Draugystės ir bendradarbiavimo simbolika vaikams

Bendravimas žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą. Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad „bendravimas yra įvairialypiai žmonių santykiai, kylantys iš bendros veiklos poreikių“. Svarbiausi bendravimo aspektai: Pirma, bendraujant keičiamasi informacija. Antra, bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Trečia, bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.

Poreikis bendrauti kyla iš žmogaus visuomeninės prigimties. Jis - vienas pirmųjų vaiko socialinių poreikių. Nuo šio poreikio tenkinimo, kaip parodė rusų psichologų L. Vygotskio (2004), A. Leontjevo (1972) ir jų pasekėjų tyrimai, priklauso vaiko psichinis vystymasis. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad geri veiksmingo bendravimo įgūdžiai turi įtakos vaiko akademiniams pasiekimams, tarpusavio santykių ir asmeninės nepriklausomybės formavimui.

Ikimokykliniame amžiuje vaikai mokosi užmegzti artimus ryšius su bendraamžiais. Gebėjimą efektyviai ir sėkmingai bendrauti su žmonėmis drąsiai galima vadinti viena pagrindinių žmogaus vertybių, tarpusavio santykių formavimosi ir jų tęstinumo veiksniu. Jis įtakoja vaiko socializaciją visuomenėje, sąlygoja vaiko įgūdžių formavimąsi. Bendraujant tobulėja vaiko asmenybė, mąstysena, aplinkos suvokimas.

Stebint vaikus bendravimo metu, pastebėta, kad ne visi vaikai žino, kaip reikia bendrauti, bendradarbiauti. Kai kuriems sunku susitarti, apginti savo požiūrį be įžeidimo, muštynių ir kivirčų. Bendroje veikloje sunkumų iškyla, kai reikia pasiduoti arba, pamačius kito vaiko sunkumus, tiesiog sugalvoti ir pasiūlyti pagalbą. Vaikams vis dar sunku nustatyti kito žmogaus nuotaiką, todėl jie negali palaikyti vaiko, kuriam šiuo metu to reikia.

Ikimokyklinis amžius yra pradinio vaiko asmenybės formavimosi amžius. Šiuo metu bendraujant su bendraamžiais atsiranda gana sudėtingų santykių, kurie daro didelę įtaką jo asmenybės raidai. Dirbdami su ikimokyklinio amžiaus vaikais pastebėjau, koks sunkus ir kartu svarbus yra socializacijos procesas. Kadangi vaikai vis dar nežino, kaip derėtis tarpusavyje ir atsižvelgti į vienas kito interesus, labai dažnai būna konfliktinių situacijų, kai vaikai atima žaislus vienas nuo kito, išsiaiškina santykius, kovoja, įkanda. Minėtos problemos dažnai lemia konfliktines situacijas, kartais net agresyvų/impulsyvų elgesį. Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais pastebima, kad trūksta pozityvaus bendravimo gebėjimų. Svarbu tarpusavio santykiuose puoselėti draugiškumą, meilę, atlaidumą, atjautą, pagarbą, toleranciją, santarvę ir gėrį.

Nepaisant dažnų konfliktų, vaikams patinka būti kartu ir dažnai noras pamatyti geriausią draugą yra stipriausia motyvacija rytinio išsiskyrimo su tėvais. Vaikams sunku laikytis grupėje nustatytų elgesio susitarimų. Kai kurie vaikai susiduria su sunkumais bendraujant su kitais vaikais. Pasireiškia drovumas, nepasitikėjimas savo jėgomis. Jiems sunku “atsiverti”, susirasti draugų grupėje. Man labai svarbu, kad vaikai grupėje jaustųsi gerai, saugiai ir galėtų bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje.

Draugystės svarba vaiko raidai

Draugystė yra esminė socialinės ir emocinės vaiko raidos dalis. Ji ne tik suteikia džiaugsmo ir bendrystės jausmą, bet ir padeda vaikams mokytis bendrauti, spręsti konfliktus, suprasti kitų jausmus ir ugdyti empatiją. Draugystė vaikams yra daug daugiau nei tik smagus laiko praleidimas kartu. Ji atlieka svarbų vaidmenį vaiko socialinėje, emocinėje ir netgi kognityvinėje raidoje:

