Cukraus kiekio kraujyje tyrimas vaikams: svarba, normos ir diagnostika

Cukrinis diabetas arba cukraligė - tai liga, kuri išsivysto, kai kasa išskiria nepakankamai insulino - hormono, reguliuojančio gliukozės kiekį kraujyje, arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti insulino, kurį išskiria kasa.

Cukraus kiekis kraujyje - vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti, kaip veikia mūsų organizmo medžiagų apykaita. Gliukozė - pagrindinis energijos šaltinis mūsų ląstelėms. Jos kiekį reguliuoja hormonas insulinas, gaminamas kasoje. Kai insulino nepakankamai arba jis neveikia tinkamai, gliukozė kaupiasi kraujyje - taip vystosi hiperglikemija, arba padidėjęs cukraus kiekis. Reguliarus cukraus kiekio tikrinimas leidžia laiku pastebėti pokyčius ir išvengti rimtų ligų, tokių kaip diabetas ar širdies kraujagyslių sutrikimai.

Cukrinis diabetas tampa vis didesne problema visame pasaulyje, todėl svarbu žinoti, kas yra gliukozė, kokia jos norma ir kaip ją stebėti, ypač vaikams.

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas arba cukraligė - tai liga, kuri išsivysto, kai kasa gamina nepakankamai insulino (hormono, reguliuojančio gliukozės kiekį kraujyje) arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti insulino. Pagal išsivystymo mechanizmą skiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai:

• 1 tipo cukrinis diabetas: Šiuo tipu serga apie 5-10 procentų visų diabetu sergančių žmonių. Jis dažniausiai išsivysto vaikams ar jauniems žmonėms, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tiksli priežastis nėra aiški, bet manoma, kad ją sukelia genai ir išoriniai veiksniai, tokie kaip virusinės infekcijos ar stresas. Sergant 1 tipo cukriniu diabetu, imuninė sistema atakuoja ir naikina kasos ląsteles, gaminančias insuliną.
• 2 tipo cukrinis diabetas: Tai dažniausia forma, kuria serga daugiau nei 90 procentų diabetu sergančių žmonių. Jį dažniausiai lemia nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, gyvenimo būdas ir genetinis polinkis. 2 tipo cukrinio diabeto atveju insulino arba nepakankama, arba organizmo audiniai tampa atsparūs jo poveikiui.

Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų. 1 tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 procentų visų diabetą turinčių žmonių. Nors liga gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu, ji dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems žmonėms. II-ojo tipo diabeto paplitimas gali siekti net iki 75-97 proc. visų sergančiųjų. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka.

Gliukozė: kas tai ir kodėl ji svarbi?

Gliukozė yra angliavandenis, kuris teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ji ypač svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas insulinas. Esant sutrikusiam gliukozės pasisavinimui (insulino trūkumui ar audinių receptorių atsparumui jam), gliukozės koncentracija kraujyje ima didėti ir organizmo ląstelės „badauja“.

Gliukozės tyrimo svarba vaikams

Vaikams gliukozės tyrimai yra svarbūs dėl kelių priežasčių:

• Ankstyva diabeto diagnostika: 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą ir išvengti sunkių komplikacijų.
• Rizikos veiksnių nustatymas: Gliukozės tyrimai gali padėti nustatyti vaikus, turinčius rizikos veiksnių susirgti 2 tipo cukriniu diabetu (pvz., nutukimas, šeimos anamnezė).
• Sveikatos stebėjimas: Gliukozės kiekio stebėjimas padeda įvertinti vaiko bendrą sveikatos būklę ir nustatyti galimus medžiagų apykaitos sutrikimus.

Kada vaikams reikia atlikti gliukozės tyrimą?

Gydytojas gali rekomenduoti gliukozės tyrimą vaikui, jei:

• Yra diabeto simptomų (padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, svorio kritimas).
• Yra rizikos veiksnių susirgti diabetu (nutukimas, šeimos anamnezė, mažas fizinis aktyvumas).
• Reikia įvertinti bendrą sveikatos būklę.
• Nėštumo metu motinai buvo diagnozuotas gestacinis diabetas.
• Naujagimio svoris viršijo 4 kg.

