Vaiko brandumas mokyklai: amžius, rodikliai ir sėkmingo starto svarba

Viena aktualiausių vaiko brandumo mokyklai temų yra klausimas, nuo kokio amžiaus vaiką galima pradėti mokyti mokykloje? Pradinio ugdymo sampratoje (patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2003 02 03 įsakymu Nr. 113) rašoma: „Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams nuo 6 metų“ (2 punktas). Tokia nuostata tikrai demokratiška, ji leidžia tėvams pasirinkti. Ji tinka ir tiems tėvams, kurie savo atžalas nori pradėti leisti į mokyklą nuo šešerių metų, ir tiems, kurie linkę laukti, kol jų vaikui sueis septyneri metai.

Tačiau kaip nuspręsti, kuris amžius tapti mokiniu jūsų vaikui yra pats optimaliausias? Vienintelio teisingo atsakymo nėra. Vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis ir to paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Taip pat vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Svarbi vaiko branda. Jei vaikas yra motyvuotas, aktyvus, pasitikintis savimi, pažįsta raides, moka skaičiuoti, yra neprasminga laukti, kol sukaks septyneri.

Vaiko gyvenime vienodai svarbūs visi gyvenimo metai, tad jo raidos negalima pažeisti - nei skubinti, nei lėtinti. Be to, kiekvienas vaikas unikalus. Jis vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Tėvai ar globėjai sunkiai suvokia, kad ne gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti iki 100 yra lemiamas mokyklinės brandos metas. Tinkamas vaiko brandumas mokyklai - toks jo fizinis, intelektinis, socialinis bei praktinis subrendimo lygis, kuris sudaro prielaidas sėkmingai ugdytis pagal bendrąją programą pradžios mokykloje bei prisitaikyti prie mokyklos gyvenimo.

Kada vaikas yra pasiruošęs mokyklai? Amžiaus ir individualumo dilema

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos nuostatos apibrėžia, kada vaikai privalo pradėti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir kada gali tai daryti anksčiau. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.) sukanka 6 metai, privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir išimtis. Vaikai, kuriems sukanka 5 metai iki balandžio 30 d., be jokių patikrinimų gali pradėti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šie vaikai, jei jiems nesisektų, atsirastų keblumų ir būtų mokytojo rekomendacija likti, turi teisę tęsti mokymąsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą antrus metus. Vaikai, kuriems sukanka 5 metai vėliau nei balandžio 30 d., taip pat gali būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tačiau tokiu atveju tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Galutinį sprendimą priima tėvai (globėjai), o įvertinimas Tarnyboje atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Pagal aprašą, vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimas vykdomas, jeigu tėvai (globėjai) nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) išvada dėl tolimesnio vaiko ugdymo galimybių, pateikta rekomendacijoje. Iškilus klausimams ar neaiškumams, visuomet rekomenduojama kreiptis į švietimo pagalbos tarnybas.

Mokyklinės brandos komponentai: protinė, emocinė, socialinė ir praktinė branda

Mokyklinė branda - tai protinis, emocinis, socialinis ir praktinis vaiko brandumas, ir ji vertinama atsižvelgiant į šiuos rodiklius.

Protinė branda: smalsumas ir gebėjimas mąstyti

Protinė branda - tai vaiko mokėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti. Brandus mokyklai vaikas smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas, albumus, vaikiškas enciklopedijas. Jis prasimano įvairių žaidimų: vaidina, groja, dainuoja, šoka, kuria, vaizduoja, fantazuoja, tačiau skiria realybę nuo fantazijos pasaulio. Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas, tiksliai suvokia aplinkoje vartojamų įprastinių žodžių, frazių prasmes. Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti.

Brandus mokyklai vaikas nori ir bando skaityti, rašyti. Turi supratimą apie formą, dydį, skaičius. Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus. Jis bando įveikti kilusius keblumus. Pavyzdžiui, išsipurvinęs rankas ar veidą, pats bėga praustis, išlaistęs vandenį - šluostyti stalą. Moka grupuoti daiktus ir supranta tokias sąvokas, kaip „uogos, vaisiai, daržovės, baldai, miestai ir kt.". Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį. Pavyzdžiui, kodėl visi automobiliai turi stabdžius, kodėl žmonės sportuoja, dirba, kodėl ant siunčiamo voko turi būti pašto ženklas. Būsimasis pirmokas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, ornamentus, iškirpti įvairius daiktus, spalvinti piešinius, laikantis linijų. Turėtų mokėti užsirišti, atsirišti batų raištelius, atsisegti, užsisegti sagas, suimti ir dėlioti smulkius daiktus.

