Depresija ir vaiko globa skyrybų metu: teisinis ir psichologinis požiūris

Įvadas: Skyrybų Poveikis Šeimai ir Vaikams

Skyrybos yra sudėtingas ir skausmingas procesas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Tėvas ir motina gimstančiam vaikui atstoja pirminę bendruomenę, nuo kurios nemažai priklauso sėkmingas tolesnis vaiko vystymasis, todėl skyrybos yra ne tik viena skaudžiausių patirčių gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir vaiko psichinę būklę stipriai paveikianti patirtis. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas.

Nors anksčiau vyravo nuomonė, kad vaikai skyrybų atveju dažniausiai lieka su mama, šiuolaikinėje teismų praktikoje situacija keičiasi. Pasaulyje požiūris į santuoką ir šeimą sparčiai kinta. Tai atsispindi statistikoje. Dar XX amžiaus viduryje skyrybos buvo gana retas ir išskirtinis reiškinys. Pavyzdžiui, Lietuvoje 1960 metais buvo 0,9 iš 1 tūkst. išsiskyrusių asmenų, o 2015 metais - 3,2, tai yra didžiausias skyrybų rodiklis tarp Europos Sąjungos narių. Vertinant santuokų ir ištuokų santykį, šiuo metu 100 santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Taigi kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų paliečia tėvų skyrybos. Lietuvoje subyra 4 santuokos iš 10, o turintiems vaikų tenka spręsti, su kuo jie gyvens, kaip teks dalytis vaikų priežiūros išlaidas bei kaip išsaugoti sveiką ryšį su vaiku.

Šiame straipsnyje bus išnagrinėtas skyrybų poveikis vaiko psichinei sveikatai, aptarti įvairaus amžiaus vaikų patiriami sunkumai yrant šeimai, pristatyti pagalbos principai ir pateiktas teisinis požiūris į vaiko globą skyrybų metu.

Teisinė Tėvų Atsakomybės ir Globos Sąvoka

Kas yra ,,tėvų atsakomybė“?

Vengrijoje globa yra teisinis susitarimas, pagal kurį užtikrinama nepilnamečių priežiūra, jų atstovavimas ir jų turto valdymas globos institucijai paskiriant globėją, jei nėra nė vieno iš tėvų, kuriam pavesta vaiko globa. Apie būtinybę skirti globėją globos institucijai gali pranešti bet koks asmuo. Nepilnamečio vaiko artimasis giminaitis, kuris globoja vaiką, yra įpareigotas pranešti globos institucijai apie tai, kad reikia paskirti globėją. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“?

Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.

Globos nustatymas: susitarimas ar teismo sprendimas

Jei nėra tėvų susitarimo ar jokio globos institucijos ar teismo sprendimo, pagal kurį būtų nustatyta priešingai, abu tėvai turi bendros globos teises net jei jie kartu nebegyvena. Skyrium gyvenantys tėvai gali susitarti dėl tėvų valdžios teisių ir pareigų pasidalijimo, tačiau savo vaikui jie turi užtikrinti subalansuotą gyvenimo būdą (pavyzdžiui, negalima, kad vaikas pakaitomis būtų pas motiną ir tėvą, jei tėvai gyvena per toli vienas nuo kito ir vaikui tai sukeltų per didelių sunkumų).

Tėvų susitarimą tvirtina teismas. Jei tėvai negali pasiekti susitarimo tėvų globos pareigų ir teisių klausimais, teismas nusprendžia, kuriam iš tėvų bus paskirta globa. Kai santuoka nutraukiama bendru sutuoktinių valios ir ketinimo nutraukti santuoką pareiškimu, kuris teismui pateikiamas raštu, prašyme turi būti tėvų susitarimas dėl globos. Kai santuoka nutraukiama, teismas, jei reikia, turi priimti sprendimą dėl tėvų globos teisių, net jei dėl to nepateikiamas joks prašymas.

Prieš pradėdami skyrybų procesą arba šio proceso metu sutuoktiniai savanoriškai arba teismo iniciatyva gali taikyti tarpininkavimą, kad bendru sutarimu išspręstų bet kokius su jų santykiais arba santuokos nutraukimu susijusius ginčus, pavyzdžiui, tėvų valdžios klausimą. Jie gali parengti tarpininkavimo metu pasiektą susitarimą, kad jis būtų įtrauktas į procesą dėl teisminio susitarimo.

