Organizacijos Teisių Chartija Globos Namuose: Teisinis Pagrindas ir Praktinis Įgyvendinimas
Kiekvienas asmuo turi pagrindines teises, kuriomis naudojasi visoje Europos Sąjungoje. Šios teisės yra saugomos ir skatinamos, atsižvelgiant į pokyčius visuomenėje, socialinę pažangą ir mokslo bei technologijų raidą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra modernus ir išsamus ES teisės dokumentas, kuriuo dar kartą įtvirtinamos pagrindinės teisės, nustatytos remiantis ES valstybėms narėms bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Pagrindinės teisės tapo aiškesnės ir labiau matomos, o ES buvo sukurtas teisinis tikrumas. Chartiją sudaro preambulė ir 54 straipsniai, suskirstyti į septynis skyrius, apimančius orumą, laisves, lygybę, solidarumą, pilietines teises ir teisingumą. Chartija taikoma visai ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklai, taip pat valstybėms narėms, joms įgyvendinant ES teisę. Nuo 2010 m. Europos Komisija kasmet skelbia metinę ataskaitą, padedančią stebėti chartijos taikymo pažangą.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, žmogaus teisės yra neatsiejama socialinės globos sistemos dalis. Socialinės globos namai yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti ilgalaikę priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Šiame kontekste organizacijų teisių chartija globos namuose tampa esminiu dokumentu, apibrėžiančiu paslaugų gavėjų teises ir įstaigos įsipareigojimus.
Teisinis Socialinės Globos Namų Veiklos Pagrindas Lietuvoje
Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms. Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys socialinės globos namų veiklą, yra šie:
- Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas: Tai pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai:
- „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“: Apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
- „Dėl socialinės globos normų patvirtinimo“: Nustato socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie buvo daug kartų keičiami, siekiant atnaujinti ir patobulinti socialinės globos standartus.
- Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas: Nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens poreikis socialinėms paslaugoms ir jos skiriamos.
- Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas: Reglamentuoja mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo: Šie aktai užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
- Higienos norma HN 125:2019 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“: Nustato higienos ir sveikatos saugos reikalavimus suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
- Kiti svarbūs įstatymai ir kodeksai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Biudžetinių įstaigų įstatymas ir kt.
Organizacijos Teisių Chartijos Tikslas ir Svarba Globos Namuose
Organizacijos teisių chartija globos namuose siekia suteikti gyventojams galimybę išnaudoti savo potencialą, didinant arba išlaikant jų savarankiškumą, kad jie galėtų gyventi orų, pilnavertį gyvenimą. Teisių chartija papildo globos namų vidaus tvarkos taisykles ir užtikrina, kad visi asmenys turėtų teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant visus jų gyvenimą veikiančius sprendimus, o jų norus privalu gerbti. Pavyzdžiui, Viliaus Gaigalaičio globos namuose yra patvirtinta paslaugų gavėjų teisių chartija, užtikrinanti skaidrų ir efektyvų įstaigos valdymą, paslaugų kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Globos namai, teikdami ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises. Socialinių paslaugų įstaiga yra juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, teikiantis socialines paslaugas ir atitinkantis nustatytus reikalavimus, o socialinis darbuotojas - tai asmuo, dirbantis socialinį darbą.
Pagrindinės Gyventojų Teisės ir Jų Įgyvendinimas Globos Namuose
Žemiau pateikiama išsami lentelė, iliustruojanti pagrindines teises, jų teisines bazes ir konkrečius globos namų veiksmus, siekiant užtikrinti šių teisių laikymąsi.