Emocinė branda: motyvacija ir savikontrolė

Emocinė branda - tai susidomėjimas mokykla, mokytojais, atsiradusi mokymosi motyvacija („Aš noriu eiti į mokyklą"), pasitikėjimas savimi. Mokyklai brandus vaikas jau stengiasi valdyti savo emocijas. Įžeistas ar nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga pas mamytę, prašydamas pagalbos. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako kitam apie šį jausmą, pasitraukia iš konflikto. Vaikas valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos. Nugali savo baimingumą, nedrąsumą. Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą. Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą.

Socialinė branda: bendravimas ir mokinio vaidmuo

Socialinė branda - tai poreikis bendrauti su kitais vaikais, gebėjimas paklusti grupės interesams, suprasti ir atlikti mokinio vaidmenį. Priešmokyklinio amžiaus vaikas žino ir pasako kas esąs - vardą, pavardę, kiek metų, žino gimimo dieną, kur gyvena. Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys. Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose. Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse. Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui. Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.

Praktinė branda: higiena ir užsigrūdinimas

Labai svarbi vaiko praktinė branda: higienos įgūdžiai ir užsigrūdinimas. Brandus mokyklai vaikas turi pats praustis, šluostytis, valytis dantis, apsirengti, nusirengti, susitvarkyti savo kambarį, daiktus, žaislus, mokymosi reikmenis. Kuo labiau užsigrūdinęs vaikas, tuo mažiau problemų su jo sveikata ir pamokų praleidinėjimu.

Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įtaka vaiko brandai

Šeimos vaidmuo: asmenybės ir vertybių pagrindai

Pedagogų ir psichologų nuomone, žmogaus asmenybės pagrindai dedami iki mokyklos. Tik gimęs vaikas dar nėra nei geras, nei blogas, nei mylintis, nei neapkenčiantis. Geras, blogas, mylintis ar koks kitoks jis tampa vėliau. Ikimokykliniame amžiuje susiformavusios dvasinės vertybės vėliau lemia sudėtingus jausmus: gebėjimą jautriai bendrauti su žmonėmis, ryžtingumą, atkaklumą, atidumą, taktą, empatiją ir kt. Šiuo amžiaus tarpsniu dedami ir būsimų žinių pagrindai. Jeigu vaikas paliekamas pats sau, suaugusieji nesuteikia jam tokio informacijos srauto, be kurio neįmanoma normali žmogaus aplinka, tai vaiko smegenys lieka inertiškoje būsenoje, gęsta jo smalsumas, žinių troškimas, didėja abejingumas. Literatūros klasikas L. Tolstojus rašė: „Nuo penkerių metų vaiko iki manęs - vienas žingsnis, o nuo vaiko gimimo iki penkerių metų - neišmatuojami toliai”.

Vos gimęs kūdikis dar neturi jokių socialinių bruožų, jis tik biologinė būtybė. Gamta sutvarkiusi taip, kad žmogus socialine būtybe tampa tik santykiaudamas su gamta, aplinka, kitais žmonėmis. Veikiamas aplinkos ir pats būdamas aktyvus, vaikas šeimoje socializuojasi. Šeima yra tobuliausias vaiko auginimo ir auklėjimo institutas, kuriame auklėjimas yra nenutrūkstamas ir nuolat koreguojamas. Vaikas stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas, elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus. Tinkamai auklėdami vaikus, tėvai išugdo jų darbštumą, sąžiningumą, savarankiškumą, empatiją, gerumą ir daugelį kitų vertingų asmenybės bruožų.