Ginčo atveju teismas, išklausęs abu tėvus ir, pagrįstais atvejais, vaiką, nusprendžia, kuriam iš tėvų bus paskirta vaiko globa. Teismas gali nuspręsti vienam iš tėvų suteikti visas globos teises arba nuspręsti, kad vienas iš tėvų įgyvendins tam tikras tėvų teises ir pareigas, o kitas iš tėvų įgyvendins kitas tėvų teises ir pareigas.

Ieškinys pareiškiamas pateikiant rašytinį prašymą kompetentingam teismui. Jei skyrium gyvenantys tėvai nesudaro susitarimo, teismas pagal prašymą arba savo nuožiūra nusprendžia, kuriam iš tėvų bus suteiktos globos teisės. Vienas iš tėvų arba globos institucija gali imtis teisinių veiksmų, kad būtų nuspręsta, kas turėtų įgyvendinti tėvų valdžią, nustatyta globa arba asmeninių globos teisių pasikeitimai, išspręsti klausimai dėl vaiko įkurdinimo pas trečiąjį asmenį arba tokio įkurdinimo pakeitimo.

Teismas gali vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium nuo savo vaiko, leisti atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su vaiko globa ir auginimu, arba, išimtiniais atvejais - visiškai arba iš dalies valdyti vaiko turtą ir veikti kaip vaiko teisinis atstovas su jo turtu susijusiais klausimais. Teismas gali apriboti arba atimti teisę priimti sprendimus esminiais klausimais, turinčiais įtakos vaiko ateičiai, jei to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Jei teismas globos teises suteikia vienam iš tėvų, tėvas arba motina, gyvenantys skyrium nuo savo vaiko, gali toliau įgyvendinti tėvų valdžios teises dėl esminių klausimų, turinčių įtakos vaiko ateičiai.

Teismas negali skirti bendros globos, o, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali tik patvirtinti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą šiuo klausimu sudarytą susitarimą. Tokio patvirtinimo sąlyga - skyrium gyvenantys tėvai, įgyvendindami bendros globos teises, turi vaikui užtikrinti subalansuotą gyvenimo būdą. Jei teismas nemano, kad tai yra įmanoma, jis gali atsisakyti patvirtinti susitarimą.

Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas Skyrybų Metu

Skyrybų atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Jei tėvai nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi vaikas, sprendimą priima teismas. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma vadovaujasi vaiko geriausiais interesais. Tai reiškia, kad atsižvelgiama į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą juos patenkinti, taip pat į kitus svarbius veiksnius. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

Nors anksčiau vyravo nuomonė, kad vaikai skyrybų atveju dažniausiai lieka su mama, šiuolaikinėje teismų praktikoje situacija keičiasi. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, todėl tiek tėvas, tiek motina gali prašyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, teismas atsižvelgia į daugybę aplinkybių.

Faktoriai, į kuriuos atsižvelgia teismas:

• Vaiko poreikiai: kokie yra vaiko amžius, sveikatos būklė, ugdymo poreikiai ir kiti specifiniai poreikiai.
• Tėvų gebėjimą patenkinti vaiko poreikius: tai apima ne tik finansines galimybes, bet ir tėvų emocinį stabilumą, auklėjimo įgūdžius, galimybes skirti vaikui pakankamai dėmesio ir laiko.
• Gyvenimo sąlygas: teismas vertina kiekvieno iš tėvų gyvenamąją aplinką, jos saugumą ir tinkamumą vaikui augti.
• Vaiko nuomonę: sulaukęs 10 metų, vaikas gali būti apklausiamas ir jo nuomonė, gebėjimas išreikšti savo pažiūras, yra svarbus, nors ir ne visada lemiamas veiksnys. Vyresni vaikai, sulaukę 12 metų, gali turėti didesnę įtaką sprendimui. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Pagal teismų praktiką, maži vaikai, ypač kūdikiai, dažniausiai lieka gyventi su mama, nes manoma, kad motina gali užtikrinti artimesnį ryšį ir nuolatinę priežiūrą. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, ir tėvo galimybės auginti vaiką yra vertinamos lygiai taip pat atsakingai. Vyro grasinimai, kad per pažintis jam bus priskirta globa, nėra pagrindas teismui priimti sprendimą jo naudai. Teismas remiasi objektyviais faktais ir įrodymais. Teismas vertina ne tik formalias sąlygas, bet ir realią situaciją šeimoje. Tai gali apimti tėvų tarpusavio santykius, fizinę ir psichologinę aplinką namuose, tėvų darbo grafiką ir galimybes skirti laiko vaikui.