• Socialinių įgūdžių ugdymas: Bendraudami su draugais, vaikai mokosi dalintis, bendradarbiauti, derėtis, spręsti konfliktus ir suprasti socialines normas. Šie įgūdžiai yra būtini sėkmingam bendravimui ir adaptacijai visuomenėje.
• Emocinės raidos skatinimas: Draugystė padeda vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas, taip pat atpažinti ir reaguoti į kitų žmonių jausmus. Draugai suteikia emocinę paramą, padeda įveikti sunkumus ir išgyventi netektis.
• Savivertės stiprinimas: Būdami priimti ir vertinami draugų, vaikai jaučiasi saugūs, pasitikintys savimi ir savo gebėjimais. Draugystė padeda formuoti teigiamą savęs suvokimą ir stiprina savivertę.
• Kognityvinės raidos plėtojimas: Žaisdami ir bendraudami su draugais, vaikai mokosi naujų dalykų, plečia savo akiratį, lavina kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

Draugystė yra daug daugiau nei tik bendras žaidimas. Tai svarbus elementas formuojantis vaiko charakteriui. Bendraudamas su draugais, vaikas mokosi:

• Užmegzti ryšius su kitais žmonėmis.
• Išreikšti savo jausmus ir suprasti kitų emocijas.
• Spręsti konfliktus ir ieškoti kompromisų.
• Būti empatiškas ir užjaučiantis.
• Laikytis savo nuomonės ir atsispirti bendraamžių spaudimui.
• Suklysti ir susitaikyti su savo bei kitų trūkumais.
• Atrasti save ir savo pomėgius.
• Pasitikėti savimi ir kitais.
• Būti kantrus ir gerbti kitus.

Draugystė padeda vaikui jaustis svarbiu ir reikšmingu, žinoti, kad jis rūpi ir yra priimamas. Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei, o draugai yra viena iš reikšmingiausių grupių vaiko gyvenime.

Ypač draugystės reikšmė išryškėja pradinėje mokykloje, kai vaikas pakliūna į visiškai naują aplinką, kurioje sutinka daugybę naujų žmonių ir nuolat lygina save su kitais vaikais. Jei mokyklą kartu pradeda lankyti bent vienas kiemo ar darželio draugas, pradinukui gali būti drąsiau ir ramiau.

Vaikystės draugystė - tai svarbus gyvenimo etapas, padedantis formuoti asmenybę ir socialinius įgūdžius. Vaikystės draugai dažnai išlieka visam gyvenimui, nes ryšiai būna nuoširdūs ir nesavanaudiški. Tačiau ne visi vaikai lengvai susiranda draugų.

Draugystės ugdymo tikslai ir metodai

Draugystės ugdymo tikslas - padėti vaikams išsiugdyti gebėjimus, reikalingus sėkmingiems ir harmoningiems santykiams kurti ir palaikyti. Pagrindiniai draugystės ugdymo tikslai:

• Skatinti teigiamus tarpusavio santykius: Ugdyti vaikų gebėjimą bendrauti pagarbiai, draugiškai ir rūpestingai, priimant kitų draugiškumo bei palankumo ženklus.
• Formuoti socialinius ir emocinius įgūdžius: Padėti vaikams išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, suprasti kitų jausmus, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti.
• Stiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi: Kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, priimti ir vertinami, skatinant teigiamą savęs suvokimą.
• Ugdyti empatiją ir toleranciją: Skatinti vaikus suprasti ir priimti kitų žmonių skirtumus, gerbti jų nuomonę ir jausmus.
• Skatinti bendrystės jausmą: Kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi bendruomenės dalimi, galėtų patirti draugystės ir bendradarbiavimo džiaugsmą.
• Gerinti vaikų socialinę, emocinę sveikatą ir gerovę, siekiant pagarbių ir draugiškų tarpusavio santykių.

Yra įvairių metodų ir programų, kurios gali būti naudojamos draugystės ugdymui vaikams. Štai keletas pavyzdžių:

• Žaidimai ir veiklos: Organizuoti žaidimus ir veiklas, kurios skatina bendradarbiavimą, dalinimąsi ir bendravimą. Tai gali būti stalo žaidimai, sporto varžybos, meniniai projektai ar tiesiog bendras žaidimas lauke.
• Diskusijos ir pokalbiai: Kalbėtis su vaikais apie draugystę, kas yra draugas, kodėl svarbu turėti draugų, kaip elgtis su draugais ir kaip spręsti konfliktus.

"Zipio draugai" yra skirta 5-7 metų vaikams ir padeda jiems lengviau įveikti kasdienius sunkumus, pagerinti emocinę savijautą ir įgyti socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Programa susideda iš šešių dalių: "Jausmai", "Bendravimas", "Tarpusavio santykių užmezgimas ir nutraukimas", "Konflikto sprendimas", "Pasikeitimo ir netekties išgyvenimas" ir "Įveikiame".

