Drasučių Gyvenimo Istorijos: Nuo Muzikos Virtuozo Iki Energetikos Kūrėjo
Drasučių pavardė Lietuvos istorijoje žymi ryškias asmenybes, palikusias svarbų pėdsaką kultūros ir energetikos srityse. Šis straipsnis siekia atskleisti dviejų žymių Drasučių - Mindaugo ir Prano - gyvenimo istorijas, remiantis turimais duomenimis, ypatingą dėmesį skiriant jų gimimo metams ir reikšmingiems indėliams į Lietuvos visuomenę.
Mindaugas Drasutis: Muzikinis Kelias ir Pasiekimai
Mindaugas Drasutis, gimęs 1937 m. balandžio 29 d. Šiauliuose, yra žinomas muzikas ir pedagogas, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo Lietuvos muzikinės kultūros raidos.
Ankstyvieji metai ir mokslai
Nuo 1946 m. Mindaugas pradėjo mokytis muzikos Šiauliuose, Vaisių gatvės rajone, kur, jo paties teigimu, "beveik visi vaikai mokėsi muzikos". Aplinkui jį supo muzika, o tokios asmenybės kaip Paulauskas, V. Noreika, Dainius ir Gytis Trinkūnai jam, jaunam muzikantui, buvo pavyzdys. Deja, 1948 m. tėvą ištrėmus į Kareliją, Mindaugas buvo priverstas mokymąsi nutraukti.
Nepaisant sunkumų, 1953 m. jis išvyko mokytis į Vilniaus Dešimtmetę muzikos mokyklą. Prisimindamas savo atėjimą į muzikos mokyklą Šiauliuose, jis mini direktorių Karosą, kuris su gerumu paklausė, ar jis nori mokytis muzikos ir kokiu instrumentu norėtų groti. Nors jo sesuo grojo fortepijonu, Mindaugas pasirinko smuiką, teigdamas: "man nesvarbu, bet mano sesutė labai garsiai groja, todėl nenorėčiau groti fortepijonu." Pradžioje jį mokė klarnetistas, vėliau - Viktoras Jauniškis, kuris įkvėpė Mindaugą groti itin atsidavusiai. Šiauliuose jis susipažino ir susidraugavo su Sauliumi Sondeckiu, kuris jau tada, būdamas studentas, atvažiuodavo į Šiaulius. Šis ryšys tapo lemiamu jo muzikinėje karjeroje.
1956 m. Mindaugas Drasutis įstojo į Lietuvos muzikos akademiją, kurią sėkmingai baigė 1960 m.
Karjera Lietuvos kameriniame orkestre ir pedagoginė veikla
Baigęs akademiją, tais pačiais metais Mindaugas Drasutis buvo pakviestas dėstyti kamerinio ansamblio discipliną. Nuo 1960 m. iki 1985 m. jis grojo Lietuvos kameriniame orkestre, vadovaujamame profesoriaus S. Sondeckio, tapdamas vienu pirmųjų šio kolektyvo kūrėjų ir ilgalaikiu jo nariu. Jis aktyviai formavo kolektyvo muzikavimo tradicijas ir rengė jaunus muzikus, kurie vėliau pakeitė vyresniuosius artistus.
Su šiuo orkestru jis koncertavo daugelio šalių koncertų salėse, surengdamas apie 2500 koncertų. Ypatingą įspūdį paliko koncertai Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje ir Peterburgo filharmonijoje. Vieno iš koncertų Kuboje metu, grojant ispanų teatre, užgeso šviesos. Orkestras, mokėdamas tris W. A. Mozarto divertismentus mintinai, vieną jų atliko tamsoje, palikdamas publiką sužavėtą.
Mindaugas Drasutis taip pat buvo daugelio lietuvių kompozitorių naujų kūrinių pirmasis atlikėjas ir propaguotojas. Kartu su E. Ignatoniu, S. Dapkute, A. Radvilaite ir J. Bialobžeskiu Lietuvos radijuje bei Lietuvos muzikos akademijos fonotekoje įrašė P. Dikčiaus, J. Domarko, P. Fledžinsko, F. Bajoro, A. Šenderovo, V. Bagdono ir kitų kompozitorių kūrinius (apie 50 įrašų).
Asmeninės įžvalgos ir prisiminimai
Per 48 metus trukusį darbo stažą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jo kamerinio ansamblio klasę baigė virš 400 studentų. Daugelį metų jis buvo kviečiamas į Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursų komisijas, dalyvavo tarpvalstybinių jaunųjų atlikėjų konkursų žiuri darbe, vykdavo į Lietuvos konservatorijas vadovauti baigiamųjų egzaminų vertinimo komisijoms, nuolat tobulindamas pedagoginę kvalifikaciją.
Atsimindamas profesorių S. Sondeckį, jis pabrėžia jo išskirtinę asmenybę ir gebėjimą iš vidutinio lygio muzikanto ištraukti maksimumą: "Jam būdingas visas kompleksas: nepriekaištingas ansambliškumas, nepriekaištinga garso kokybė." Mindaugas Drasutis teigia, kad muzikantai anuomet negalvojo apie pinigus ar naudą, jiems užtekdavo stipendijų ir uždarbio grojant šokiuose ar kavinėse. Perspektyva, kad bus reikalingas, motyvavo ir suteikė džiaugsmo. Tačiau, jo nuomone, šiuolaikinis jaunimas susiduria su didesniais sunkumais: "Dabar jie tokio džiaugsmo neturėtų, perspektyvos nėra. Mums buvo perspektyva, nes muzikantų buvo mažai ir visi norėjo groti. Visi buvo reikalingi."
