Dvimečių vaikų krikštynų ir kitų švenčių fotografavimas: iššūkiai, etika ir teisinė apsauga
Šiandien, socialinių tinklų eroje, tėvai mėgsta internetinėje erdvėje dalytis vaikų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Nors tėvams ir artimiesiems tai yra miela, malonu ir smagu, intelektinės nuosavybės bei asmens duomenų apsaugos klausimų nagrinėjime besispecializuojantis teisininkas Vilius Norvaišas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad tėvams, prieš publikuojant vaikų atvaizdus socialiniuose tinkluose, derėtų pagalvoti, ar toks veiksmas nepadarys žalos jų atžalai sulaukus pilnametystės.
Dvimečių vaikų fotografavimo realybė: lūkesčiai ir patirtis
Dažnai tėvai, organizuodami svarbius įvykius, tokius kaip krikštynos ar Kalėdinės fotosesijos, tikisi puikių ir ramių nuotraukų, tačiau aktyvių dvimečių vaikų elgesys fotosesijose gali būti nenuspėjamas. Viena mama pasakoja, kad jos beveik dviejų metų vaikas, kuris yra gan aktyvus ir nenustygstantis vietoje, dominasi aplinka ir žmonėmis, Kalėdinės fotosesijos metu visiškai nenorėjo fotografuotis.
Vaikas fotostudijoje ėjo iš kampo į kampą, neėmė atneštų žaislų, darinėjo spinteles. Panaši situacija buvo ir prieš gerą pusmetį vykusiose krikštynose. Tuomet, kai fotosesija vyko lauke, tai galbūt nesijautė taip stipriai.
Kitos mamos pritaria, kad tai yra normalu. Suprantama, kad norisi gražių nuotraukų, bet ne tas vaiko amžius, kad sėdėtų vienoje vietoje. Normalu, kad vaikas nori tyrinėti pasaulį. Jos pabrėžia, kad su vaiku viskas gerai, tačiau lūkesčiai kartais neatitinka realybės. Tokio amžiaus vaikai yra smalsūs, jiems viskas įdomu, nenustygsta vienoje vietoje, laksto, lenda visur, tyrinėja. Viena mama teigia: „Juk pačios fainiausios ir gražiausios nuotraukos ir yra tos, kur vaikai prigauti įvairiais kampais, pozom ir pnš.“
Dažnai siūloma rinktis fotografą, turintį patirties fotografuojant mažus vaikus, t. y., kad mokėtų nufotografuoti judantį taikinį. Paprastai vaikų fotosesijoje dirba ne vienas fotografas. 2-3 metų vaikų fotografavimas studijoje apibūdinamas kaip „košmaras“. Rekomenduojama kitą kartą rinktis fotografuotis lauke, nes tada lengviau pagaudyti nuotraukų, nei studijoje, kur dar ir daug pavojų, apšvietimas, dekoracijos. Kitos šeimos taip pat renkasi fotosesijas lauke, kur fotografė įamžina natūralias akimirkas, o ne liepia vienaip ar kitaip stovėti. Pavyzdžiui, krikštynant sūnų 1,8 mėnesio amžiaus, samdytasi brangi fotografė, tačiau parke sūnus dėjo į kojas, o bandymai pasisodinti šalia baigėsi riksmais. Nuotraukos vis tiek išėjo nuostabios, tačiau ne pozuotos, o „sugaudytos“ akimirkos.
Mūsų dvimetė taip pat nenori fotografuotis. Net nekalbama apie kokią suplanuotą fotosesiją, bet net namuose kartais norisi ateičiai nuotraukų pasidaryti, tai be šansų. Jei netyčia kokia pagaunama, tai džiaugiamės.
Teisė į atvaizdą ir vaiko interesų prioritetas viešinant nuotraukas
Lietuvos Konstitucija ir europiniai teisės aktai gina žmogaus, o ypač vaiko, teisę į atvaizdą. Įprastai žmogaus atvaizdą galima skelbti gavus jo sutikimą, tačiau vaikų, o ypač mažų, neatsiklausi. Tą teisę iki pilnametystės turi vaiko tėvai - vaikai iki pilnametystės laikomi neturintys veiksnumo. Tretieji asmenys, norintys nufotografuoti, o vėliau dar ir publikuoti vaiko nuotrauką, turi gauti tėvų sutikimą.