"Obuolio draugai" yra "Zipio draugų" tęsinys, skirtas 8-10 metų vaikams. Programa padeda vaikams toliau ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, susidoroti su sudėtingesnėmis situacijomis ir stiprinti draugystės ryšius. Ją sudaro šešios temos: „Jausmai“, „Bendravi­mas“, „Draugystė“, „Problemų sprendimas“, „Pokyčiai“ ir „Mes galime įveikti.“

Šios programos yra įgyvendinamos įvairiose šalyse ir yra pripažintos kaip veiksmingos priemonės vaikų socialinei ir emocinei raidai skatinti. Lietuvoje šios programos taip pat yra populiarios ir įgyvendinamos įvairiose ugdymo įstaigose.

Konkretūs pavyzdžiai iš Lietuvos ugdymo įstaigų

Lietuvos ugdymo įstaigos aktyviai įgyvendina įvairias iniciatyvas, skirtas draugystės ugdymui. Štai keletas pavyzdžių:

• Šiaulių r. Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas” ir Papilės Simono Daukanto ikimokyklinio ugdymo skyrius „Kregždutė” įgyvendina bendrą projektą, kurio tikslas - stiprinti vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius, sudaryti galimybes patirti draugystės ir bendrystės džiaugsmą, formuoti suvokimą, kad visi vaikai yra vienodai verti dėmesio, meilės, pagarbos ir draugystės.
• Lopšelis-darželis „Bitutė“ dalyvavo Respublikiniame sveikatą stiprinančių mokyklų pozityvios psichosocialinės aplinkos projekte „Pasidalinkime draugyste“, kurio metu vaikai klausėsi kūrinių apie draugystę, žiūrėjo animacinius filmukus, piešė draugų portretus, gamino dovanėles ir dalinosi komplimentais.
• Šakių ikimokyklinio ugdymo mokykloje „Maži žingsneliai“ buvo paminėta Gerumo ir draugystės savaitė, kurios metu vaikai puošėsi šypsenomis, kūrė „Šypsenų sieną“, padėjo vieni kitiems, dalinosi komplimentais, piešė draugų portretus ir atliko gerus darbus.
• Veiksmo savaitė “Be patyčių” tęsiasi. “Grybukų”, “Lapiukų”, “Žvirbliukų” ir “Gandriukų” grupės dalyvauja Drambliadoje-2024. Draugiškoji SEU DRAMBLIADA skirta visiems darželiams ir mokykloms. Ketvirtadienį “Varliukų” ir “Kiškelių”, “Riešutėlių” ir “Aviliuko”, “Boružėlių” ir “Meškiukų”, “Uogelių” ir “Voveriukų”grupėse buvo vykdomas projektas „Dalinuosi draugyste“. Jo metu vaikai kalbėjo apie draugystę, tinkamus elgesio būdus, suprato, jog ne tik gerą draugą būtina turėti, bet geru draugu pačiam reikia būti. Vaikai ugdėsi empatijos, tolerancijos jausmą per pozityvų bendravimą su visais vaikais, priimdami kitų draugiškumo bei palankumo ženklus.
• Dažniausiai draugai neatsiranda staiga. Reikia nemažai laiko, kad kažkas taptų tavo draugu. Tam, kad susidraugautum su kitu, neužtenka vien noro tai padaryti, galima pačiam parodyti, jog kitas žmogus tau rūpi. Labai svarbi asmeninė iniciatyva. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad visus tuos metus ištikimais projekto partneriais lieka Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla.
• Tris dienas 25 mokinių ir jiems talkinusių mokytojų jungtinė komanda gyveno ,,savo noru įkalinti mokykloje”. Pagrindinis projekto ugdomasis tikslas - išmokti dirbti komandoje ir padėti formuotis vaiko asmenybei bendraujant. Norėdami pasiekti užsibrėžtų tikslų, išsikėlėme uždavinius: įtraukti vaikus į aktyvią praktinę veiklą, ugdytis tarpasmeninius santykius, išmokti pažinti ir valdyti savo emocijas. Viena iš užduočių komandai buvo ieškoti kelių sprendžiant daugumai jaunimo aktualią priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų, interneto, keiksmažodžių, patyčių, rūkymo problemą. Vaikai siūlė racionalius problemų sprendimo būdus ir išbandė juos veiklose.
• Projekto metu sukurti Draugystės ir Gerumo simboliai-angelai. Draugystė - tai nepaprastas, kupinas atradimų patyrimas. Nuoširdi draugystė yra vienas iš didžiausių turtų. Vaikai šiuos potyrius jaučia kiekvieną dieną. Būdami ugdymo įstaigoje jie susiranda daug draugų, puoselėja šiltus santykius, ugdo pagarbą vienas kitam. Spalio 28 d. ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikai gamino vieną labiausiai vaikystės draugystę primenantį simbolį - draugystės apyrankę.