Specialus pokalbis su kompozitoriumi F. Bajoru: karjeroje – ir estradinės muzikos etapas
Apdovanojimai
Už gerą mokslinį-pedagoginį darbą Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija 1987 m. apdovanojo Mindaugą Drasutį Garbės raštu.
Pranas Drąsutis: Energetikos Kūrėjas ir Emigrantų Mokytojas
Pranas Drąsutis, gimęs 1906 m. lapkričio 17 d. Peterburge ir miręs 1959 m. kovo 26 d., buvo iškilus inžinierius ir Lietuvos energetikos pradininkas.
Išsilavinimas ir pirmieji žingsniai
Mokyklą Pranas Drąsutis pradėjo lankyti Peterburge, o 1913 m. įstojo į Peterburgo gimnaziją. Tėvams grįžus į Lietuvą 1918 m., jis mokėsi Ramygalos vidurinėje mokykloje, vėliau, 1921 m., persikėlė į Panevėžio gimnaziją, kurią baigė 1924 m.
1925 m. Pranas Drąsutis pradėjo studijuoti Lietuvos universiteto Technikos fakultete, o 1933 m. apgynė diplominį projektą „Durpinė elektros stotis Ežerėlyje“, taip parodydamas savo įžvalgumą ir inovatyvumą energetikos srityje.
Indėlis į Lietuvos energetiką
Nuo 1935 m. Pranas Drąsutis dirbo Susisiekimo ministerijos referentu elektros reikalams. 1936 m. jo iniciatyva įsteigtas Lietuvos energijos komitetas, ir jis buvo išrinktas Elektros komisijos pirmininku. Šiose pareigose jis analizavo krašto energetinę būklę ir parengė perspektyvinius elektrifikavimo planus. 1937 m. buvo įkurta akcinė bendrovė „Elektra“, kuri projektavo ir statė elektrines, pirmuosius 30 kV įtampos elektros tinklus, montavo transformatorines pastotes ir plėtė durpių gamybą.
1940 m. TSRS okupavus Lietuvą, AB „Elektra“ buvo nacionalizuota, o prie Pramonės ministerijos įkurta Energetikos valdyba. P. Drąsutis paskirtas jos planavimo skyriaus viršininku. Antrojo pasaulinio karo metais jis ėjo Energetikos valdybos viršininko pareigas ir sugebėjo organizuoti energetikos ūkio darbą, ruošti vietinį kurą bei išsaugoti personalą nuo karo prievolių. Jau 1941 m. rugsėjo 1 d. jis įteikė memorandumą vokiečių okupacinei valdžiai, pagrindęs Lietuvoje pradėtą energetikos ūkio centralizaciją kaip būtiną tolesnei plėtrai. Jo vadovaujamas, tuo metu buvo suprojektuotos ir pradėtos tiesti Kauno miesto 35 kV įtampos linijos.
Specialus pokalbis su kompozitoriumi F. Bajoru: karjeroje – ir estradinės muzikos etapas
Gyvenimas emigracijoje
1944 m., karo frontui grįžtant į Lietuvą, Pranas Drąsutis su šeima pasitraukė į Vakarus. Hanau mieste Vokietijoje, lietuvių tremtinių stovykloje, jis įkūrė mokyklą - amatų dirbtuves. Čia dėstė elektrotechniką, organizavo praktinius užsiėmimus, parengė ir išleido lietuviškai „Elektroinstruktoriaus vadovėlį“. Šis vadovėlis padėjo daugeliui tautiečių pramokti elektromonterio amato ir įgyti specialybę. Savo mokiniams jis sakydavo: „Jūsų įgyta specialybė leis Jums užsidirbti duoną, ji bus reikalinga laisvoje Lietuvoje“, taip pabrėždamas įgytų žinių svarbą kuriant Lietuvos ateitį net ir emigracijoje.
1948 m. Pranas Drąsutis persikėlė į JAV, kur dirbo Klyvlendo energetikos bendrovėse, rūpinosi didelio regiono elektrifikavimu, projektavo ir tiesė elektros tinklų linijas.
Drasučių Šeimos Biografijų Apžvalga
Apibendrinti Drasučių šeimos atstovų gyvenimo datas ir veiklos sritis galima šioje lentelėje:
| Asmuo | Gimimo metai ir vieta | Veiklos sritis | Žymiausi pasiekimai | Mirties metai |
|---|---|---|---|---|
| Mindaugas Drasutis | 1937 m. balandžio 29 d., Šiauliai | Muzika, pedagogika | Lietuvos kamerinio orkestro kūrėjas ir ilgametis narys, LMTA dėstytojas, atlikėjas | Nenurodyta |
| Pranas Drąsutis | 1906 m. lapkričio 17 d., Peterburgas | Energetika, inžinerija | Lietuvos energijos komiteto įkūrėjas, AB „Elektra“ steigėjas, energetikos plėtotojas | 1959 m. kovo 26 d. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