V. Norvaišas primena, kad į socialinius tinklus keldami vaikų nuotraukas, tėvai neretai užsimiršta, jog būtent dėl jų atžala vėliau gali susilaukti ir nemažai bėdų. „Vaiko geriausių interesų prioriteto principas reiškia tai, kad tėvai, iš esmės priimdami bet kokius sprendimus, susijusius su vaikais, su jų gyvenimu, turėtų galvoti apie tai, kad ar tai, ką aš darau, atitiks mano vaiko interesą, ar jis atitinka jį dabar ir ypatingai ar atitiks jo interesą po, pavyzdžiui, penkių ar dešimties metų“, - suklusti ragina pašnekovas. Teisininkas pabrėžia, kad tėvai kelia šimtus nuotraukų, kuriose vaikai neretai pakliūna į ne pačias estetiškiausias situacijas, neretai ir atrodo ne puikiausiai. Dabar tai gali atrodyti linksma, tačiau vaikui, galbūt, ne visai ir patinka.
Ką gali padaryti nepilnamečiai vaikai, jei šiems nepatinka, kad tėvai dalijasi jų nuotraukomis ir vaizdo įrašais? „Ypač paaugliai jau tikrai gali dėl to išreikšti savo nuomonę. Dažniausiai viena arba kita pusė nusileidžia ir ginčas išsprendžiamas gražiuoju. [...] Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti, vaikas gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Užsienyje jau daugėja bylų, kuomet sulaukę pilnametystės, vaikai kreipiasi į teismą, norėdami apginti savo pažeistą teisę prieš tėvus“, - sako V. Norvaišas. Lietuvoje, bent jau viešumoje, tokių bylų dar nesimato. Tą patvirtina ir laidoje dalyvaujantis teisininkas. Asmuo turi teisę sutikti arba nesutikti su jo atvaizdo skelbimu. Galų gale jam tai gali daryti žalą. Dėl to vaikai po truputį atgauna savo kontrolę.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo socialinių tinklų?
„Sharenting“ fenomenas ir jo ilgalaikės pasekmės
Guoda Sakalauskienė, asmeninio prekės ženklo konsultantė, įmonės „Promefile“ įkūrėja ir vadovė, konferencijose kalbanti apie vaiko atvaizdo demonstravimo internete pasekmes, pasakoja apie Jungtinėje Karalystėje atliktą ir šiais metais publikuotą tyrimą, kuris atskleidė vadinamąjį „privatumo paradoksą“ - situaciją, kai tėvų ketinimai apsaugoti vaikų privatumą nesutampa su jų realiu elgesiu internete.
„Sharenting“ - tai reiškinys, kai artimieji, dažniausiai tėvai, socialinėje medijoje dalijasi savo vaikų duomenimis: nuotraukomis, istorijomis, pasiekimais ar kitais asmeniniais momentais. Analizuojant influencerių atsakymus ir publikuotą turinį, paaiškėjo, kad visi tyrime dalyvavę turinio kūrėjai dalijosi savo vaikų atvaizdais - nuo 43 proc. iki net 99 proc. jų įrašų. Dar daugiau - net 70 proc. atvaizduose buvo aiškiai matomas vaiko veidas, o 38 proc. atskleidė asmeninės informacijos, tokios kaip vaikų vardai, amžius ar net buvimo vieta. Maždaug 10 proc. įrašų vaikai buvo pavaizduoti potencialiai gėdingose situacijose, o 11 proc. turinio buvo intymaus pobūdžio - dalintasi vaikų emocijomis, ligomis ar pykčio priepuoliais.
Tyrimai teigia, kad 40 proc. paauglių nepatinka tai, ką tėvai apie juos skelbia socialiniuose tinkluose. Tai nenuostabu, nes šis internetinis archyvas atspindi tėvų įspūdžius apie vaikus, o ne pačių vaikų suvokimą apie save. Paaugliai internete ieško vieni kitų „keistų“ nuotraukų dėl noro pasityčioti. Tyrimas, paskelbtas žurnale „The Journal of Pediatrics“, įspėja, kad be vaiko sutikimo paliktas skaitmeninis pėdsakas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko savigarbai, saugumui ir galimybėms ateityje.
G. Sakalauskienė akcentuoja, kad jau antroje ar trečioje klasėje vaikai puikiai supranta socialinių tinklų esmę ir neretai turi aiškintis savo draugams, ką jų tėvai „papostino“. Apie 10-11 metų jie jau pradeda save „googlinti“, o kai kuriems tai būna šokas - suvokus, kiek daug informacijos apie juos yra viešojoje erdvėje. Tai yra momentas, kai verta atsisėsti kartu su vaiku, peržiūrėti tėvų socialinės medijos paskyras ir pašalinti tai, kas vaikui atrodo nepriimtina.
Pašnekovė pabrėžia, kad mes esame pirmoji tėvų karta, aktyviai dalyvaujanti „sharenting“ procese, o mūsų vaikai - pirmoji karta, kuri turės išsamų internetinį archyvą, dažnai sukurtą be jų pačių sutikimo. Mūsų, kaip tėvų, pavyzdys taip pat yra svarbus, nes taip, kaip mes elgiamės internete, taip elgsis ir mūsų vaikai. Jie mokosi saugoti savo privatumą, reputaciją ir saugumą skaitmeninėje erdvėje stebėdami mus.
