Dirbtinis apvaisinimas nesusituokus: teisiniai iššūkiai ir realybė Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kasmet vis daugiau porų patiria vaisingumo problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Tačiau dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, todėl nevaisingumą gaubia daugybė mitų.

Vaisingumo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Bendriausia prasme, veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra tik simptomas, jog kažkas yra blogai - tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas. Todėl kalbant apie pagalbinio apvaisinimo taikymą iškyla esminis klausimas - ar pagalbinis apvaisinimas gali būti laikomas gydymu.

Teisinis reglamentavimas ir nesusituokusių porų padėtis

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje priimtas 2016 m., o pradėjo veikti 2017-ųjų pavasarį. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus. Visgi, nors skelbiame susirūpinimą gimstamumo mažėjimu, mūsų įstatymai yra apriboję teisę naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis daliai žmonių, kurie nori ir gali turėti vaikų.

Įstatymo spragą teigia jaučiantys ir vaisingumo specialistai. Apie 50 procentų porų, kurios kreipiasi į vaisingumo centrus, yra nesusituokę asmenys, todėl jiems pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje nėra atliekamas. Daliai žmonių dėl neaiškių ideologinių priežasčių sudėti barjerai ir palikti papildomi sunkumai, todėl pacientai turi važiuoti į Latviją ir prašyti pagalbos. Šalies biudžetas netenka už tokią paslaugą gaunamų pinigų, o galutinis rezultatas lieka tas pats - pacientai grįžta turėdami teigiamą rezultatą.

Populiariausi mitai apie pagalbinį apvaisinimą

Nevaisingumą gaubia daugybė mitų, kuriuos svarbu išsklaidyti:

• Mitas: Pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Faktas: Tai yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai.
• Mitas: Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai bus nevaisingi. Faktas: Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.
• Mitas: Iš pirmo karto pastoti nepavyks - reikia bent kelių procedūrų. Faktas: Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, tačiau tikimybė pastoti po vienos procedūros iki 30 metų amžiaus grupėje siekia 50 procentų.

Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.

Jeigu mums iš tiesų rūpi demografija ir norime, kad žmonės gimdytų vaikus, reikėtų bandyti rasti visiems naudingus sprendimus. Tos pačios nesusituokusios poros ar vienišos moterys dažniausiai yra pasiruošusios tapti tėvais ir turi tokias pat reprodukcinės sveikatos teises kaip ir susituokę asmenys.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #nesusituokus

• Normalios išskyros nėštumo pradžioje
• rankų darbo suknelės mergaitėms
• Kaip balansiniai takeliai lavina vaikus
• VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės akušerijos skyrius
• Atsisveikinimo ritualai darželiuose