Tikra šeima yra ta, kurios gyvenimas grindžiamas visai tautai reikšmingomis bendražmogiškomis vertybėmis. Nuo jų priklauso šeimos dorovingumas, dvasinis nusiteikimas, tautinė savimonė ir savijauta. Kiekviena šeima jaučiasi organiškai susijusi su savo tauta, Tėvyne, jos istorija, kalba, kultūra, papročiais ir kitomis vertybėmis. Tai padeda vaikui išsiugdyti veiklumą ir ištikimybę Tėvynei. Viena iš svarbiausių vaikų auklėjimo tautiškumo dvasia priemonių - labai artimas tėvų ir vaikų bendravimas, nuoširdūs pokalbiai. Kiekvienam vaikui Tėvynė prasideda nuo gimtojo namo slenksčio, pirmo ištarto žodžio, mamos pasakų. Tautinė savimonė ugdoma didele meile bei pagarba tėvams, seneliams, gimtajam šeimos židiniui. Poilsio valandomis namiškiai mėgsta pasikalbėti, aptarti rūpimus reikalus. Taip bendraudami tėvai ir privalo atskleisti vaikams išskirtinius Lietuvos istorijos momentus, o šeimos iškylose praturtinti tas žinias. Taip pat svarbu šeimoje ugdyti energingą, dorą ir darbštų žmogų. Verta prisiminti: vertingiausia, ką gali duoti tėvai savo vaikui, - tai išugdyti darbštumą, nes darbo kaip vertybės atgaivinimas tampa tautinės savimonės ugdymo šerdimi.

Būtinas aktyvus tėvų ar globėjų dalyvavimas vaiko pažintinėje veikloje. Suaugusiųjų pavyzdys, paskatinimas ir pagalba padeda mažiesiems ugdyti mąstymo pradmenis, lavina kalbą, turtina patirtį ir žinias, padrąsina tyrinėti pasaulį ir ieškoti vienos ar kitos problemos sprendimų. Nebūtina, kad būsimasis pirmokas dar iki mokyklos išmoktų rašyti ar skaityti, tačiau jis turi įgyti šiai veiklai reikalingus įgūdžius - gerai valdyti ranką, kopijuoti įvairius ženklus, parašyti atskiras raides, atpažinti formas, nustatyti seką, sieti raidę su garsu.

Darželio svarba: pasirengimas mokyklai ir vystymosi stebėjimas

Organizuotas ikimokyklinis ugdymas - tai pasiruošimas mokyklinei brandai. Mūsų visuomenėje seniai diskutuojama, ar būtina prieš mokyklą vaikui lankyti vaikų darželį? Pagal psichologą A. Gučą, labai svarbu yra laipsniškas vaiko perėjimas iš šeimos į mokyklą. Tai yra įmanoma, anot jo, kai vaikas pirmiausia lanko vaikų darželį, vėliau parengiamąją klasę, tada pradžios mokyklą. Dabar tyrimai teigia, kad jei tėvai kompetentingi, jei turi laiko ir noro garantuoti įvairią vaiko patirtį, jei gali sudaryti galimybes ją įgyti, eksperimentuoti, patikrinti ir pasaulio pažinimo srityje, ir bendravimo, ir žaidimo, vaiko brandumas mokyklai neturėtų kelti problemų, nors vaikas ir nelanko vaikų darželio.

Vis dėlto, ankstyvasis organizuotas ikimokyklinis ugdymas vaikui duoda daug. Būtina pažymėti, kad vaikui lankant darželį yra didesnė galimybė pastebėti ir nustatyti galimus net ir menkiausius vaiko vystymosi sutrikimus, iš anksto prognozuoti, ar vaikas pasiekęs reikiamą brandumo lygį prieš mokyklą, padėti vaikui. Remdamiesi „Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimo moksline analize”, matome, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas turi didelės įtakos vaikų domėjimuisi skaitymu ir skaitymo lygiui, taip pat raidžių pažinimo ir rišlios kalbos bei klausymosi įgūdžių lygiui. Aukštesnių rezultatų šiose srityse pasiekia lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai.

Tad galime teigti, jog didelę reikšmę vaiko pasirengimui mokyklai turi darželio lankymas ir nelankymas. Pateikiame palyginamąją lentelę, iliustruojančią ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo įtaką vaiko brandai:

Vaiko brandumo vertinimas ir jo svarba

Pasiruošimo, subrendimo mokyklai problema - viena iš tų, kurios tyrinėtojų aptarinėjamos dešimtmečiais. Lietuvoje ją gvildeno psichologas A. Gučas, teigdamas, kad, pradėdamas eiti į mokyklą, vaikas turi būti ne tik socialiai subrendęs, bet turi turėti atitinkamą intelektinį subrendimą - suvokimą, atmintį, santykių suvokimą, atitinkamą rankos bei kalbos išlavėjimą. Vaikas turi būti išėjęs iš pojūtinių vaizdinių stadijos, turi turėti gausią išvestinių vaizdinių atsargą, reikalingą suvokti formos, erdvės, dydžio santykiams, turi sugebėti abstrahuoti. Pedagogė O. Norušytė vieną iš ugdymo darželyje uždavinių yra nurodžiusi vaiko rengimą mokyklai.