Vaiko teisių apsaugos specialistų vaidmuo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai atlieka svarbų vaidmenį nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Jie gali atvykti į namus, įvertinti gyvenimo sąlygas, apklausti vaiką ir pateikti išvadą teismui. Ši išvada yra vienas iš svarbių dokumentų, į kuriuos teismas atsižvelgia priimdamas sprendimą. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka, tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.

Skyrium Gyvenančių Tėvų Bendravimo su Vaiku Tvarka

Net ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas tėvas išlaiko teisę bendrauti su vaiku. Teismas nustato konkretų bendravimo tvarkaraštį, kuris gali būti įvairus. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Lankyti vaikus yra teisė, kurią turi ne tik globos teisę turintis tėvas. Tai reiškia, kad jis turi teisę reguliariai matyti savo vaikus, net jei jie gyvena su kitu tėvu.

Šiuolaikinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui, nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko.

Populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. „Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu.“ Tačiau M. Truncė akcentuoja, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.

Svarbu suprasti, kad tėvystė - tai ne tik teisė, bet ir pareiga užtikrinti nuolatinį ryšį su vaiku. Ši pareiga išlieka nepaisant skyrybų proceso. Tėvų, kurie nepaiso šios pareigos, veiksmai gali būti laikomi vaiko teisių ir interesų pažeidimu, dėl ko gali būti taikomos sankcijos, tokios kaip tėvų valdžios apribojimas.

Alimentai (Išlaikymas)

Skyrybų atveju vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena nuolat, privalo mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Alimentų dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų finansinės padėties. Paprastai atsižvelgiama į tai, kad sumos pakaktų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, būreliams ir mokslams. Įprastai skaičiuojama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kurią dalinasi abu tėvai. Tai reiškia, kad alimentų dydis gali siekti pusė vyraujančio MMA.

Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai.

Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją. Kai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, tai nereiškia, kad šis dydis niekada nesikeis. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje gali susitarti dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.

Skyrybų Poveikis Vaiko Psichinei Sveikatai

Bendras poveikis ir rizikos veiksniai

Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais: stebimi miego, maitinimosi pokyčiai, padidėjęs nerimas, įvairios baimės, mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų, pablogėja santykiai su bendraamžiais, dažnesnis vienatvės jausmas, nuotaikos svyravimai, elgesio problemos, žema savivertė, padažnėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kokybiniai socialinių santykių pokyčiai, didesnis ateities santuokos nestabilumas. Simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių.

Dauguma tyrimų patvirtina, kad skyrybos sietinos su padidėjusia psichopatologijos rizika vaikystėje ir suaugus. Tačiau svarbiausias psichopatologijos rizikos veiksnys - tarpasmeniniai tėvų konfliktai ir santykių nutraukimas. Kuo vaikas labiau įtraukiamas į tėvų konfliktus iki skyrybų, skiriantis ar po skyrybų, tuo didesnė psichopatologijos tikimybė. Šioje situacijoje svarbų vaidmenį atlieka tėvo (dažniausiai) išėjimas, suprastėjusi motinos ekonominė padėtis (jei vaikas lieka su mama); jei vaikas lieka su tėvu, galimi prieraišumo kokybės pokyčiai.

Skyrybų poveikis nėra vertinamas vienareikšmiškai: dauguma tyrimų patvirtina žalą darniam vaiko psichologiniam funkcionavimui, kitu atveju skyrybos tampa palankesniu problemų sprendimo būdu, nes išvengiama buvusių konfliktų ar smurto. Yra duomenų, kad santykių kokybė prieš skyrybas koreliuojasi su tam tikromis skyrybų situacijomis: vaikai, prieš skyrybas gyvenę daugmaž nekonfliktinėje aplinkoje, į skyrybas reaguoja daug jautriau, palyginti su vaikais iš konfliktinių šeimų.

Lietuvoje atlikto tyrimo apie pradinių klasių moksleivių psichikos sveikatos veiksnius rezultatai rodo, kad gerokai didesnė dalis vaikų, kuriems diagnozuoti elgesio, emocijų sutrikimai, gyveno nepilnose šeimose, kur vaiką augino viena motina ar tėvas, šios šeimos dažniau priklausė rizikos šeimų grupei, o patys vaikai turėjo daugiau fizinės sveikatos problemų, buvo patyrę negatyvių gyvenimo įvykių ir išgyvenimų. Nepilna šeima vertintina kaip svarbus rizikos veiksnys psichikos sutrikimams formuotis.