Kaip padėti vaikui susirasti draugų?

Jei vaikas sako, kad niekas jo nemėgsta arba nenori su juo draugauti, tai signalas, kad laikas imtis priemonių.

Pasiruošimas draugystei

Kiekviena draugystė prasideda nuo simpatijos. Vaikas turi parodyti kitam vaikui, kad jis jam patinka, kad jam norisi su juo būti, žaisti ir kartu leisti laiką. Todėl pirmajame draugystės užmezgimo etape išmokykite vaiką parodyti bendraamžiui, kad jis pasiruošęs draugystei, kad bendraamžis jam patinka.

Vienas paprasčiausių ir būtinų būdų parodyti norą draugauti - pasisveikinti su potencialiais draugais. Uždari vaikai dėl to dažnai gali turėti problemų, nes ne kiekvienam lengva prieiti prie nepažįstamo bendraamžio ir pasisveikinti. Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis su kitais žmonėmis žaisdami vaidmeninius žaidimus, pasipraktikuokite su pažįstamais vaikais. Suskaidykite pasisveikinimo veiksmą į smulkesnius: į draugišką pasisveikinimą įeina akių kontaktas (jei įmanoma), šypsena ir aiškus garsus komunikavimas (arba alternatyvi komunikacijos forma), kad būtum išgirstas. Jei pasisveikinus paklausi kito vaiko vardo - tai bus papildomas žingsnelis link draugystės, o jei pasakysi savo - antras žingsnelis.

Komplimentai - tai dar vienas paprastas būdas susidraugauti. Visi mėgsta išgirsti nuoširdų komplimentą, vaikučiai taip pat. Apgalvokite kartu su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams. Pavyzdžiui, „Puikus smūgis” - galima pasakyti ką tik kamuolį per futbolo treniruotę nuspyrusiam vaikui, arba „Labai gražiai nupiešei gėlę” - puikus komplimentas piešinį ką tik baigusiam bendraamžiui.

Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi. Kai bendraklasiui nukrenta pieštukas - mes galime jį pakelti ir paduoti, galima pasaugoti bendraklasiui vietą valgykloje, padėti jam ką nors nešti, pagelbėti per pamoką su užduotimi, pasidalinti sumuštiniu ar šokoladuku, įdėtu priešpieiams. Tyrimai rodo, kad geranoriški vaikai paprastai yra mėgstami bendraklasių ar bendraamžių žaidimo aikštelėje, kieme. Tiesa, geranoriškumas neturi virsti į vergavimą ar papirkinėjimą.

Tinkamo bendraamžio suradimas

Atvirumas - pirmas žingsnis į draugystę. Tačiau tam, kad draugystė užsimegztų, geriausia pasirinkti tinkamą bendraamžį. Vien tai, kad du vaikai gyvena tame pačiame daugiabutyje, dar nereiškia, kad jie gali ir bus gerais draugais. Paprastai vaikai susidraugauja arba su į save panašiais vaikais arba su tais, kurie juos papildo. Vaikai, greičiausiai, susidraugaus su vaiku, kurio lytis ir amžius bus panašūs. Taip pat draugus vienija bendri interesai ir socialiniai įgūdžiai.

Kai kurie vaikai nežengia pirmo žingsnio prie jam patinkančio vaiko, nes jiems atrodo, kad jie patys turi būti kažkuo ypatingi, kad bendraamžiai, kurie jiems patinka, su jais draugautų. Vaikas įsivaizduoja, kad jis turi būti toks nuostabus ir patrauklus, kad trauktų bendraamžius it geležį. Vaikas gali imti pernelyg nervintis ir girti: „Aš galiu tai, aš žinau tai” ir t.t. O iš tiesų, tai reiškia: „Aš noriu Jums patikti”. Tačiau kiti vaikai tai gali suprasti kaip sakinį: „Aš kietesnis ir protingesnis nei Jūs”. O draugystė - tai santykiai tarp lygiaverčių žmonių.