Mokyklinės brandos kriterijai šiuolaikinėje pedagogikoje yra gana problemiški ir aiškinami nevienodai. Nustatyti, ar vaikas subrendęs mokyklai, galima įvairiais metodais. Pats paprasčiausias - vadinamasis Filipinų bandymas. Jo esmė tokia: vaikas deda kairę ranką ant galvos ir per galvą stengiasi pasiekti dešinės ausies kraštą. Jeigu tai pavyksta - jis subrendęs mokyklai (judesiai koordinuoti). Sudėtingesnis yra Kerno - Irazeko bandymas. Jį sudaro trys užduotys: nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą frazę ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Šių užduočių atlikimas vertinamas balų sistema, o jų skaičius rodo subrendimo lygį.

Psichologai sąlygiškai skiria du mokyklinės brandos struktūros komponentus: subjektyvų ir objektyvų. Objektyvūs mokyklinės brandos komponentai (protinė, emocinė, socialinė, praktinė branda) buvo aptarti anksčiau, o subjektyvi branda yra vaiko poreikis įgyti naują socialinę - mokinio - patirtį.

Jei abejojate, ar leisti penkiametį vaiką į priešmokyklinę grupę, ar šešiametį - į pirmąją klasę, verta pasitarti su priešmokyklinės grupės ar darželio pedagogu, su mokyklos ar pedagoginės psichologinės tarnybos psichologu. Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos apraše nurodoma, kad vaikų brandumo mokyklai vertinimas atliekamas tėvams (globėjams) pageidaujant ugdyti vaiką anksčiau nei jam privaloma. Mokyklai ar priešmokyklinei klasei brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų savikontrolė, pažinimo ir kiti procesai pasiekę metais vyresniam vaikui (atitinkamai šešiamečiui ar septynmečiui) būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai - mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę. Brandumo tyrimas taip pat atskleidžia stipriąsias ir silpnąsias vaiko intelektinio vystymosi sritis.

Tėvai, kreipdamiesi dėl vaiko brandumo vertinimo, turi pateikti prašymą, vaiko gimimo liudijimo kopiją ir, pageidautina, medikų pažymą. Psichologui nustačius, jog jūsų vaikas yra dar nebrandus lankyti priešmokyklinę grupę ar pirmąją klasę metais anksčiau, mokyklos lankymą būtina atidėti vieneriems metams. Remiantis teisės aktais, tėvai turėtų leisti penkiametį vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir šešiametį vaiką pagal pradinio ugdymo programą tuomet, jeigu Vaiko brandumo įvertinimo išvada - rekomendacija yra teigiama. Tas pats liečia ir mokyklų vadovus - jie į mokyklą turėtų priimti vaikus, kuriems tais kalendoriniais metais nesueina septyneri metai, tik tada, kai psichologo išvada - rekomendacija yra teigiama.

Koks pasiruošimas būtinas: ne tik raidės ir skaičiai

Svarbiausia būsimo mokinio veikla - mokymasis. Jis reikalauja tam tikro žinių kiekio. Tačiau pasiruošimas mokyklai apima daug daugiau nei gebėjimą skaityti, rašyti ir skaičiuoti.