Pagal įstatymus, vaikams priklauso kas dvejus metus atlikti profilaktinį gliukozės tyrimą. Kai yra neaišku, gydytojui kyla klausimų dėl rezultatų, kraujas tiriamas iš venos. Vaikams cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas dviem gyvenimo tarpsniais - 3-5 metais ir paauglystėje, 12-15 metais.

Gliukozės tyrimo metodai

Dažniausiai gliukozės tyrimai atliekami dviem būdais:

• Kraujo tyrimas: Tai dažniausiai naudojamas metodas, kai kraujas imamas iš venos arba piršto. Gliukozės kiekis kraujyje matuojamas laboratorijoje. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus - kapiliarinio kraujo tyrimas.
• Gliukozės tolerancijos testas (GTT): Šis testas atliekamas, kai reikia įvertinti organizmo atsaką į gliukozę. Pacientas išgeria gliukozės tirpalą, o po to reguliariai matuojamas gliukozės kiekis kraujyje.

Gliukozės toleravimo testas atliekamas pacientams, kuriems profilaktinio patikrinimo metu atliekant bendrąjį kraujo tyrimą randamas gliukozės kiekio nukrypimas nuo normos. 8-14 valandų iki tyrimo asmuo turi būti nevalgęs, pailsėjęs (miegojęs naktį). Tyrimo rytą negalima mankštintis, rūkyti.

Kaip pasiruošti gliukozės tyrimui?

Prieš atliekant gliukozės tyrimą, svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Dažniausiai reikia būti nevalgius 8-14 valandų iki tyrimo. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, nes kai kurie iš jų gali turėti įtakos gliukozės kiekiui kraujyje.

Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą.

Prieš atliekant gliukozės tyrimą, svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Dažniausiai reikia būti nevalgius 8-14 valandų iki tyrimo. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, nes kai kurie iš jų gali turėti įtakos gliukozės kiekiui kraujyje.

1. Įprastai maitintis, t. y. 24 val.2. 14-8 val.3. Diagnozavus CD, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Tam reikia atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą. Šis tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per 1,5 mėnesio iki jos matavimo.

Gliukozės norma kraujyje vaikams

Gliukozės norma kraujyje vaikams gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus ir tyrimo metodo. Apskritai, normalus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius vaikams yra 3,3-5,5 mmol/l. Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l. Vaikui patvirtinus 1 tipo cukrinį diabetą, jis iš karto siunčiamas gydytojo vaikų endokrinologo konsultacijos dėl cukrinio diabeto gydymo ir mokymo plano sudarymo bei gyvensenos keitimo plano aptarimo.

Reikia žinoti, kad cukraus kiekis veniniame kraujyje, visada yra apie 10% didesnis, nei kapiliariniame kraujyje.

Gliukozės norma tiek vaikams, tiek suaugusiems yra vienoda 3,33-5,55 mmol/l. Kraujo tyrimą būtinai reikia atlikti nevalgius, nes suvalgytas maistas labai padidina gliukozės kiekį. Maistas ar gėrimai suaktyvina fermentinę sistemą, kasos, kepenų veiklą. Vaikas gali būti išgėręs tik gazuoto mineralinio vandens, ir dėl to gliukozės kiekis gali padidėti. Cukrinis diabetas diagnozuojamas, jei gliukozės kiekis viršija 5,55 mmol/l. Tačiau esant gliukozės kiekiui nuo 6,6 mmol/l iki 7,7 mmol/l, gali būti įtariamas ne cukrinis diabetas, o gliukozės tolerancijos sutrikimas. Tai būklė, kai organizmas ne visiškai spėja pasisavinti gliukozę. Vaikai, kuriems nustatomas sutrikęs gliukozės toleravimas, yra papildomai stebimi gydytojų.

Gliukozės kiekio svyravimai

Gliukozės kiekis kraujyje nuolat kiasi ir nesergant diabetu, priklausomai nuo mūsų mitybos (padidėja pavalgius ir sumažėja badaujant). Įtakos turi ir fizinis aktyvumas, emocijos, stresas. Gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoja kasos išskiriamas hormonas, vadinamas insulinu. Jo dėka gliukozė patenka beveik į visas organizmo ląsteles - raumenų, riebalinio audinio, kai kurias kepenų, išskyrus smegenų ląsteles.

Ką daryti, jei gliukozės kiekis nukrypęs nuo normos?