Pasiūlykite vaikui nupiešti du ratus, susikertančius per vidury vienam su kitu (iš dalies). Paaiškinkite vaikui, kad vienas ratas - tai jis, o kitas - tai jo draugas, o susikirtimo vieta (bendras abiejų ratų plotas) tai, kas šiuos ratus vienija. Jei tu bendrausi su kitu vaiku tik apie tai, kas yra tik tavo mėgstama veikla (nesiliečia su kitu ratu) - kitam vaikui tai bus nelabai neįdomu.

Bendros linksmybės

Vaikai mėgsta būti su tais vaikais, kurie linksmi ir smagūs. Jei Jūsų vaikas mokės žaisti bent kelis smagius žaidimus, kuriuos galės atsinešti į darželį ar mokyklą - tai gerokai padidins tikimybę, kad kuris nors kitas vaikas norės prisijungti pažaisti. Taigi, mokomės žaisti.

Jei Jūsų vaikui pavyko užmegzti draugystę mokykloje ar už jos ribų, geriausia, ką Jūs dabar galite padaryti - suorganizuoti bendrą žaidimą. Planuoti šiuos susitikimus geriau iš anksto - tai padės vaikams susikoncentruoti ramiai į žaidimą ir gauti didžiausią malonumą iš bendros veiklos. Iš anksto su savo vaiku aptarkite, ir sudarykite planą, ką jie žais, kaip vaikas elgsis (kad būtų svetingas šeimininkas), kuo draugą vaišins, ką po ko veiks ir t.t. Jei Jūsų vaikas turi ypatingai saugomų žaislų, kuriais nenorėtų dalintis, juos geriau kol kas padėti į šoną. Susitikimo pradžioje gali būti nemalonių momentų, kai vienas vaikas paklaus: „Na, ką mes veiksme?”, geriausia, jei Jūsų vaikas galės jam pasiūlyti porą žaidimų pasirinkimui. Beje, pats susitikimas namuose jau gali iš anksto padiktuoti susitikimo „temą”, pvz., Jūsų dukrytė gali pasikviesti namo draugę mokytis kepti pyragą ar sausainius. Sūnus gali pasikviesti pažaisti krepšinį lauke, pažiūrėti filmą, pavažinėti dviračiais ir t.t. Jei bendra veikla teikia malonumą abiems vaikams, kitas vaikas tą jausmą sies su Jūsų vaiku, tai padės jų draugystei judėti toliau. Ir pabaigai, vaikų susitikimo metu nespauskite jų, tačiau pasistenkite įsiklausyti į bendrą jų veiklą ir laiku įsikiškite į konfliktiškas ar sunkesnes situacijas, pasikvieskite vaiką pas save ir kol svečias negirdi, patarkite vaikui, ką jis turėtų daryti.

Tėvų ir mokytojų vaidmuo

Tėvai gali padėti vaikui puoselėti draugystę, rodydami tinkamą asmeninį pavyzdį, kalbėdamiesi apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus, kartu su vaiku suvaidinant bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinant kylančias problemas ir aptariant alternatyvius bendravimo būdus. Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai. Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais.

Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais. Šioje situacijoje svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo. Mes mokome vaikus bendravimo būdų, rodome jiems tinkamą asmeninį pavyzdį, tikslingai organizuojame veiklas. Visi šie momentai yra labai svarbūs, tačiau mokymasis yra abipusis mokinio ir mokytojo reikalas, kuris reikalauja grįžtamojo ryšio. Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas. Mes esame įpratę automatiškai reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus, pavyzdžiui, mokykloje paskolina draugui trintuką, valgykloje nuneša jo puodelį, apkabina, kai draugas verkia? Pritarimą vaiko elgesiui, paskatinimą galime reikšti ne tik žodžiais, bet ir nežodiniais būdais - šypsena, linktelėjimu, prisilietimu ir panašiai.

Mokytojai taip pat gali padėti vaikams susirasti draugų, kurdami draugišką aplinką mokykloje. Tai galima padaryti:

• Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų kartu su vaikais nusistatant keletą svarbiausių klasės taisyklių, kurių visi (taip pat ir mokytojas) įsipareigokime laikytis. Turėtų būti skiriama dėmesio ne tik bendrai tvarkai, tačiau taip pat ir santykiams su klasės draugais bei mokytojais. Prie taisyklių vėlgi kartu su vaikais numatykime vaikų netinkamo elgesio pasekmes.
• Suteikiant galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Grupelių narių skaičių geriau parinkti pagal klasės ypatumus - kiek vaikai motyvuoti, aktyvūs, ramūs ir panašiai. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses.
• Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą. Tą vaikas gali padaryti nebūtinai kalbėdamas - galbūt kol kas jam saugiau ir priimtiniau parodyti mėgstamą knygą ar žaidimą.
• Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai.
• Būnant pakankamai budriems per pertraukas, stebint vaikų tarpusavio bendravimą. Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori. Kartais vaikui gali būti nedrąsu prieiti prie kitų vaikų ir pasiprašyti žaisti. Tokiu atveju mokytojas gali pasiūlyti prisijungti prie žaidimo, tam tikromis aplinkybėmis - ir pats dalyvauti žaidime.
• Suteikiant galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus klasės valandėlių ar kitu atitinkamu laiku. Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius.
• Organizuojant ryto ir vakaro ratus, kurių metu vaikai gali pasidalinti savo jausmais ir mintimis, išsiaiškinti kilusius neaiškumus.
• Organizuojant pramogas už mokyklos ribų, tokias kaip išvykos į boulingą, batutų parką ar ekskursijas.

Draugystės išsaugojimas ir plėtojimas

Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais. Centro surengtoje paskaitoje „Vienišumas, konfliktai ir kiti vaikų bendravimo iššūkiai“ J. S. Jasiulionė aptarė, kuo tokios svarbios vaikų draugystės, ir davė ne vieną naudingą patarimą tėvams. Santykiai su bendraamžiais itin svarbūs.

Pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai, žinoma, glaudžiausią ryšį užmezga su tėvais ar kitais žmonėmis, kurie jais rūpinasi. Tačiau jau mokykliniame amžiuje ir ypač paauglystėje ta draugystė su bendraamžiais įgauna ypatingą svarbą. „Kiekvienas iš mūsų turime stiprų poreikį priklausyti tam tikrai grupei. Būdami visai maži tokia grupė mums yra šeima, kuri visada yra šalia mūsų. Ir tas jausmas, kad aš jai reikalingas ir priklausau šiai grupei, yra labai svarbus. Pradėjus lankyti darželį, mokyklą norisi turėti žmones ir už šeimos ribų - tokius, kuriais vaikas gali pasitikėti, užmegzti abipusį santykį ir atsiremti tais momentais, kai šeimos nėra šalia“, - pasakojo psichologė.

Vaikui labiau atsiskyrus nuo šeimos būtent bendravimas su bendraamžiais padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir patenkinti įvairius jo emocinius poreikius. J. S. Jasiulionė atkreipė dėmesį, kad netgi vaikų grumtynės yra vienas iš būdų mokytis suprasti savo ribas, pažinti kito jėgas ir netgi būdas patenkinti prisilietimų poreikį. „Artimi ir abipusiai santykiai vaikams garantuoja ir emocinį paramos šaltinį. Apskritai tai yra laikoma vienu svarbiausių veiksnių sklandžiai vaiko raidai. Todėl, jei pamatome, kad vaikas neturi draugų, turime pagalvoti, kaip jam padėti, nes turėti tą artimą ryšį, draugystę yra labai svarbu“, - tvirtino J. S. Jasiulionė.

Psichologė pasidalijo, kad daugybė tyrimų įrodė, jog geri santykiai su bendraamžiais yra svarbus vaikų psichikos sveikatos apsaugos veiksnys. Pastebėta, kad tiems vaikams, kurie turi artimus santykius su bendraamžiais, geriau sekasi mokytis, jie jaučiasi saugiau, jiems lengviau išspręsti kylančias problemas. Specialistė akcentavo, kad negalima teigti, jog jei vaikas tų artimų santykių neturi, tai yra labai blogai. Tikrai nėra taip, kad visiems reikia daugybės draugų. Tačiau gali būti, kad vaikui reikia pagalbos užmezgant ir puoselėjant tuos santykius, ir mes, tėvai, galime jam padėti.

Nuo ko priklauso vaikų santykiai su bendraamžiais? Kaip ir suaugę žmonės, taip ir visi vaikai yra labai skirtingi. Pasak psichologės, jau gimdamas kiekvienas vaikas atsineša tam tikrus individualius savo skirtumus - tam tikrus temperamento bruožus, drovumą, drąsumą, aktyvumą ir pan., kurie susiję su tuo, kaip vaikui sekasi megzti santykius su bendraamžiais. „Todėl, kai iškyla kokių nors problemų bendravime, labai svarbu pirmiausia pagalvoti apie savo vaiko bruožus, pavyzdžiui, jei jis yra tas drąsusis, gal jam reikia pagalbos susiturint, ir atvirkščiai - tyleniui reikia padrąsinimo. Bet kuriuo atveju vaikams pradėjus eiti į kolektyvą, suaugusiesiems reiktų nuolat stebėti, kaip vaikui sekasi bendrauti, kaip sekasi spręsti konfliktus ir t.t.“, - sakė J. S. Jasiulionė.