• Kalbos ugdymas ir rašymo įgūdžių pradmenys: Ikimokyklinukas turi mokėti raiškiai tarti žodžius ir garsus, atsakinėti į klausimus, aiškiai pareikšti savo norus bei mintis, papasakoti ką patyrė, matė, girdėjo ar sužinojo, deklamuoti eilėraščius.
• Pasaulio suvokimas: Mokyti diferencijuotai suvokti daiktus, reiškinius ir jų savybes. Mokydami skaičiuoti iki dešimties, tėvai turi pateikti įvairių užduočių: pavyzdžiui, kiek matai mašinų, kiek tupi paukščių, kiek liks, jeigu vienas nuskris ir t.t. Dar įžymus pedagogas J. A. Komenskis nurodė, ko ir kiek turi išmokti ikimokyklinukas, kad pažintų aplinką. Jo nuomone, iš gamtos mokslų septynmetis vaikas jau turi žinoti, kas yra ugnis, vanduo, oras, žemė, lietus, sniegas, ledas, švinas, geležis ir kt., skirti saulę, mėnulį, žvaigždes, žinoti, kada dienos ilgos ir kada trumpos. Vaikas turi mokėti skaičiuoti iki 20, mokėti porinius ir neporinius skaičius, žinoti, kad 7 daugiau už 5, o 15 daugiau už 13, suprasti sąvokas „ilgas“, „trumpas“, „platus“, „siauras“, skirti svarbiausias figūras - apskritimą, kvadratą, kryžių, - pagrindinius ilgio ir apimties matus. Iš geografijos turi žinoti, kas yra miestas, kaimas, laukas, sodas.
• Drausmės ir tvarkos įgūdžiai: Įpratinti laikytis drausmės ir tvarkos. Klausytis ir įsiminti, ką suaugusieji aiškina, neįsiterpti į jų pokalbį, rūpestingai dirbti ne tik tada, kai įdomu, bet ir tada, kai neįdomu ar nemalonu.
• Higienos įgūdžiai: Įskiepyti elementarius higienos įgūdžius.
• Saugumo taisyklės: Išaiškinti saugumo taisykles. Į mokyklą vaikas turi eiti saugiausiu keliu, žinoti, kur galima pereiti gatvę, skirti raudoną, geltoną ir žalią šviesoforo spalvas, transporto reguliavimo signalus.
• Fizinis aktyvumas ir grūdinimasis: Įpratinti sistemingai mankštintis ir grūdintis. Vaikas privalo įsisąmoninti, jog tik sveikas, fiziškai išsivystęs ir užsigrūdinęs gali gerai mokytis.
• Psichologinis pasiruošimas: Psichologiškai parengti mokyklai, sužadinti norą mokytis. Kai kurių tėvų manymu, parengti vaiką mokyklai reiškia išmokyti jį rašyti, skaičiuoti, skaityti. Tačiau svarbiausia ne tai. Vaikas turi būti parengtas nelengvam protiniam darbui. Negalima pasakoti, jog mokykloje vaikų laukia vien malonumai ir džiaugsmai. Pradėję lankyti mokyklą ir neradę žadėtų malonumų, jie nusivilia, mažėja ryžtas gerai mokytis.

Nepakankamos brandos pasekmės

Šių įstatymo nuostatų ir Švietimo ir mokslo ministerijos paaiškinimų svarbu laikytis todėl, kad mokyklai nesubrendę vaikai mokosi tik didelių pastangų dėka, alindami savo sveikatą. Dažnai bendraklasiai vaiką lenkia visais metais ir daugiau, todėl jaunesnis vaikas dažnai turi įveikti aukštesnę mokymosi kartelę. Tokiais atvejais neretai vaikui iškyla mokymosi sunkumų ir praėjus porai metų tie sunkumai pasidaro tokie ryškūs, kad tenka palengvinti mokymo programą.

Jei vaikas nėra socialiai brandus - iškyla bendravimo sunkumų, o tai menkina vaiko savęs vertinimą, atsiranda nepilnavertiškumo jausmas. Dar vėliau tos problemos gilėja - krenta mokymosi motyvacija, vaikas nenori eiti į mokyklą, atsiranda mokyklos baimė, kartais sutrinka miegas ar net susergama neuroze. Šiandien, kai dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sprendžiamas mokyklų išlikimo klausimas, mokytojai ir mokyklų vadovai stengiasi pastebėti kiekvieną vaiką, kuris galėtų lankyti mokyklą anksčiau, nei jam privaloma pagal amžių. Bet pirmiausiai turime būti dėmesingi vaikui ir gerai apgalvoti, ar mūsų šiandienos sprendimas metais anksčiau leisti jį į mokyklą netaps didele problema ir sunkia našta silpniems vaiko pečiams vėliau, net jei pačiam vaikui mokykla šiandien atrodo labai patraukli.

tags: #ar #vaikas #subrendes #mokyklai

• kaip pasirinkti efektyvias vaikų ugdymo strategijas
• Daugiau apie Šėtos globos namų bendruomenę
• fizinis aktyvumas paauglystėje
• apie Stasį Šalkauskį
• kaip padėti badaujantiems vaikams visame pasaulyje