didiką?
Nors galvos jisai neturi,
Bet užtat - graži kepurė!

Jis nešioja ją ant koto,
Kad kiekvienas pagalvotų,
Koks protingas ir turtingas
Miško grybų pulkauninkas.

RAUDONVIRŠIS
Raudonviršis raudonikis
Raudonuoja kaip jaunikis:
Zylė perša jam pelėdą;
Strazdanotą kanapėtą...

Susigėdo raudonikis
Ir paraudo kaip jaunikis,
Iš tos gėdos ir šiandieną
Raudonuoja prieš kiekvieną.

LEPŠIS
Po berželiais, po pušaitėm
Gyrės lepšis ūmėdaitėm:
Aš - iš luomo baravykų,
Kunigaikščių ir didikų!

Koks tu, lepši, kunigaikštis?
Tavo kotas lyg pagaikštis.
Būta grybo! Būta grybo:
Paūgėjo ir... sudribo!

KAZLĖKAS
Štai kazlėkas su šeimyna
Vaikštinėja po pušyną:
Pūpso jo ruda galva
Su apykakle balsva.

Šarka šaukė, kad kazlėkas
Miško grybų pašlemėkas...
Neklausykit, ką patauška
Apie dorą grybą tauška.

KELMUČIAI
Visa kirbinė kelmučių,
Strazdanotų kaip vaikučių,
Įsikibę į kelmelį
Lyg į pasakų senelį.

Kelmas myli ir maitina
Savo didelę šeimyną
Ir kelmučiams paseka
Kaip vaikučiams pasaką.

BOBAUSIS
Pažiūrėkit į bobausį:
Panašus į dramblio ausį
Ir galėtų pasigirti,
Kad geriausiai viską girdi.

Tik išgirdęs vyturėlį,
Jis pirmasis atsikėlė
Ir visus, kas jį pažino,
Pirmas grybais pavaišino.

ŽAGARŪNAS PENKIAPIRŠTIS
Žagarūnas penkiapirštis
Į grybus nedrįsta pirštis,
Nes pelėda su apuoku
Jį vadina... grybų kuoku!

Išsirovus penkiapirštį,
Voveraitė ėmė niršti:
"Iš tikrųjų nuostabu,
Kad vadina jį grybu!"

VOVERUŠKOS
Du ežiukai - pušku pušku:- Kur tu, kur tu, voveryt?
Visas tiltas voveruškų!
Mes nežinom, ką daryt?!

- Rinkit rinkit ir kabinkit
Ant eglišakių grybus,
Prieš saulutę sudžiovinkit,
Tai per žiemą maisto bus!

Grybų Rikiuotė: pažintinė vertė

Kazimieras Vilius Laužikas knygoje "Grybų rikiuotė" supažindina mažuosius skaitytojus su grybų rūšimis. Tokios knygos yra svarbios, nes jos ne tik pramogauja, bet ir moko vaikus pažinti gamtą, jos dalis.

Profesorius dr. Ernestas Kutorga yra vienas iš labiausiai nusipelniusių lietuvių kalbos puoselėtojų. Jam įteiktas apdovanojimas už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai“. Pagrindiniai leidinio „Lietuvos grybai“ sumanytojai - prof. Antanas Minkevičius, dr. Vincentas Urbonas, dr. Jonas Mazelaitis. Nuo to laiko jau išleista 19 knygų. Jose aprašyta apie 4 100 grybų (įskaitant kerpes), gleivūnų ir oomicetų rūšių iš 740 genčių.

Profesorius Kutorga pasakoja, kad jam reikėjo tik pasidomėti įvairiuose šaltiniuose, kokius pavadinimus šiems grybams žmonės buvo sukūrę. Tie pavadinimai dažniausiai ir paliekami, nebent atsiranda painiava, kai tuo pačiu vardu vadinami keli skirtingi grybai. Vardai kuriami gana įvairiai. Pavyzdžiui, grybui gali būti suteiktas sulietuvintas lotyniškas vardas. Tai vienas paprasčiausių pavadinimo kūrimo būdų.

Grybai - atskira grybų karalystė, kuri žmonėms nėra visai suprantama, nes didelė dalis grybų yra slapukai.