Skyrybų etapai ir gedėjimo fazės

Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai, kurie aprašo vaiko psichologinę reakciją:

1. Pirmasis etapas: prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, iki 2 metų po skyrybų. Tuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams tuo metu sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
2. Antrasis etapas: pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių. Vaikų būklė šiuo atveju gali būti nestabili.
3. Trečiasis etapas: kai po išsiskyrimo nusistovi naujoji tvarka.

Kai kur šie pokyčiai aprašomi per Kübler-Ross išskirtas gedėjimo dėl artimųjų netekties fazes:

• Neigimas: vaikas sąmoningai ar mažiau sąmoningai negali priimti skyrybų fakto ir gyvena fantazijų pasaulyje.
• Pyktis: gali pasireikšti išoriškai eksteriorizuota agresija arba liūdesiu, depresijos požymiais.
• Derybos: į šią fazę ateinama suvokus, kad nei neigimas, nei pyktis nieko nekeičia.
• Depresija: pamažu susitaikoma, kad tėvų sprendimo kontroliuoti ar pakeisti neįmanoma. Pasireiškia liūdesys, neviltis, bejėgiškumas.
• Priėmimas: galutinai priimamas skyrybų faktas.

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai

Skyrybų poveikis sukelia ilgalaikius ir trumpalaikius padarinius. Trumpalaikiai padariniai apima laikotarpį, per kurį vaikas fiziškai prisitaiko prie tėvų išsiskyrimo, patiria netikrumą dėl ateities, ūmų buvusio gyvenimo ritmo praradimą. Toks poveikis būdingas visiems vaikams. Jis trunka apytiksliai iki pusės metų.

Ilgalaikiai padariniai yra susiję su tam tikru psichologinės raidos pažeidimu ir gali pasireikšti jau suaugus sunkumais kuriant, puoselėjant santykius, nuotaikos sutrikimais. Tyrimai atskleidžia, jog tėvų skyrybos turi ilgalaikes negatyvias pasekmes vaikams. Pasekmės juntamos netgi vaikui suaugus. Ypač jos juntamos gebėjimo kurti ilgalaikius romantinius santykius srityje. Išsiskyrusių tėvų vaikai, būdami suaugę, yra labiau linkę turėti neigiamą požiūrį į santuoką, prasčiau jaučiasi psichologiškai, dažnai ir patys patiria nestabilumą savo santykiuose su antrąja puse. Tėvų skyrybos žalingai įtakoja gebėjimą mylėti ir būti mylimam. Ankstyvame suaugusiojo amžiuje vaikus iš išsiskyrusių tėvų šeimų persekiojo baimė, kad tėvų likimas laukia ir jų.

Vaiko Amžiaus ir Lyties Įtaka Skyrybų Išgyvenimams

Vaiko psichinei būklei skiriantis tėvams įtaką daro daugelis svarbių veiksnių: vaiko amžius, lytis, tėvų finansinė padėtis, vaiko gebėjimas įveikti stresą, psichologinė pagalba vaikui, tėvų santykiai po skyrybų. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba. Ir tėvas, ir motina yra svarbūs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Matydamas bendraujančius tėvus, vaikas mokosi įvairių socialinių įgūdžių: bendradarbiavimo, derybų, kompromiso meno ir pan. Besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams tenka daug skaudžių patirčių. Jiems reikia rasti naujus bendravimo su išsiskyrusiais tėvais būdus, susitaikyti su tuo, kad tėvai nebegyvena kartu, palaikyti ryšį su abiem tėvais, prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.

Vaiko amžius

Svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį yra vaiko amžius: kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį. Dažnai vaikai kaltina save, bijo prarasti ne tik tą tėvą, kuris išeina gyventi kitur, bet ir kartu pasiliekantį, svajoja apie tėvų susitaikymą. Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.