| Teisės | Teisės aktai | Globos namų veiksmai užtikrinant žmogaus teises |
|---|---|---|
| 1. Teisė į kokybiškas socialinės globos paslaugas | JT tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 9, 12 str. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 19 str. Europos socialinė chartija - I d. 23 str. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas - 4, 15 str. | Globos namuose apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kurie dėl senatvės, negalios ar tam tikrų socialinių aplinkybių negali savarankiškai gyventi. Asmuo turi teisę pasirinkti socialinės globos namus ir jam ar artimiesiems giminaičiams pageidaujant sudaromos sąlygos apsilankyti globos namuose prieš pradedant teikti socialinę globą. |
| 2. Teisė į gyvybę | Konstitucijos 19 str. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 3 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 2 str. | Užtikrinama saugi gyventojų asmeninė priežiūra. Bendro naudojimo patalpos ir gyvenamieji kambariai atitinka technines, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas. Sudaryta galimybė bet kuriuo metu pasinaudoti pagalbos kvietimo sistema. |
| 3. Teisė į sprendimų priėmimą | Europos Žmogaus Teisių konvencija - 11 str. LR Konstitucija JT Neįgaliųjų teisių konvencija - 12 str. | Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu globos namuose priėmimą, išklausoma jo nuomonė. Kiekvienas gyventojas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus svarbiais savo gyvenimo klausimais: dėl paslaugų atsisakymo, dėl teisės dalyvauti rinkimuose, skundų pateikime, asmeninių finansų tvarkyme. |
| 4. Teisė nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus elgesio ir smurto | Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 5 str. Europos Žmogaus Teisių konvencija - 3 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 4 str. | Personalo ir globojamų asmenų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą įstaigos veiklos organizavimą ir gyventojų poreikių tenkinimą laiku. Didelis dėmesys skiriamas tinkamam darbo krūvio paskirstymui ir darbuotojų kompetencijai. Gyventojams užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis dėl smurto ar kitų teisių pažeidimų. |
| 5. Teisė į judėjimo laisvę, įskaitant laisvę nuo suvaržymų | Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 14, 18 str. Konstitucijos 20 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 6 str. | Užtikrinama gyventojų specialiesiems poreikiams pritaikyta aplinka. Globos namuose netaikomi suvaržymai. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu. Gyventojams užtikrintos palankios sąlygos išvykti iš įstaigos laikinai ar visam laikui, laikantis geriausio intereso principo. |
| 6. Teisė į orumą | Konstitucijos 21 str. 3 dalis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 1 ir 25 str. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 1 str. | Darbuotojai gerbia gyventojų orumą. Gyventojas turi teisę išsakyti savo nuomonę, pageidavimus dėl personalo veiklos, paslaugų teikimo, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo. Užtikrinta galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti religiją, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Slaugomam asmeniui užtikrinamos oraus gyvenimo sąlygos. |
| 7. Teisė į privatumą | Visuotinės žmogaus teisių deklaracija - 12 str. Europos Žmogaus Teisių konvencija - 8 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 7 str. | Gerbiama kiekvieno gyventojo teisė į asmens tapatumą ir privačią erdvę. Gyvenamojoje aplinkoje garantuojamas privatumas, personalas į kambarį įeina tik pasibeldęs, nenaudojamos stebėjimo kameros. Gyventojams sudaroma galimybė saugiai laikyti asmeninius daiktus. |
| 8. Teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas | Konstitucijos 52 str. Visuotinės žmogaus teisių deklaracija - 25 str. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 28 str. | Globos namų pareiga - užtikrinti, kad gyventojai turėtų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas bei galėtų gyventi jiems įprastą kasdienį gyvenimą. Kiekvienam gyventojui suteiktas privatumą užtikrinantis gyvenamasis plotas, atitinkantis higienos reikalavimus, pritaikant prie fizinių galimybių. |
| 9. Teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą | Konstitucijos 53 str. 1 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 25 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 35 str. | Įstaigoje tinkamai ir laiku organizuojamos bei teikiamos licencijuotos bendrosios asmens sveikatos priežiūros - slaugos, masažo paslaugos. Gyventojams sudaryta galimybė pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją, užtikrinamas jo dalyvavimas priimant sprendimus, gerbiama teisė atsisakyti gydymo. |