Literatūriniai prisiminimai ir asmenybės

Rašytojo prisiminimai apie susitikimus su literatūros pasaulio atstovais, tokiais kaip Algimantas Mikuta, Vitas Žvirdauskas, atskleidžia to meto kultūrinę atmosferą ir kūrėjų tarpusavio ryšius. Tai svarbu norint suprasti, kaip formavosi vaikų literatūra ir kokios vertybės buvo puoselėjamos. Vito Žvirdausko kūryba, nors ir mažai žinoma, yra vertinga literatūros dalis. Jo eilėraščiai ir proza atspindi jūreivišką gyvenimą ir pokario laikotarpį.

Daniilas Charmsas, nors ir garsėjo kaip avangardo rašytojas, daug dirbo su vaikų literatūra. Jo kūryba vaikams, nors ir primiršta, yra vertinga ir savita. Charmsas nekentė vaikų. Jo kambaryje ant lempos gaubto buvo nupieštas namas ir parašyta: „Tai vieta, kur užmušami vaikai.“ Vaikų literatūra buvo vienintelis rašytojo pragyvenimo šaltinis, jo suėmimo, tremties ir baisios mirties priežastis. Daniilas Charmsas Charmso nemeilė vaikams buvo visa apimanti, atvirai deklaruojama ir ne kartą paliudyta amžininkų atsiminimuose.

Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas - ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.

Vaikšto murzius nesiprausęs,
Lapsi jo nešvarios ausis....... vėjas....
Miežio grūdą pakylėjęs,
Įnešė ausin murziuko........
Vadino miežiniu....

Tai eilėraštis, kurio ieškoma, tačiau jis nėra pateiktas šiame tekste.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų nuomonės apie šį grybą?“, - klausė jis. Atsakydami į Andrius klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis. „Tai - violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, - rašė viena moteris. Su grybautojos nuomone sutiko ir kiti grupės nariai, tačiau kai kurie jų ragino grybo neimti, palikti jį kaip aksesuarą miškui. Pasak Andriaus, grybas buvo rastas Kurtuvėnų regioniniame parke. Gana retas grybas Kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis, tv3.lt patvirtino ir gamtininkas Almantas Kulbis. Jis sakė: „Nuosėdžių gentis - gausiausia rūšimis iš visų kepurėtųjų grybų. Daug jų sunkiai atskiriami, bet šis savitas išvaizda“, - aiškino. A. Kulbis taip pat pridūrė, kad grybas yra menkavertis, todėl dažnam nevertas ragauti: „Gana nedažnas, todėl aptikus geriau pasigrožėti ir palikti. Yra ir daugiau violetinio atspalvio grybų, pavyzdžiui, ametistinė lakabudė, kai kurios stirnabudės ir kt.“ Šis grybas nėra nuodingas, nors jo išvaizda išties apgaulinga. Atrodo, tokios neįtikėtinos išvaizdos grybas turėtų būti nevalgomas, tačiau gamtininkas anksčiau buvo patikinęs, kad patyrusiems grybautojams šių grybų galima paragauti, nuo to nieko nenutiks, bet nepiktnaudžiaukite. „Jeigu jau tikrai grybautojas yra patyręs, įsitikinęs, nieko neatsitiks, jeigu vieną grybą paragaus. Bet iš viso, mano nuomone, tų grybų geriau tokių, kurių yra nedaug, kurie yra retesni miške, neimti, tegul jie auga, tegul puošia gamtą“, - kalbėjo gamtininkas. Violetinis nuosėdis išsiskiria violetine spalva, jo kepurėlės skersmuo siekia 6-15 centimetrų. Kotas siekia iki 12 centimetrų, yra padengtas aksomiškais plaušeliais. Grybas yra švelnaus skonio ir kvapo, primena kedro riešutus.

tags: #eilerastis #vaikams #grybu #rikiuote

• Sužinokite apie bendravimo įgūdžių lavinimą žaidžiant
• Teismo vaidmuo vaiko globos bylose
• Išsamus vadovas apie ikimokyklinį ugdymą
• Pagalba beglobiams Alytaus regione
• Nuo institucijos prie bendruomenės: vaikų globa