Jei gliukozės tyrimas parodė nukrypimus nuo normos, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis atliks papildomus tyrimus ir nustatys priežastį. Jei nustatomas prediabetas, rekomenduojama dažniau matuoti gliukozės kiekį.

Jei tyrimu nustatomi gliukozės nukrypimai nuo normos, siūloma pakartoti tyrimą per mėnesį. Jei pakartotinai nustatoma padidėjusi gliukozės koncentracija, rekomenduojama atlikti gliukozės tolerancijos mėginį, kuris parodys, ar tai gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas.

Kaip reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje?

Norint reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų:

• Sveika mityba: Valgykite daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir liesos mėsos. Ribokite saldžių gėrimų, saldumynų ir perdirbto maisto vartojimą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliariai sportuokite. Fizinis aktyvumas padeda organizmui geriau pasisavinti gliukozę.
• Svorio kontrolė: Palaikykite sveiką kūno svorį.
• Vaistai: Jei reikia, gydytojas gali paskirti vaistus, padedančius reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Mažinkite suvartojamo alkoholio kiekį: mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti asmens riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, o didesnis vartojimas - gali padidinti riziką. Saikingas alkoholio vartojimas yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams.

Meskite rūkyti: aktyvūs rūkaliai susiduria su 30-40 proc. didesne diabeto rizika. Cukrinis diabetas - klastinga ir sunki liga, kuri dažniausiai diagnozuojama tada, kai vaiką ištinka koma.

Gliukozės kiekio matavimas namuose

Dažniausiai glukozės tyrimai atliekami gydymo įstaigose. Tačiau juos galima atlikti patiems namuose. Tam vaistinėje prireiks įsigyti specialų matuoklį, gliukozės juosteles, sterilius vienkartinius lancetus su automatiniu dūrio mechanizmu, kapiliarinio kraujo paėmimui iš piršto, kontrolinį tirpalą. Ypač patogu, kad matuoklio atmintyje saugomi iki 500 tyrimų rezultatų su data ir laiku. Rezultatai gaunami per 1 min.

Taip, tam skirti gliukometrai yra patikimi ir paprasti naudoti. Skirtumas nedidelis, tačiau vaikų gliukozės lygis gali svyruoti šiek tiek labiau dėl greitesnės medžiagų apykaitos.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Negalima ignoruoti simptomų, kurie hiperglikemijos atveju yra padidėjęs troškulys ir šlapinimasis, sutrikęs regėjimas, nuovargis, negyjančios žaizdos, svorio praradimas, galūnių nejautrumas, dilgčiojimas.

Vaikai gali pradėti dažniau šlapintis, daugiau vartoti skysčių, jiems gali mažėti arba neaugti kūno svoris. Yra du skirtingi diabeto tipai. Pirmojo tipo diabetas vadinamas nuo insulino priklausomu, o antrojo tipo - nuo insulino nepriklausomu. Šių dviejų tipų diabetų ligos požymiai ir diagnostika yra panašūs, bet ligos kilmė visiškai kitokia. Pirmojo tipo diabetas daugiau susijęs su paveldėjimu ir autoimuninėmis ligomis, o antrojo tipo - su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais.

Kitas požymis - padažnėjęs šlapinimasis. Gali pradėti šlapintis naktimis, nors anksčiau to nedarė. Gali atsirasti polinkis valgyti saldžiai. Tai paradoksas - gliukozės kraujyje daug, tačiau vaikui vis tiek jos norisi, nes organizmas negali jos pasisavinti, ji nepasiekia ląstelės, nes trūksta hormono insulino. Gali pradėti kristi kūno svoris. Tai susiję su tuo, kad ląstelės negauna energetinės medžiagos - gliukozės.

Kritinė būklė - kai vaikas patenka į ketocidozinę komą, pasidaro vangus, silpnas, vemia. Ši koma gali ištikti labai staiga, ryte vaikas dar bėgioja ir valgo, o vakare guli visiškai bejėgis.