Kai kuriuose tyrimuose apskaičiuota, kad iki 2030 m. beveik du trečdaliai jaunosios kartos tapatybės sukčiavimo atvejų bus susiję „sharenting“ efektu. Influencerių šeimose užaugę vaikai vis garsiau kalba apie traumas. Viena istorija iš JAV - S. Franke, augusi šeimoje, kur gyvenimas buvo transliuojamas „YouTube“ kanale, šiais metais išleido knygą apie traumuojančius savo vaikystės išgyvenimus. Gaila, kad tokia apsauga socialinėje medijoje nėra automatinė.
Teisinė atsakomybė ir vaiko atvaizdo apsauga
Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant vaiko ir bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Nepilnamečių vaikų duomenys socialiniuose tinkluose turi būti tvarkomi BDAR’e nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pavyzdžiui, mokymosi įstaigai norint viešinti nuotraukas iš mokykloje ar kitoje vietoje vykstančių renginių, turi gauti nors vieno iš tėvų / globėjų sutikimą. Tėvų sutikimas fotografuoti ar filmuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir / ar teikiamas kitiems asmenimis. Apie skelbiamą vaiko atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai.
Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo ir individualumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir / ar vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Duomenų apsaugos ekspertė Asta Macijauskienė pabrėžė, kad nepilnametį filmuoti, fotografuoti ar daryti jo garso įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo yra draudžiama. Net ir fotografuojant, pvz., kraštovaizdį, kai į kadrą patenka nepilnametis, kurį nuotraukoje galima identifikuoti, tiek tėvai, tiek pats vaikas gali reikalauti nuotrauką ištrinti, net jei ji buvo padaryta asmeniniam naudojimui, o ne viešinimui. Pašnekovės aiškinimu, taip yra todėl, kad tėvų (vaiko) sutikimas yra reikalingas tiek pačiam fotografavimui / filmavimui, tiek nuotraukų / vaizdo įrašų naudojimui. Tačiau, anot A. Macijauskienės, net ir duotą sutikimą galima bet kada atšaukti.
Kada galima kreiptis pagalbos ir kokių veiksmų imtis?
Jeigu atsitinka taip, kad vaiko teisė į atvaizdą pažeidžiama, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia vaiko teisę į atvaizdą, bei atlyginti žalą. Tokiu atveju galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo. Advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis pastebi, kad tėvai dėl savo vaikų atvaizdų talpinimo Lietuvoje yra įspėjami gan dažnai, tačiau nubaudžiami rečiau. Anot jo, dažniau būna atvejų, kai nepilnamečių atvaizdus kelia artimieji, neturėdami tėvų sutikimo.
Pavyzdžiui, viena gyventoja anonimiškai teiravosi: „Nebendrauju su anyta. [...] profilio nuotrauką su mano vaiku. Pasakiau vyrui, kad pasakytų, jog draudžiame viešinti mažamečio veidą, bet jai - visiškai dzin. Patarkite, ką daryti?“ Kita moteris pasakojo, kad vienos bendrovės internetiniame puslapyje, kuri teikia įvairias paslaugas vaikams, rado savo vaiko atvaizdą: „Ten mes lankėmės prieš keletą metų, bet nei tuo metu, nei dabar tuo labiau, mano sutikimo jokio niekas niekada neprašė. Ar gali jie be mano leidimo mano vaiko atvaizdą naudoti ir kuo galiu pagrįsti, kad jie tą nuotrauką pašalintų?“
Tėvai turi teisę prieštarauti savo vaiko atvaizdų viešinimui, todėl gali griežčiau, pvz., raštu kreiptis į anytą ir reikalauti, kad vaizdai būtų pašalinti. Taip pat veiksmingas būdas yra kreiptis į socialinio tinklo operatorius ir, pateikiant duomenis, kas yra vaiko tėvai, kad jie prieštarauja tokiam nuotraukų talpinimui, prašyti turinį pašalinti. Vis tik, jei tai nepadeda, galima pateikti ieškinį policijai, kad būtų uždrausta tokius atvaizdus talpinti. „Už tokį elgesį be tėvų sutikimo, net jei tai - giminės ar draugai, gresia tiek civilinė atsakomybė (ieškinys iš tėvų), tiek turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas.“
Jeigu tėvai socialiniuose tinkluose randa savo vaiko nuotraukas (pvz. iš renginio), turi pilną teisę kreiptis į socialinį tinklą ir prašyti tokias nuotraukas pašalinti. „Štai 2020 m. Nyderlandų teismas įpareigojo močiutę pašalinti savo anūkų nuotraukas iš socialinių tinklų. Taip pat skyrė 50 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškinys buvo pareikštas tėvų, kurie įrodinėjo, jog anūko nuotraukos buvo viešinamos be tėvų sutikimo“, - kitokį pavyzdį pamini teisininkas Mantas Baigys.
