Dirbtinio apvaisinimo samprata: etiniai, socialiniai ir medicininiai aspektai
Pagalbinis apvaisinimas (visuomenėje dar vadinamas dirbtinis apvaisinimas) yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Dirbtiniu apvaisinimu vadinami vidiniai veiksmai moters kūne, kuriais dirbtinai sukeliamas vyro sėklinės ląstelės įsijungimas į moters kiaušialąstę. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai.
Kas yra dirbtinis apvaisinimas?
Dirbtine reprodukcija yra donoro arba genetinių tėvų spermos ir kiaušidžių (gametų) dirbtinis suliejimas, jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko. Vyro sėklinė ląstelė gali būti dirbtinai įterpiama į moters kiaušialąstę arba moteriai perkeliama ne kūne apvaisinta kiaušialąstė.
Dirbtinio apvaisinimo rūšys
Dirbtinio apvaisinimo rūšys skirstomos pagal kelis kriterijus:
Pagal lytinių ląstelių kilmę:
- homologinis apvaisinimas (sutuoktinių lytinės ląstelės);
- heterologinis apvaisinimas (donorinių ląstelių panaudojimas).
Pagal apvaisinimo vietą:
- dirbtinis apvaisinimas in vivo (motinos organizme);
- dirbtinis apvaisinimas in vitro (mėgintuvėlyje).
Kai yra labai mažai spermatozoidų ir apvaisinimas neįvyksta nei in vivo, nei in vitro, taikomas intracitoplazminis dirbtinis apvaisinimas - spermatozoidas yra įšvirkščiamas į kiaušialąstę, pradūrus jos membraną.
Dirbtinio apvaisinimo priežastys ir taikymo atvejai
Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios. Pirmiausia - moters nevaisingumas, kuris gali būti susijęs su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių problemomis, užsikimšimais kiaušintakiuose ir kt. Arba - vyro nevaisingumas, kuris susijęs su mažu spermos kiekiu, prasta spermos kokybe, sutrikusiu spermos judėjimu ir kt. Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją (spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt.).
Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms. Dažniau būna apvaisinama su donoro sėkla, rečiau - su sutuoktinio.
Pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo metodai
Priklausomai nuo situacijos - pasiūlomas konkrečiai porai labiausiai tinkamas pagalbinio apvaisinimo (dirbtinio apvaisinimo) metodas.
- In vitro fertilizacija (IVF): kai kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje. Vėliau perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
- Intrauterininė inseminacija (IUI): kuomet vyro sperma specialiai paruošiama ir įšvirkščiama į moters gimdą.
Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais (o natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities). Sėkla gali būti įvedama iškart po to, kai gaunamas ejakuliatas, arba paimant specialiomis sąlygomis užšaldytą spermą. Inseminacija (sėklos įvedimas) gali būti atliekama į makštį, į gimdos kaklelį arba į gimdą, priklausomai nuo to, koks būdas (atsižvelgiant į medicinę apžiūrą) tikėtina bus veiksmingiausias.
Dirbtinio apvaisinimo proceso trukmė
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai). Kiek laiko trunka dirbtinis apvaisinimas? Tiksliau - jis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minutes. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaisinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis. Po inseminacijos lytinis gyvenimas turi būti sustabdomas 3 mėnesių laikotarpiui.
Teisinis reguliavimas ir valstybės parama
Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra.
Etiniai apribojimai ir konfidencialumas
Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimų, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijs registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
ART: dirbtinio apvaisinimo technologijų teisiniai klausimai
Dirbtinio apvaisinimo etinės problemos ir socialiniai iššūkiai
Dirbtinio apvaisinimo etinės problemos yra sudėtingos ir apima daugybę aspektų.
Perteklinių embrionų sukūrimas ir valdymas
Perteklinių embrionų sukūrimas. Atliekant dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūrą, kyla problemos, kylančios iš dirbtinio apvaisinimo technologijų: perteklinių embrionų sukūrimas ir perteklinių embrionų sunaikinimas; perteklinių embrionų užšaldymas (atšildant pusė embrionų žūsta); perteklinių embrionų naudojimas kamieninių ląstelių išgavimui (embrionai žūsta). Sprendžiant embriono moralinio statuso problemą susiduriama su prieštaraujančiomis nuomonėmis. Embrionas - žmogus ar ne? Argumentai prieš: žmogus prasideda nuo apvaisinimo momento. Embrionų šaldymas susijęs su didesne apsigimimų. Embrionų šaldymas padidina genų mutaciją.
Eugenika ir genetinė atranka
Eugenika (atrenkami tik geriausi embrionai, parenkamos būsimo vaiko savybės). Dirbtinio apvaisinimo technologijos duoda galimybę diagnozuoti genetiškai paveldimas ligas preimplantaciniu laikotarpiu. Kokios genetinės ligos turėtų būti identifikuojamos?
Lytinių ląstelių donorystė
Lytinių ląstelių donorystė kelia klausimus apie etinius ir socialinius aspektus. Kokia turėtų būti lytinių ląstelių donorystė - altruistinė ar komercinė. Vaiko teisė žinoti donoro tapatybę. Donorų konfidencialumas skatina asmenis donuoti savo lytines ląsteles. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Problemos, kylančios iš dirbtinio apvaisinimo technologijų: donorinių lytinių ląstelių panaudojimas.
Surogatinė motinystė
Su dirbtiniu apvaisinimu yra glaudžiai susijusi surogacijos problema. Surogatinė motinystė. Problemos, kylančios iš dirbtinio apvaisinimo technologijų: surogatinė motinystė.
Medicininių komplikacijų rizika
Rizikingi daugiavaisiai nėštumai (vaisiaus redukcija - kelių embrionų sunaikinimas gimdoje, siekiant išvengti daugybinio nėštumo komplikacijų). Medicinės komplikacijos dėl kiaušidžių stimuliacijos hormonais (kad subręstų daugiau kiaušialąsčių) bei kiaušialąsčių paėmimo (invaziniu būdu).
Požiūriai į dirbtinį apvaisinimą: „UŽ“ ir „PRIEŠ“
Nevaisingumas ir dirbtinis apvaisinimas dažnai vertinami skirtingai:
- „UŽ“: nevaisingumas yra liga, o dirbtinis apvaisinimas yra šios ligos gydymo metodas. Šios nuomonės reiškėjai vadovaujasi ligos apibrėžimu, pagal kurį liga traktuojama kaip fizinės, psichinės ir socialinės gerovės nebuvimas.
- „Prieš“: nevaisingumas yra socialinė problema, liečianti daugiau nei vieną asmenį, todėl nereikalauja medicininės intervencijos.
Dirbtinio apvaisinimo efektyvumas
Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla, ir 30-60 proc.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #socialogija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
