Apvaisinimas - tai augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Tai - ląstelė, atsirandanti susiliejus dviem gametoms. Po apvaisinimo susidaro diploidinė ląstelė, iš jos ima augti ir vystytis naujas organizmas. Taigi, po apvaisinimo susidariusi diploidinė ląstelė (zigota), sudaryta iš dviejų susiliejusių gametų, jau yra naujas organizmas - žmogus. Tai nėra tik „keletas taškelių kažkokių palaidų ląstelių“. Tokia pozicija yra visuotinai pripažinta šiuolaikinio medicinos mokslo.
Zigota (sen. gr. ζυγωτός - 'susijungta į porą') - po apvaisinimo susidariusi diploidinė ląstelė, iš kurios ima augti ir vystytis naujas organizmas. Dažniausiai zigota susidaro susijungus lytinėms ląstelėms (gametoms): vyriškajai (spermatozoidui) su moteriškąja (kiaušialąste). Lytinių ląstelių branduoliai susijungia ir tampa vienu. Tokiam branduoliui dalijantis mitoziškai ląstelių skaičius vis dvigubėja. Vėliau zigota tampa gemalu.

Visas apvaisinimo procesas apima kelis etapus. Pirmiausia vyksta spermatozoidų brendimas, o po to seka zonos atsakas ir įvykiai po apvaisinimo. Vyro kūnas gamina tūkstančius spermatozoidų.
Spermatozoido ir kiaušinės, kurių kiekviena turi po 23 chromosomas, genetinė medžiaga susilieja, todėl susidaro diploidinė ląstelė su 46 chromosomomis, vadinamas zigota.

Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas. Antro dalijimosi metu dalijasi jau dvi ląstelės ir susidaro keturios ląstelės. Antrojo dalijimosi metu ploidiškumas nesikeičia.
Dvyniai vystosi arba iš vienos zigotos (homozigotiniai arba monozigotiniai), arba iš dviejų (heterozigotiniai arba dizigotiniai). Pirmieji turi vienodą genofondą, antrieji - skirtingą.
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai).
Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.

tags: #diploidine #lastele #susidariusi #po #apvaisinimo