Pranešimas, skundas ar pareiškimas gali būti adresuojamas apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra nukentėjusio asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir nuotoliniu būdu, naudojantis vieša Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija.lt“. Taip pat galima kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią viešojoje erdvėje, galima teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams skyriams pagal pažeidimo padarymo vietą.
Tėvų atsakomybė ir galimos nuobaudos už netinkamą viešinimą
Kiekvienu atveju tėvai turi vertinti, ar vaiko atvaizdo viešinimas nepažeis vaiko interesų, pavyzdžiui, reklamuojant įvairius produktus socialiniuose tinkluose. Jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, tai į ją būtina atsižvelgti - jeigu vaikas nesutinka su nuotraukos viešinimu - tėvai ir neturėtų viešinti tokių nuotraukų. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas besąlygiškai draudžia visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Šiame įstatyme taip pat įtvirtintas besąlygiškas draudimas skleisti informaciją, darančią neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė pažymėjo, kad vaiko atvaizdas, kaip ir kiti jo asmens duomenys, turėtų būti skelbiami labai atsakingai ir įvertinant visas galimas rizikas. Pašnekovės teigimu, net ir tada, kai sutikimas gautas, vaikas gali būti fiksuojamas tik tinkamai apsirengęs, iš jo negali būti šaipomasi. Be to, vaiko atvaizdo negalima naudoti neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos nepilnametį galima atpažinti.
E. Steckis atkreipė dėmesį, kad, net ir esant sutikimui, už tam tikrų nepilnamečių atvaizdų viešinimą gali grėsti atsakomybė, taigi atsakyti gali tekti ir patiems vaiko tėvams. Pašnekovas pabrėžė, kad keliami vaiko atvaizdai negali prieštarauti jo interesams, žeminti jo garbės ar orumo (išimtis taikoma tais atvejais, kai yra paskelbta vaiko paieška). „Pvz., mažas vaikas, sėdintis ant puoduko, - tokios informacijos negalima ir nereikia viešinti. Gali ir vaiko apsaugos institucija įsikišti, tėvus įspėti ar netgi nubausti už piktnaudžiavimą tėvystės teisėmis. Talpinant nuogo vaiko nuotrauką gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, jei būtų konstatuota, kad tai yra pornografinė informacija. Tokiu atveju galėtų būti ir apribojama tėvų valdžia dėl vaiko išnaudojimo pornografijai“, - dėstė advokatas.
Jeigu vaiko garbę ir orumą žeminančių vaizdų viešinimas būtų vienkartinis atvejis, vaikų teisės greičiausiai apsiribotų įspėjimu, o policija - prevenciniu pokalbiu. Tačiau, jeigu tai būtų nuolatiniai atvejai, nepaisant įspėjimų, galėtų būti skiriamos administracinės nuobaudos. O, jei ir tai nepaskatintų elgtis tinkamai, galėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. „Jei atvejis - kritinis, ir verčiamas pozuoti prieš kameras vaikas patiria didelį psichologinį sukrėtimą, yra galimybė, kad įsikiš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir vaiką paims iš jam nesaugios aplinkos“, - pridūrė A. Macijauskienė.
A. Macijauskienė akcentavo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti vaiko filmavimo / fotografavimo ir atvaizdo viešinimo pasekmes, kadangi nuolatinis privataus gyvenimo viešinimas gali turėti įtakos vaiko psichologinei būklei. „Vaikas negali pasirinkti, ar jis nori būti atpažįstamas gatvėje, galbūt jis nenori, kad apie jo pirmuosius žingsnius žinotų nepažįstamas asmuo, bet to negali išreikšti ar paprieštarauti. Jei, pvz., nuomonės formuotojai tėvai nuolat skelbia nepilnamečių vaikų fotonuotraukas, dėl ko jų vaikas paskui patiria neigiamas socialines ar psichologines pasekmes, jis galėtų ginti savo teises, reikalaudamas iš tėvų atlyginti patirtą žalą“, - teigė duomenų apsaugos ekspertė. Ji paminėjo, kad, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose yra buvę garsių procesų, kai užaugę vaikai, ne savo noru padaryti socialinių tinklų žvaigždėmis, reiškė teisinius reikalavimus savo tėvams.
Už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą gali būti skirta iki 2 tūkst. eurų bauda. O tėvai, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, psichologiškai gniuždo savo vaiką, gali būti nubausti ne tik bauda, bet ir laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki 5 metų.
Kviečiame prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus atidžiai peržiūrėti nustatymus, įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis. Tėvų sutikimas fotografuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko nuotraukos būtų skelbiamos ir teikiamos kitiems asmenimis. Apie paskelbtą atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti nurodoma, kam ji bus naudojama. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
