Pagalbinis apvaisinimas: metodai, procesas, teisinis reguliavimas ir tarptautinė praktika

Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas yra medicininė procedūra, skirta padėti poroms ar asmenims, susiduriantiems su nevaisingumo problema, susilaukti vaikų. Tai apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais, o natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities. Dirbtinė reprodukcija apima donoro arba genetinių tėvų spermos ir kiaušialąsčių (gametų) dirbtinį suliejimą, jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko.

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Inseminacija

Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją. Tarp tokių ligų gali būti spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt.

Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms. Dažniau būna apvaisinama su donoro sėkla, rečiau - su sutuoktinio. Sėkla gali būti įvedama iškart po to, kai gaunamas ejakuliatas, arba paimant specialiomis sąlygomis užšaldytą spermą. Inseminacija (sėklos įvedimas) gali būti atliekama į makštį, į gimdos kaklelį arba į gimdą, priklausomai nuo to, koks būdas (atsižvelgiant į medicininę apžiūrą) tikėtina bus veiksmingiausias. Po inseminacijos lytinis gyvenimas turi būti sustabdomas 3 mėnesių laikotarpiui.

Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla, ir 30-60 proc. naudojant donoro sėklą.

Pagalbinis apvaisinimas laboratorijoje (IVF/ICSI)

Pagalbinis apvaisinimas laboratorijoje (IVF/ICSI) - tai pagalbino apvaisinimo būdas, kai embrionas sukuriamas klasikinio apvaisinimo laboratorijoje būdu (angl. in vitro fertilization, toliau - IVF) arba atliekant tiesioginę spermijaus injekciją į kiaušialąstę (angl. ICSI). Nuo embriologų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.

Embriono vystymasis ir vertinimas

Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2-8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.

Gydymo metu reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra (nustatyta azoospermija), daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami.

Apvaisinimas laboratorijoje atliekamas patalpinant kiaušialąstę į terpę, kurioje yra šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę ar jiems netinka ją supanti aplinka, laboratorijoje sukuriamos sąlygos kiaušialąstės ir spermatozoido susitikimui.

Beveik pusę atvejų specialistai neturi šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų, kartais pasitaiko tik pavieniai spermatozoidai. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisyklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hialurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę. Tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI).

Visos šios procedūros atliekamos tą pačią dieną, kuomet gaunamos lytinės ląstelės. Kitą dieną tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir kitą dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ląstelių embrionu.

Pagrindiniai embrionų vertinimo kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidarę dėl dešimčių priežasčių; jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga. Toks embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija. Tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.

Embriono perkėlimas ir šaldymas

Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių ląstelių embrionai. Gana dažnai embrionai auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.

Sėkmę lemiantys veiksniai ir laboratorijos sąlygos

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės: aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. Pavyzdžiui, „Northway“ vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai.

Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas HEPA filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.

Teisinis reguliavimas ir valstybės finansavimas Lietuvoje

Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei bus įvykdyti tam tikri reikalavimai. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Šios procedūros reglamentuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1447.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre (RMC) gydytojai akušeriai ginekologai konsultuoja poras, turinčias vaisingumo sutrikimų. Anksčiau pagalbinio apvaisinimo procedūra nebuvo kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Poroms, išnaudojusioms du PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamus gydymo ciklus ar moteriai esant vyresnei kaip 42 metų amžiaus, galėjo būti teikiamos mokamos paslaugos.

Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Egzistuoja etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Taip pat neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą. Be to, jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Informacija apie konkretų dirbtinį apvaisinimą ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.

Naujausi pokyčiai ir valstybės indėlis

Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį. Šis žingsnis siejamas su siekiu gerinti šalies demografinę situaciją, nes gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja. Pasak projektą rengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - apie 17 tūkst. vaikų. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. SAM duomenimis, 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų.

Siekiant padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, jei nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta. Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas. Pasak SAM, siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga. „Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams ir partneriams, reikės papildomų lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga“, - rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje.

SAM duomenimis, 2018-2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei. Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas numato, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį. Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.

Pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas kitose Europos šalyse

Pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas ir prieinamumas smarkiai skiriasi skirtingose šalyse. Žemiau pateikiamas Europos šalių pavyzdžių apibendrinimas:

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #studijos #pavadinimas

• Kūrybiškumo ir pasitikėjimo ugdymas
• Darbus sode ir darže
• sužinokite daugiau apie pagalbinį apvaisinimą
• Parama išgyvenant persileidimą ir kūdikio netektį
• ką svarbu žinoti apie persileidimą