| 10. Teisė į informaciją (saviraiškos laisvė) | Konstitucijos 25 str. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 18, 19 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 11 str. | Kiekvienas gyventojas turi teisę turėti savo įsitikinimus, nuomonę ir juos laisvai reikšti. Nėra varžoma asmens laisvė išsakyti savo nuomonę, pageidavimus ar kritines pastabas. Gyventojai turi teisę gauti visą informaciją apie save. Užtikrinamas laisvas politinių pažiūrų pasirinkimas ir religijos praktikavimas. |
| 11. Teisė skųstis (teisė į veiksmingą teisinę gynybą) | Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 13 str. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija - 6, 13 str. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 8 str. | Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už įstaigos ribų dėl teisių pažeidimų. Gyventojo kreipimosi teisė nėra varžoma. Gyventojai supažindinami su skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo tvarka. |
| 12. Teisė į lygybę (nediskriminavimas) | Europos Žmogaus Teisių konvencija - 14 str. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 5 str. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 7 str. | Gyventojų teisės įgyvendinamos be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Visi globos namų gyventojai yra lygūs ir turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą. |
| 13. Teisė į dalyvavimą ir socialinė įtrauktis | Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 19, 26, 29, 30 str. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 27 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 25 str. | Gyventojams užtikrinama galimybė savarankiškai dalyvauti bendruomenės kultūriniame, politiniame ir visuomenės gyvenime. Stengiamasi gyventojus įtraukti į globos namų veiklą, planuojant ir teikiant pagalbą. Gyventojai skatinami aktyviau įsitraukti, priimant jų gyvenimą ir priežiūrą veikiančius sprendimus, atstovaujant Globos namų tarybai. |
Gyventojams parengiamas teisių sąrašas jiems suprantama kalba ir viešinamas įstaigos stenduose. Su Teisių chartija žodžiu supažindinami visi gyventojai.
Gyventojų Pareigos
Kartu su teisėmis, gyventojai turi ir tam tikras pareigas, kurios prisideda prie darnios ir pagarbios aplinkos kūrimo globos namuose:
- Gerbti visus šalia esančius ir kito žmogaus nuomonę.
- Su darbuotojais bendrauti ir bendradarbiauti geranoriškai, mandagiai.
- Laikytis konfidencialumo principų.
- Siekti savarankiškumo.
- Gerbti kitų gyventojų privatumą.
- Informuoti apie nepagarbų elgesį ar patiriamą smurtą.
Kokybės Vadybos Sistemos ir Socialinės Paramos Augimas
Siekiant tobulinti įstaigos veiklą ir gerinti paslaugų kokybę, socialinių paslaugų teikėjai aktyviai diegia ir sertifikuoja kokybės vadybos sistemas. Pavyzdžiui, Varėnos socialinių paslaugų centras sėkmingai atitiko EQUASS kokybės vadybos sistemos reikalavimus. EQUASS sertifikavimas užtikrina, kad veikla yra efektyvi, atsižvelgiant į EQUASS kokybės principus, ir atitinka Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą. Šis projektas, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, siekia didinti Lietuvos socialinių paslaugų kokybę.
Varėnos socialinių paslaugų centro lyderystė atsiskleidžia per aiškų organizacinį kryptingumą, vertybių laikymąsi ir gebėjimą telkti komandą kokybiškam darbui. Organizacijoje dirba motyvuoti, profesionalūs specialistai, kurie greitai ir lanksčiai reaguoja į paslaugų gavėjų situacijos pokyčius. Įstaiga sistemingai įgyvendina žmogaus teisių apsaugą ir etikos principus, remdamasi Teisių chartija ir Etikos kodeksu.
Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus. Tai pabrėžia socialinių paslaugų teikimo, kokybės užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos svarbą.
Socialinių Paslaugų Teikimas ir Prieinamumas
Asmenims ar šeimoms, kuriems sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Jos apima konsultavimą, tarpininkavimą, informavimą, atstovavimą, transporto organizavimą, maitinimo, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimą, sociokultūrines paslaugas, pagalbą į namus, socialinių įgūdžių ugdymą, intensyvią krizių įveikimo pagalbą, laikiną atokvėpį, dienos socialinę globą asmens namuose ar centre bei trumpalaikę socialinę globą institucijoje.
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai, kompleksiškai įvertinus asmens organizmo funkcinius sutrikimus, negalią, socialinę situaciją, gebėjimus kasdieninėje veikloje ir rizikos aplinkybes. Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje ir ekonominėje veikloje.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, priklausomai nuo paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens ar šeimos finansinių galimybių. Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
tags: #organizacijos #teisiu #chartija #globos #namuose
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
