Šiuolaikiniame daugiakalbiame pasaulyje vis aktualiau tampa tyrinėti dvikalbių vaikų kalbinę raidą. Šiame straipsnyje analizuojamos dvikalbių (lietuvių-anglų) vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, lietuvių kalbos ypatybės. Tyrimu siekta įvertinti dvikalbių vaikų gimtosios lietuvių kalbos bendrąjį produktyvumą ir leksinę įvairovę, remiantis pasakojimo kūrimo metodu.

Tyrimo medžiaga rinkta taikant pasakojimo kūrimo metodą, kuris suteikia galimybę išsamiai įvertinti kalbinės raiškos ypatybes. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6 paveikslėlių seką (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). Tyrime dalyvavo 100 lietuvių dvikalbių vaikų (4-10 metų) iš vidutines pajamas gaunančių šeimų, gyvenančių Londone ir lankančių privačias lituanistines mokyklas.
Į diktofoną įrašyti respondentų pasakojimai buvo transkribuoti ir užkoduoti automatinei kalbinei analizei naudojant CHILDES (MacWhinney 2000) programinę įrangą. Rišliųjų pasakojimų produktyvumas ir leksinė įvairovė nustatyti apskaičiavus pasakojimą sudarančių žodžių ir pasakymų skaičių, vidutinį pasakymo ilgį bei leksinių ir gramatinių formų įvairovę.
Išanalizavus sukurtus pasakojimus, matyti aiški pasakojimo kūrimo ir kalbos raidos seka. Rezultatai demonstruoja reikšmingus skirtumus tarp skirtingų amžiaus grupių:
Pateikiame palyginamąją lentelę, atspindinčią bendrąsias vaikų pasakojimo charakteristikas pagal amžiaus grupes:
| Rodiklis | Jaunesni vaikai (4-6 m.) | Vyresni vaikai (7-10 m.) |
|---|---|---|
| Pasakojimo ilgis | Trumpesnis | Ilgesnis |
| Žodžių įvairovė | Mažesnė | Didesnė |
| Sakinio sudėtingumas | Paprastesnis | Sudėtingesnis |

Svarbu pažymėti, kad dvikalbių vaikų rišliuosius pasakojimus palyginus su vienakalbių vaikų pasakojimais, matyti, jog dvikalbiai vaikai yra pajėgūs sukurti pakankamai ilgas istorijas. Nors kai kuriais atvejais vienakalbių vaikų rezultatai gali būti kiek aukštesni, daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinės ir gramatinės įvairovės rodikliai dvikalbių vaikų grupėje yra stebėtinai panašūs į vienakalbių vaikų pasakojimų rodiklius.
Tyrime taip pat buvo nagrinėjami kodų kaitos atvejai. Nustatyta, kad lietuvių vaikai, gyvenantys anglakalbėje aplinkoje (LT-AN), patyrė mažiau sunkumų pasakodami lietuviškai nei kitų kalbinių grupių atstovai. Jų pasakojimuose kodų kaita buvo dažniau susijusi su pasakojimo rišlumo elementais, o ne tik su leksinių spragų pildymu. Apibendrinant galima teigti, kad kodų kaita yra pasitelkiama kaip pagalbos strategija, leidžianti sėkmingai įgyvendinti užduotį ir papasakoti istoriją paveldėtąja kalba.
tags: #dvikalbiu #vaiku #risliojo #pasakojimo #produktyvumas #ir