• Ikimokyklinio amžiaus vaikai (0-6 m.): dažniau reaguoja regresuodami į ankstesnę raidos fazę, sutrinka miegas, dažnesni pykčio proveržiai, pasireiškia stipresnis atsiskyrimo nerimas, liūdesio, įvairių baimių simptomai. Jie pradeda save matyti, kaip įvykių priežastį, prisiima kaltę sau. Labai svarbus ryšys su abiem tėvais.
• Jaunesniojo ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 m.): dažnai pradeda pykti ant vieno ar abiejų tėvų, prastėja mokymosi rezultatai, dėl tėvų skyrybų jie linkę kaltinti save. Gali atsirasti nesutarimai su bendraamžiais, somatinės ligos. Šio amžiaus vaikams, ypač berniukams, stiprų poveikį daro tėvo trūkumas.
• Paaugliai (12-18 m.): jaučiasi vieniši, liūdni, nesaugūs, prastėja mokymosi rezultatai, gali padidėti nusikalstamumo rizika. Tiesa, paaugliai jau turi ir didesnes galimybes įveikti skyrybų sukeltus sunkumus, adaptuotis prie pakitusios situacijos. Paaugliams dėl amžiaus savitumo didelę įtaką turi socialinė aplinka. Jei ji palanki, tai yra stiprus apsauginis veiksnys.

Vaiko lytis

Nustatyta, kad, po skyrybų šeimą palikus tėvui, sūnums būdingi dažnesni ir ilgiau užsitęsę elgesio sutrikimai, palyginti su mergaitėmis. Stebimi ir prastesni mokymosi rezultatai. Mergaitėms būdingesni nerimo, depresijos simptomai.

Potrauminio streso sutrikimas

Kai kuriais atvejais skyrybos tampa ir potrauminio streso sutrikimo priežastimi, ypač kai vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus, neturi galimybės susitikti su tėvu, kuris gyvena atskirai. Įvairiais amžiaus tarpsniais sutrikimo klinika skirsis. Kūdikiams bus būdingesnis bendras dirglumas, su fiziologija susiję sunkumai, ikimokyklinio amžiaus vaikams - trauminės patirties pasireiškimas žaidybinėje veikloje ar regresas tam tikroje raidos srityje, atsiskyrimo nerimas, miego sutrikimai, mokyklinio amžiaus vaikas dažniau reaguos kalte, liūdesiu, somatiniais simptomais, nerimu dėl ateities ar mokymosi sunkumais. Paaugliams būdingesnis gėdos, kaltės jausmas, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, savęs žalojimas.

Pagalbos Principai ir Tėvų Elgesys Skyrybų Metu

Norėdami bent šiek tiek sumažinti žalingas skyrybų pasekmes vaikui, besiskiriantys tėvai, kad ir kaip jiems būtų sunku, turi skirti reikiamą dėmesį ne tik savo, bet ir vaiko išgyvenimams. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba. Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai. Abu tėvai vaikui suprantama kalba turėtų paaiškinti, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus. Ir tėvas, ir motina turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau. Vaiko tėvams žinotina, kad jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Tokiu atveju vaiko psichologinė būklė labai pablogėja.

Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas. Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu. Vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, rutina yra saugumą teikiantis dalykas.

Svarbu atsiminti tėvams

• Skiriasi pora, bet ne tėvai. Vaikui gyvybiškai reikalinga iš abiejų tėvų išgirsti, kad jie ir toliau lygiai taip pat myli vaiką, o pokyčiai įvyko tik suaugusiųjų santykiuose - tai niekaip nekeičia tėčio ir mamos santykio su juo.
• Prioritetas - vaiko interesai. Patariame prioritetą visada teikti ne asmeniniams tikslams pasiekti, o vaiko geriausiems interesams užtikrinti.
• Bendraukite. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai suprantame kaip tėvų brandaus ryšio palaikymą visais su vaiku susijusiais klausimais, nuolatinį tarimąsi, apsikeitimą informacija.

Reikia nepamiršti, kad ,,šios varžybos ne į gera tiek pačių tėvų finansams ir savijautai, nes poreikis nuolat konkuruoti kelia stresą, ir vaikams. Vis dėlto, gyvenant atskirai ir turint vaikų išlieka bendri tikslai - užtikrinti vaikų gerovę šiandieną ir ateityje.“

Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaikų psichologo, o kartais ir vaikų psichiatro pagalba. Grupių išsiskyrusiems tėvams lankymas, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas skyrybų krizei įveikti. Skyrybų streso įveikos tikslai galėtų būti: priimti skyrybų faktą, liautis kaltinus save, priimti skyrybų baigtinumą, realiai planuoti ateitį. Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija. Sveikos emocijų raidos stiprinimo galimybės: žaidimai, tinkami pagal amžiaus tarpsnio ypatumus, piešimas, pasakos, įvairios užimtumo veiklos. Labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis ,,takais dorybės“.

