Tėvų bendravimo su vaikais sunkumai: teisiniai ir psichologiniai aspektai
Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia. Idealiu atveju šios tvarkos reikia laikytis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
Dažniausios kliūtys bendravimui
Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebendrauja su vaiku, arba tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų neleidžia pasimatyti su kitu, yra alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, agresyvus elgesys, negebėjimas finansiškai išlaikyti vaiką, psichinės ligos, vaiko nenoras susitikti. Be minėtų priežasčių tarp dažniausių patenka vieno iš tėvų nuteikinėjimas prieš kitą, draudimai matytis, kuomet vienas iš tėvų paperka dovanomis, pramogomis, taip pat vaiko užimtumo klausimai.
Tėvų atstūmimo sindromas
Tėvų (motinų) atstūmimo sindromą (angl. Parental Alienation Syndrome, arba PAS) 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pirmą kartą aprašė Ričardas A. Gardeneris. Tai vaiko elgesio sutrikimas, kai jis šalinasi vieno iš tėvų, jį žemina ir nepagarbiai su juo elgiasi. Sindromo atsiradimą lemia vaiką auginančios motinos arba tėvo elgesys, kuris dažnai būna paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaiku tam, kad atskirai po skyrybų gyvenantis tėvas ar motina būtų visiškai išbraukti iš vaiko gyvenimo.
| Sindromo laipsnis | Pojūčiai ir elgesys |
|---|---|
| Lengvas | Vaikas išdrįsta išreikšti meilę atstumtam tėvui, ryšys nėra stipriai trukdomas. |
| Vidutinis | Vaikas santūrus, vengia fizinio kontakto, ryšys piktybiškai trukdomas. |
| Sunkus | Vaikas suakmenėjęs, atsisako bendrauti, vykdomos šmeižto ir manipuliacijų kampanijos. |
Teisinės priemonės ir atsakomybė
Primintina, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas. Teisės aktuose yra nustatytos specialios priemonės, skirtos spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių. Jei vaiko tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais, Civilinis kodeksas numato dvi institucijas, kurios gali tėvus įpareigoti tai daryti: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių arba teismą.
Svarbu pažymėti, kad bendravimo su vaiku tvarkos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone. Tėvai turėtų kiek galima efektyviau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti. Kaip tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku, o jei kitas iš tėvų nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
