Vaiko raida: nuo sutrikimų atpažinimo iki pagalbos strategijų
Kiekvieno kūdikio ir vaiko raida yra skirtinga, tad jei vaikas pagal kažkuriuos raidos aspektus nepasiveja bendraamžių, dar nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Tačiau kartais vaikai numatytu laiku nedaro to, ko iš jų tikimasi - nepatenka į „normalios“ raidos rėmus, tad galima įtarti esant mažesnį ar didesnį raidos sutrikimą. Raidos sutrikimai klasifikuojami į protinį atsilikimą, motorinės raidos, kalbos, mokymosi, socialinės-emocinės raidos, elgesio, klausos ir regos sutrikimus.
Mišrus raidos sutrikimas: kas tai?
Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas tada, kai sutrinka ne viena, o kelios raidos sritys. Mišrus raidos sutrikimas (F 83) apima sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu.
- Kalbos raida: sutrikimas fiksuojamas, kai vaiko kalbos raida atsilieka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose.
- Motorika: būdingas ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet pakinta ir raumenų tonusas. Svarbu turėti omenyje, kad gali sutrikti bet kokio amžiaus vaiko judesiai.
- Mokymosi gebėjimai: pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus.
Kalbos raidos ypatumai ir sutrikimai
Išmokdamas vartoti kalbą vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti ir planuoti veiksmus. Taigi, sutrikus kalbai, dažnai nukenčia ir kiti vaiko psichinės raidos procesai.
| Amžius | Kalbos raidos etapai |
|---|---|
| 4-5 mėn. | Kūdikiai pradeda čiauškėti. |
| 1 metai | Metinukai taria nuo 2 iki 30 žodžių. |
| 3 metai | Gebėjimas ištarti apie 1500 žodžių. |
Susirūpinti reikėtų, kai 2 m. vaikas netaria prasmingų garsų, nebando mėgdžioti, o 3-4 m. amžiaus vaikas ne tik nekalba trumpais sakinukais, bet ir apskritai nesupranta kalbos. Logoterapeutė I. Stankuvienė pabrėžia: „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi ar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą.“
Ekranų įtaka vaiko raidai
Neretai jau kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje mobilusis telefonas, kompiuteris ar televizorius tampa neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi. Mokslinės literatūros duomenimis, per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, susijusių su autizmo spektro sutrikimu. Eliminavus ekranus ir pradėjus daugiau laiko leisti su vaiku, neretai pastebimas raidos progresas.
Kaip padėti vaikui?
Ateities prognozės labai priklauso nuo specialistų ir tėvų įdėto darbo, pastangų. Svarbu su sutrikimais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui ar kitam specialistui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui.
Pagalbos strategijos ugdymo įstaigose:
- Sumažinkite arba apribokite foninį triukšmą klasėje ar grupėje.
- Taikykite vizualų tvarkaraštį, kurį reiktų reguliariai atnaujinti.
- Vartokite paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėkite lėtai.
- Pabrėžkite vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą, neakcentuokite nesėkmių.
Jei jaučiatės neužtikrintai, pašalinus ekranus matote išliekančius simptomus, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus: vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją, pediatrą, logoterapeutą, psichologą ar specialųjį pedagogą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
