Vaikų temperatūra: kada nerimauti, kada numušti ir kaip elgtis
Kiekvienas tėvas bent kartą susidūrė su situacija, kai vaiko kūno temperatūra pakyla. Tai natūrali organizmo reakcija, tačiau tėvams kyla daug klausimų: kokia temperatūra yra normali, kada reikėtų sunerimti ir kaip padėti vaikui pasijusti geriau? Šiame straipsnyje pateiksime išsamią informaciją apie vaikų temperatūrą, jos matavimą, priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Ką reiškia normali vaiko kūno temperatūra?
Nors dažnai manoma, kad normali vaiko kūno temperatūra yra 36,6 laipsniai Celsijaus, iš tiesų ji gali šiek tiek svyruoti. Normali temperatūra priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje ji matuojama. Galima sakyti, kad vaiko kūno temperatūra vis dar yra normali, kai ji neviršija:
- 37,2 laipsnių Celsijaus pažastyse;
- 37,4 laipsnių Celsijaus burnoje;
- 38,0 laipsnių Celsijaus išangėje.
Svarbu žinoti, kad kūno temperatūros nereikėtų matuoti vaikui, kuris ką tik aktyviai judėjo. Kadangi vaikų termoreguliacijos centras vis dar vystosi ir nėra toks tobulas kaip suaugusiųjų, aktyviau pasportavus ir pamačius aukštesnę temperatūrą, gali pasirodyti, kad vaikas karščiuoja, tačiau tai gali būti klaidinga, nes bazinė kūno temperatūra po kiek laiko grįžta į normalias reikšmes.
Amžius taip pat turi įtakos normaliai temperatūrai: kūdikių ir vaikų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė, o pagyvenusių žmonių - žemesnė. Aplinkos temperatūra ir vaiko apranga taip pat gali turėti įtakos matuojamai temperatūrai. Ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje ar su lengvesniais drabužiais, temperatūra gali šiek tiek nukristi. Aktyvumas ir fizinis krūvis taip pat gali laikinai pakelti temperatūrą, pavyzdžiui, po intensyvių žaidimų ar net po ilgo verksmo, kūno temperatūra gali pakilti iki 38°C.
Kūno temperatūros matavimo vieta yra svarbi. Tiksliausiais laikomi matavimai tiesiojoje žarnoje ir vidinėje ausyje, nes taip matuojant aplinkos įtaka yra mažiausia. Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36-37°C. Tačiau pažastyje, ausyje ar kaktos srityje matuojama temperatūra yra patogesnė, nors ir mažiau tiksli.
Svarbu suprasti, kad naujagimių ir kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusiųjų, ir juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra. Jei kūdikio temperatūra yra šiek tiek pakilusi (~37.5°C), greičiausiai vaikas yra perrengtas ar per šiltai apklotas.
Kas yra karščiavimas ir kodėl jis kyla?
Karščiavimas yra būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38°C (matuojant tiesiojoje žarnoje). Tai nėra liga, o natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija. Kai organizmas susiduria su infekcija, imuninė sistema pakelia temperatūrą, kad sukurtų nepalankią aplinką ligos sukėlėjams (virusams ar bakterijoms) daugintis. Tai padeda organizmui kovoti greičiau.
Įvairūs ligas sukeliantys mikroorganizmai gali padidinti pagumburio, kuris kontroliuoja normalią temperatūrą, nustatytą ribą. Kūno temperatūra pakyla, t. y. karščiuodamas organizmas kovoja su „įsibrovėliais“.
Yra kelios galimos vaikų karščiavimo priežastys. Dažniausios jų yra peršalimas ir gripas, dantų dygimas, ausies ir gerklės skausmas. Karščiuojama ir sergant vadinamosiomis vaikų ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai. Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai.
Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, o jo metu stiprėja imuninės sistemos atsakas. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Karščiavimo simptomai ir stadijos
Yra bendrų vaikų karščiavimo simptomų ir konkrečioms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų:
- Bendrieji simptomai: dažnas verkimas, kojų, galvos skausmas, apetito netekimas, ašaringos akys, nuovargis, išsekimas.
- Pradedant karščiuoti: blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos, pašiurpusi oda, šaltkrėtis.
- Karščiavimui mažėjant: karšta kakta, paraudę skruostai, šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos, prakaitavimas, troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus.
Taip pat skiriami „gerasis“ ir „blogasis“ karščiavimas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra nėra labai aukšta, o skyrus vaistus ji greitai nukrenta ir vaikas jaučiasi gerai - žaidžia, valgo, geria skysčius. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis, jo pėdos ir plaštakos šaltos, oda gali pasidaryti marmurinė. Temperatūra, davus vaistų, krenta sunkiai ir greitai vėl pakyla. Tokiu atveju vaikas net ir jai nukritus jaučiasi labai blogai - vangus, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti.
Kada skiriami karščiavimą mažinantys vaistiniai preparatai?