Stebėjimas ir tyrimai sergant 1 tipo cukriniu diabetu

Vaikui patvirtinus 1 tipo cukrinį diabetą, jis iš karto siunčiamas gydytojo vaikų endokrinologo konsultacijos dėl cukrinio diabeto gydymo ir mokymo plano sudarymo bei gyvensenos keitimo plano aptarimo. Rodiklis ir jo stebėsenos dažnumas yra svarbūs:

• Ūgis, kūno masė ir jos indeksas, arterinis kraujo spaudimas ir insulino leidimosi vietų būklė: Kiekvieno apsilankymo metu.
• HbA1c reikšmė: Tiriama ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.
• Retinopatijos įvertinimas ir regėjimo aštrumo įvertinimas: Vaikams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, retinopatija vertinama nuo 11 metų amžiaus, praėjus 2 metams nuo ligos pradžios. Jei ligos trukmė iki 10 metų, ligos kontrolė optimali, retinopatija vertinama vieną kartą per 2 metus, esant rizikos veiksnių - vieną kartą per metus ar dažniau. Regėjimo aštrumas vertinamas (įskaitant dėl kataraktos) esant regėjimo sutrikimų.
• Nefropatijos įvertinimas (albumino ir kreatinino santykis rytiniame šlapime): Kasmet vaikams nuo 11 metų amžiaus, praėjus 2 metams nuo ligos pradžios.
• Neuropatijos įvertinimas: Dėl periferinės neuropatijos tiriama nuo 11 m., praėjus 2 metams nuo ligos pradžios. Vėliau dėl periferinės neuropatijos - vieną kartą per metus. Neurologo konsultacija ir elektroneuromiografijos tyrimas atliekamas, jei pacientas turi specifinių nusiskundimų.
• Tyrimai dėl celiakijos (audinių transgliutaminazės (anti-tTG - IgA) antikūnai): Pirmą kartą atliekami patvirtinus 1 tipo cukrinio diabeto diagnozę. Tyrimas kartojamas po 2 ir 5 metų nuo diagnozės patvirtinimo. Jei yra simptomų ar yra tėvų, senelių, brolių, seserų, sergančių celiakija, tyrimai atliekami dažniau.
• Kraujotakos sistemos (širdies ir kraujagyslių) ligų rizikos įvertinimas (lipidograma): Atliekama nuo 11 m. ligos pradžioje (pasiekus ligos kompensaciją). Jeigu pirmą kartą lipidograma normali, kartoti vieną kartą per penkerius metus. Esant rizikos veiksnių, lipidograma atliekama nuo 2 metų amžiaus. Idealu, kai lipidograma atliekama nevalgius.

HbA1c reikšmė: mažesnė nei 7,0 proc. • tikslinėse gliukozės kiekio kraujyje ribose daugiau nei 70 proc. viso laiko;• laikas esant hipoglikemijai mažiau nei 4 proc.

Fizinės būklės vertinimas pagal augimo kreives (svorio ir ūgio priklausomybė, kūno masės indeksas): < 90 procentilių pagal amžių ir lytį.

Ar kūdikiai gali sirgti diabetu?

Yra atskiras, tarsi trečiasis diabeto tipas - nėštumo diabetas. Jis susijęs su hormonų pokyčiais nėštumo metu. Vaiko kasos ląstelės pradeda gaminti daugiau insulino, todėl naujagimiai gimsta didesnio svorio, daugiau prikaupę riebalinio audinio. Pirmaisiais metais tokie naujagimiai atidžiai stebimi, jiems atliekamas gliukozės tyrimas.

Mokslinė literatūra rašo, kad daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai buvo nustatyta, kad diabetu serga 901 nėščia moteris, 759 vaikai iki 17 metų amžiaus. Iš jų pirmojo tipo diabetu serga 713, antrojo tipo - 46. Pavyzdžiui, prieš 10 metų sirgo kiek daugiau nei 500 vaikų.

Dabar daug naujagimių gimsta didesnio svorio. Yra daug teorijų, kodėl naujagimių svoris didėja. Gal tai lemia geresnė mityba, galbūt vartojama daug maisto priedų, genetiškai modifikuotų produktų. O moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu diabetu, po gimdymo gali vėl būti sveika, jos gliukozės kiekis kraujyje normalus.

tags: #cukraus #norma #kraujyje #vaikams

• Kaip elgtis kūdikiui užspringus?
• Kaip atpažinti nėštumo užuominas
• gražiausi mezgimo raštai jūsų mažyliams
• naujagimio rengimas pasivaikščiojimui
• Miego laikas kūdikiui