Taip pat specialistė atkreipė dėmesį, kad visos tos žinios, kurias mes įgysime apie savo vaiką jam esant darželinio amžiaus, pravers ateityje, kai jis jau bus daugiau atsiskyręs, t.y. žinodami, kaip jam sekėsi bendrauti darželyje, kokios problemos ir dėl ko iškildavo, galėsime numanyti, kaip galime padėti, kai iškils kokių nors problemų santykiuose su bendraamžiais paauglystėje. Be įgimtų savybių, santykiams su bendraamžiais įtakos turės ir ankstyvosios prieraišumo patirtys, t.y. santykiai šeimoje. Psichologė pabrėžė, kad labai svarbu, jog pirmaisiais metais vaikas turėtų galimybę pasaulį matyti kaip saugią vietą būti. Tik tuomet jis gali drąsiai tyrinėti, megzti santykius ir pan. Negalima nepaminėti ir šeimos įdiegtų „normų“ bei auklėjimo ypatumų. „Pavyzdys, kurį jis mato nuo mažų dienų, visada yra labai svarbus. Kaip vaikas mato, kaip tėvai bendrauja su savo draugais, su savo bendraamžiais, ar labiau įprasta bendrauti tik šeimoje, ar ji labiau uždara, ar yra draugų, gal su jais susitinkama tik už namų ribų - visa tai vaikams kuria pamatus jų pačių santykiams. Juk vaikai iš vienokių šeimų atviriau žiūri į santykius, o kiti ne taip lengvai įsileidžia naujus draugus, yra uždaresni“, - išskyrė J. S. Jasiulionė.

Bendradarbiavimo svarba ir ugdymas

Gyvendami visuomenėje suvokiame, kad bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus gebėjimas, kuris atveria galimybes efektyviai siekti savo tikslų, mokytis iš kitų, nepasimesti sudėtingose situacijose, mokytis lyderystės ir iniciatyvos. Akivaizdu, kad siekiant būti sėkminga asmenybe XXI amžiuje, reikalingas didelis įsitraukimas į įvairaus pobūdzio bendradarbiavimą su skirtingomis šalimis, o norint tinkamai koordinuoti veiklą su kitais bei siekti bendrų tikslų, reikia stiprių bendradarbiavimo įgūdžių.

Bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus vaiko augimui ir vystymuisi. Nuolatinis bendradarbiavimo įgūdžių gerinimas padeda ne tik sumažinti vaiko juntamas įtampas ir atlikti norimas užduotis, bet ir ugdo bei tobulina tarpasmeninius įgūdžius. Juk žmogus - sociali būtybė - jis negali visavertiškai funkcionuoti būdamas vienas, atsiskyręs nuo šeimos, draugų, kolektyvo, visuomenės. Taigi, pirmiausia, gebėti sėkmingai bendradarbiauti labai svarbu todėl, kad tai lemia asmens emocinę būseną.

Ypač šis gebėjimas aktualus vaikams, kuriems būtinas bendraamžių pripažinimas. Nepritampantis prie draugų ar kolektyvo vaikas jaučiasi atstumtas, lūdnas, nelaimingas. Kiekvienam vaikui, nepriklausomai jis intravertas ar ekstravertas, yra reikalingi bent keli draugai, su kuriais sietų bendri pomėgiai, pažiūros.

Svarbu suprasti bendradarbiavimo atnešamą naudą. Efektyvus komandinis darbas sutaupo daug laiko - jo dėka užduotys paprastai atliekamos greičiau ir kokybiškiau, juk ne veltui sakoma ,,dvi galvos geriau negu viena“. Komandinis darbas naudingas dar ir tuo, kad jis dirbančiuosius labiau motyvuoja, todėl mokiniai dirbdami grupėje pasitempia - juk niekas nenori prastai pasirodyti prieš draugus. Taip pat dirbant su kitais jaučiamas didesnis pasitenkinimas negu užduotis atliekant individualiai.

• Efektyvesnis užduočių atlikimas
• Didesnė motyvacija
• Didesnis pasitenkinimas atlikus užduotį

Bendradarbiavimo įgūdžiai vaikui ateityje gali padėti lengviau įsilieti į darbo rinką, asmenybė gebės kurti ilgalaikius santykius su aplinkiniais, jam seksis prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje. Akivaidu, kad darbas grupėje ar komandoje vaikams padeda mokytis kurti santykius su kitais, lavinti problemų sprendimo įgūdžius, mokytis tolerancijos.