Verta žinoti dvi pagrindines taisykles, padedančias suprasti, kada vaistai nuo karščiavimo - jau būtini. Karščiavimą mažinantys vaistiniai preparatai vaikui paprastai skiriami tuomet, kai:
- Vaiko kūno temperatūra viršija 38,5 laipsnius Celsijaus;
- Ir/arba vaikas blogai jaučiasi bei blogai toleruoja bent kiek nors padidėjusią kūno temperatūrą.
Tarkime, 38,3 laipsnius Celsijaus turinčią kūno temperatūrą vienas vaikas gali toleruoti kur kas lengviau nei kitas vaikas vos 37,5 laipsnius Celsijaus siekiančią kūno temperatūrą. Tuomet, kai karščiavimas gana nedidelis, tačiau vaikas jaučiasi gana blogai, yra vangus, atsisako skysčių ir pan., tikrai nereikėtų laukti kur kas didesnio karščiavimo. Reikėtų tiesiog duoti vaistų nuo karščiavimo, kad vaikas vėl pasijustų geriau.
Vis dėlto, jei vaikui matuojama 38,5 laipsnių Celsijaus siekianti kūno temperatūra, tačiau jis yra guvus ir linksmas, galima atidžiai stebėti sirguliuojantį mažylį ir neduoti karščiavimą mažinančių vaistinių preparatų iki 39,0 laipsnių Celsijaus, tačiau būtina užtikrinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.
Gydytojai sutaria, kad temperatūrą reikia mažinti ne pagal skaičius termometre, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas vangus, neramus, sunkiai kvėpuoja ar atsisako gerti - būtina imtis veiksmų.
Kokie vaistai dažniausiai vartojami vaikų karščiavimo ir skausmo mažinimui?
Du pagrindiniai vaistai, vartojami vaikų karščiavimo ir skausmo mažinimui yra paracetamolis bei ibuprofenas.
Paracetamolis paprastai dozuojamas po penkiolika miligramų vienam vaiko kūno kilogramui. Pavyzdžiui, jei vaiko svoris 20 kg, tai viena paracetamolio dozuotė turėtų būti 300 mg. Svarbu - paracetamolio nereikėtų duoti dažniau nei tris - keturis kartus per parą. Jei vartojamas paracetamolio sirupas, kurio dozuotė dažnai - 120mg/5ml, tuomet reikės apie 12,5 ml sirupo. Kūdikiams iki 3 mėn. vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros.
Ibuprofenas nuo pat gimimo nėra tinkamas, jo nereikėtų duoti kūdikiams iki trijų - šešių mėnesių amžiaus ir sveriantiems mažiau nei 5 kg. Paprastai ibuprofenas dozuojamas po dešimt miligramų vienam vaiko kūno svorio kilogramui. Tai reiškia, kad 20 kg sveriančiam vaikui vienkartinė ibuprofeno dozė bus 200 mg. Jei bus vartojamas sirupas, kurio dozuotė - 40 mg/ ml, tuomet reikės 5 ml ibuprofeno sirupo. Ibuprofeno nereikėtų vartoti dažniau nei tris kartus per parą.
Ibustar® - tai vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra ibuprofenas. Jis tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg (6 mėnesių) iki 29 kg (iki 9 metų). Reikia vartoti mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomams kontroliuoti.
Prieš bet kokių vaistų dozavimą būtina perskaityti pakuotės lapelį, nes dozavimas/ matavimas gali ir skirtis.
Kaip padėti vaikui namuose?
Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl ne visada reikia skubėti jį numušti. Tačiau karščiavimą malšinančios priemonės gali būti naudingos, nes padeda vaikui pasijusti geriau, ypač jei jis yra nusilpęs ar jam skauda.
- Ramybė ir poilsis: Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Leiskite vaikui ilsėtis tiek, kiek nori.
- Skysčiai: Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, todėl būtina kompensuoti netektus skysčius ir druskas. Siūlykite vandenį, arbatą, sultinį ar elektrolitų tirpalus mažais gurkšneliais kas kelias minutes.
- Aplinkos temperatūra: Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C. Vėdinimas padeda palaikyti šviežią orą.
- Fizinės priemonės: Vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu (vandens temperatūra apie 30°C) gali padėti sumažinti temperatūrą.
- Stebėjimas: Atkreipkite dėmesį į vaiko savijautą, jo elgesį. Stebėkite, ar nėra kitų simptomų, tokių kaip bėrimas, kosulys, dusulys.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors karščiavimas dažnai nėra pavojingas, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Jei karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Jei temperatūra viršija 40°C.
- Jei karščiuojant pasireiškia tokie simptomai, kaip naujas bėrimas (ypač neblykštantis), dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas.
- Jei vaikas atrodo labai blogai, yra vangus net temperatūrai nukritus, atsisako gerti.
- Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas ir nepagerėja.
- Jei tėvai ar globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą, arba būklė negerėja 2 paras po konsultacijos.
Visada svarbu atkreipti dėmesį į vaiko savijautą ir, kilus abejonėms, pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #devyniu #vaikui #temperatura
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
