Edukacinės aplinkos ikimokyklinio ugdymo įstaigose: sinergija ir vaikų fizinio aktyvumo skatinimas

Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu (toliau - FA). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergija sudaro sąlygas didesniam ir efektyvesniam abiejų veiksnių veikimo kartu poveikiui vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis.

Dinaminė ugdymo(si) aplinka - tai erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensijos elementai yra šie: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė - medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.

Dinaminės aplinkos požymiai ir kūrimo principai

Mokslinės įžvalgos leido išryškinti pagrindinius dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymius: atitinkanti vaikų amžiaus ypatumus; lanksti; dinaminė; atvira; mobili ir funkcionali; tvari ir medžiagiška; su kliūtimis ir saugi; jauki ir žaisminga. Sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios.

Lauko edukacinių erdvių įtaka vaiko raidai

Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų FA skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt. Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami.

Pateikiame lentelę su pagrindiniais lauko edukacinių erdvių elementais ir jų nauda vaikams:

Patirtinis ugdymas per aplinkos pažinimą

Įvairios edukacinės erdvės, įskaitant lauko bibliotekėles, vabzdžių namelius ar vaistingųjų augalų lysves, suteikia vaikams galimybę mokytis per praktiką. Tyrinėdami edukacinį tentą apie Lietuvoje augančius medžius ir skenuodami QR - kodus, vaikai dalinasi mintimis apie tai, kam reikalingi medžiai, kuo jie svarbūs žmogui ir gyvūnams, kaip juos reikia saugoti ir sodinti. Prižiūrėdami medelyno augalus, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis atsakomybe, spręsti problemas, įgauna supratimą apie medelių ir krūmų augimo procesą.

Kurdami meno kūrinius, kūrybinių dirbtuvių erdvėse vaikai eksperimentuoja įvairiomis menui skirtomis medžiagomis. Žaisdami su smėliu ir vandeniu, vaikai gilina savo žinias apie matavimus, tūrį ir svorį, kai užpildo ir ištuština kibirą sausu ir šlapiu smėliu, stato įvairaus aukščio ir pločio smėlio bokštus. Tokia aplinka provokuoja vaiko smalsumą, skatina norą domėtis, tyrinėti ir pažinti.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) pritaikymas

Svarbu užtikrinti, kad aplinka ir ugdymo priemonės būtų pritaikytos visiems vaikams. Pagrindiniai kriterijai parenkant ugdymo(si) priemones pažintinių sunkumų turintiems vaikams: abstrakti informacija turi būti paaiškinta, iliustruota konkrečiais žodžiais, vaizdais, daiktais; medžiaga neturi būti perkrauta detalėmis. Girdimojo suvokimo sunkumų turintiems ugdytiniams svarbu, kad vaizdinė medžiaga būtų glausta ir informatyvi (įv. schemos, lentelės, piešiniai).

Regos sutrikimą turintiems ugdytiniams būtinos priemonės, kurios ugdo orientavimąsi erdvėje ir mobilumą, pavyzdžiui, taktilinių piešinių knygelės ar specialiai pritaikytos kaladėlės. Kai asmuo negali bendrauti kalba, jis vartoja alternatyvios komunikacijos priemones - tai gali būti daiktai, paveikslėliai, simbolių sistemos, komunikacinės priemonės bei prietaisai.

tags: #edukacines #aplinkos #vaiku #darzelyje

• Esminis drabužėlis mažyliui
• vaiko imuniteto stiprinimas darželyje
• kaip įveikti motinystės iššūkius pasitelkiant vilties teoriją
• stilinga kuprinė su žvyneliais vaikams
• lankstūs vaikų priežiūros sprendimai Vilniuje