Ugdyti vaikų bendradarbiavimą galima dirbant nedidelėse komandose ar grupelėse. Sudarius jas, reikėtų leisti vaikams užduotis atlikti patiems, kad jie patys savarankiškai ieškotų sprendimų. Kartu aptardami bendrą darbą vaikai mokosi atvirai reikšti savo nuomonę, gerbti kitus.

Po bet kokio užsiėmimo yra būtinas grįžtamasis ryšys ir aptarimas, tad tam reikia skirti papildomo laiko. Puiku, jei vaikai geba ir patys įvertinti vienas kito elgesį darbo metu, nusakyti savo paties elgseną, sėkmes ir nesėkmes. Ypatingai vaikų bendradarbiavimą padeda lavinti komandiniai žaidimai, simuliacijos. Žinoma, jų metu gali pasitakyti ir konfliktinių situacijų, tačiau nereikėtų jų vengti ir slopinti. Ugdytojas ar šeimos narys turėtų skirti dėmesio konfliktams aptarti, kad neigiamos emocijos neužgožtų smagios veiklos.

Praktiniai pavyzdžiai, kaip ugdyti bendradarbiavimą

• Komandos formavimo veiklos: Padėkite vaikams dirbti komandoje ir gerbti vieni kitus.
• Tolerancijos ugdymas: Supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, galiausiai - pripažinimas, kad kiekvienas turi teisę būti kitoks nei mes patys.
• Komandinis žaidimas - minų laukas: Vaikai turi duoti tikslias instrukcijas, kaip praeiti minų lauką nesusprogdinant minos!
• Antklodės apvertimas: Komanda turi apversti antklodę nė vienam vaikui nenulipant nuo jos.
• Karaoke: Padalinkite vaikus į komandas ir paprašykite surengti mini pasirodymą klasės draugams.
• Žvilgsnis į akis: Paprašykite vaikų susiskirstyti poromis ir 60 sekundžių žiūrėti vienas kitam į akis.
• Lanko perdavimas: Perduoti lanką paskutiniam vaikui eilėje visai eilei vaikų nepaleidžiant vienas kito rankos.
• Aukščiausio bokšto statybos: Statyboms tereikės amerikietiškųjų zefyrų (angl. marshmellows) ir dantų krapštukų ar spageti makaronų.
• Ypatingos istorijos užduotis: Kartu klausydamiesi vieni kitų kursite vientisą istoriją.
• Pagarbos ugdymas: Kartu su vaikais pagaminkite dideles raides ir iš jų ant sienos sudėliokite žodį PAGARBA.
• Helovino vakarėlis: Padalinkite vaikus į tris grupes ir padalinkite atsakomybes už vakarėlio organizacinius darbus.

Tarptautinė programa „Obuolio draugai“

Tarptautinė programa „Obuolio draugai“ padeda joje dalyvaujantiems vaikams tobulinti jau turimus ir iš(si)ugdyti naujų sunkumų įveikimo gebėjimų, plėtoti socialinę kompetenciją, stiprinant psichologinį vaikų atsparumą bei silpninanti galimą neigiamą socialinės aplinkos poveikį. Programa skirta „Zipio draugų“ programoje dalyvavusiems ir joje nedalyvavusiems įvairioje aplinkoje augantiems skirtingų gebėjimų pradinių klasių mokiniams.

Programa „Obuolio draugai“ yra svarbi vaiko ugdymui ir raidai, nes ugdo jo asmeninę, socialinę ir komunikavimo kompetencijas. Dalyvaudami programoje „Obuolio draugai“ vaikai praktikuojasi praktiškai taikyti sunkumų įveikimo gebėjimus naujose probleminėse situacijose, apmąsto, reflektuoja sunkumų įveikimo gebėjimų taikymo patirtį.

Programos „Obuolio draugai“ tikslai:

• Padėti vaikams įveikti kasdienius sunkumus ir stresines situacijas.
• Padeda mažinti smurtą ir patyčias vaikų tarpe.
• Moko ieškoti būdų susitvarkyti su jausmais.

Programa tiesiogiai prisideda prie patyčių ir smurto mažinimo klasėse ar vaikų grupėse.

tags: #draugystes #bendradarbiavimas #vaikai #simbolis

• Nėštumo metu vykstantys kraujavimai
• kaip ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius
• Blokavimo funkcija Messenger
• Aktyvumas ikimokyklinėse įstaigose
• Rinkinukai naujagimiui