Skyrybų procesas, ypač kai sprendžiami vaikų globos klausimai, yra sudėtingas ir reikalauja profesionalios pagalbos. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete negali prilygti su individualia skyrybų teisininko konsultacija, padėsiančia tiksliai ir konkrečiai suderinti skyrybų sąlygas, kuriomis buvę sutuoktiniai gyvens po skyrybų - ypač kai jie buvo ir lieka susieti vaikais, kreditoriniais įsipareigojimais ir pan.

Klinikiniai Atvejai: Iliustracijos iš Praktikos

Pirmasis atvejis

9 metų berniukas. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad gimė ir pirmuosius metus augo konfliktuojančioje šeimoje; kai berniukui buvo 3 metai, šeima iširo (teisinių skyrybų nebuvo, nes pora nebuvo susituokusi). Praėjus mėnesiui po skyrybų, vaikui diagnozuota F95.0 trumpalaikis tikas, kartotinai konsultuojant po metų - F95.1 lėtiniai judesių arba balso tikai, Z63.8 emocinė įtampa šeimoje. Teismo psichiatrai ekspertai diagnozavo berniukui F93.8 kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimas). Iš psichikos būklės aprašymo: berniukas įsitempęs, susikaustęs, emocijos slopinamos, veido išraiškoje atsispindi liūdesys. Žaisdamas vaikas išlieka susikaustęs, jo nedžiugina žaidimas. Berniuko neigiama nuostata tėvo atžvilgiu itin kategoriška, nemotyvuota. Jau 5 metus tarp tėvų tęsiasi konfliktinė situacija, motina vengia dalytis vaikų priežiūra su tėvu, juo nepasitiki, abejoja jo kompetencija rūpintis vaikais. Rekomenduota teikti šeimai psichologines konsultacijas ir į problemą orientuotą terapiją, o vaikui - lankyti ilgalaikę psichoterapiją.

Antrasis atvejis

8 metų berniukas. Mama atvyko į konsultaciją skusdamasi epizodine agresija prieš mažesnį brolį, ypač grįžus iš atskirai skyrium gyvenančio tėvo, pasidarė itin dirglus, pradėjo graužti nagus. Skyrybos įvyko prieš maždaug mėnesį dėl sutuoktinio fizinio smurto. Vaikas su tėvu susitinka, tačiau berniuką susitikimai erzina, nes, anot berniuko, per juos tėvas visuomet kalba apie santykius su motina, bando išsiaiškinti, ar motina turi naujus romantinius santykius. Tęsiamos konsultacijos Psichikos sveikatos centre.

Trečiasis atvejis

12 metų mergaitė. Tėvai išsiskyrė prieš maždaug 11 metų, motinai laukiantis dukros. Iš pradžių tėvystės vyras nenorėjo pripažinti. Nustatyta, kad ši mergaitė - jo dukra. 10 metų tėvas vengė bendrauti su dukra. Pastaruoju metu kontakto siekia, tačiau mergaitę gąsdinančiu būdu: ateina į mokyklą ir bando išsivesti jėga; jei kur nors kartu nusiveda, palieka pavojingose gyvybei situacijose. Vyksta teismo procesas dėl tėvo valdžios apribojimo. Mergaitė nurodo jo bijanti, nenorinti su juo bendrauti. Kliniškai mergaitei pasireiškė miego sutrikimai, sunkumai susikaupti ir mokytis, dažni pilvo ir galvos skausmai. Mergaitė lanko psichologo konsultacijas, vyksta šeimos terapija.

Visuose klinikinių atvejų pavyzdžiuose stebimi emocijų sutrikimų požymiai, palaikomi tėvų konfliktinės situacijos, ilgai besitęsiantys ir darantys žalą vaiko sveikam psichologiniam vystymuisi. Psichikos sveikatos centro specialistų teikiama kompleksinė pagalba dirbant ir su vaiku, ir su tėvais veikia kaip apsauginis veiksnys, sumažina ilgalaikių padarinių tikimybę.

tags: #depresia #ar #priezastis #paimti #vaika #is

• Apie vėlyvą pirmą nėštumą: rizika ir eiga
• Nuostabūs vabzdžių pasaulio tvariniai
• kaip žlugo „Vievio paukštynas“: teisiniai ginčai ir pasekmės
• Apie futbolo trenerį K. Paknį
• Kaip išsirinkti vaikišką čiužinį