Ikiteisminis tyrimas dėl auklėtojos veiksmų Vilniaus lopšelyje-darželyje

Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šie pranešimai dažnai sukelia didelį visuomenės susirūpinimą ir reikalauja kruopštaus institucijų įsikišimo.

Viena motina pasakojo, jog tokių atvejų pasitaiko gan dažnai. Ji teigė vieną vyresnio amžiaus auklėtoją „pagavusi už rankos“ tyčiojantis iš dukros: „Praeitą vasarą, buvo 30 laipsnių karščio lauke, grupėje dar daugiau. Liepė per pietų miegą gulėti su pižama ilgomis rankovėmis ir užsiklojus žiemine antklode. Dukra atsikėlė ir nuėjo tyliai atsigerti. Auklėtoja ėmė rėkti ant jos ir visaip kitaip koneveikė, kad nemiega. Ji buvo kiaurai šlapia nuo prakaito.“

Sukarčiaujančia istorija pasidalijusi komentatorė sakė, jog vaiko iš darželio atėjo pasiimti neįspėjusi. „Viską įrašiau. Baigėsi tuo, kad užglaistė viską ir tiesiog išlemeno „atsiprašau“. Nemanau, kad jos elgesys kitų atžvilgiu pasikeitė. Tą savaitę darželyje ne vienas vaikas gavo saulės smūgius“, - reziumavo ji.

Kita mama guodėsi, jog šiandien jos priešmokyklinukas vos priėjęs darželį pradėjo žiūrėt pro langą, kokia auklėtoja, o pamatęs - puolė į ašaras. „Bet va, niekaip nepaaiškina kodėl. Kartais vaikams sunku nusakyti kas tai gali būti, juk naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas“, - pabrėžė ji. O pačiai bendraujant su pedagoge nieko blogo neteko pastebėti.

„Kaip ir daugeliui auklėtojų, įprasta prieš tėvelius pasirodyt. Bet pas šią pedagogę grupėje būna tylu ypač valgio metu - skrendančią musę išgirsi. Tai va, sunku suprasti kas vyksta, kai tėvai nemato, negirdi. Kita auklėtoja be proto myli ir laukia, nors šiuo metu ji rizikos grupėje“, - samprotavo komentatorė.

Kiti gi pergyveno, jog darželio administracija visko tyliai ramiai neužglostytų, nes nėra jokių įrodymų - tik įvykį mačiusios moters pasakojimas.

Institucijų Reakcija ir Veiksmai

„Delfi“ pavyko susisiekti su minėto darželio „Gintarėlis“ direktore Kristina Brinkliene. Nupasakojus atvejį ir pasiteiravus, ar jai yra žinoma, kad viena lopšelyje-darželyje dirbančių auklėtojų galimai smurtavo prieš vaikus - ši greitakalbe atsakė, jog apie tai nieko nežino, komentarų nebus ir nesigilindama į detales baigė pokalbį.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis nesistebėjo tokiu poelgiu. „Visada žiūriu į šį reikalą iš kitos pusės - direktoriai išsigąsta, nenori bendrauti. Tačiau tam yra steigėjai, kurie atsakingi už darželio veiklą - tai savivaldybė (jei įstaiga nėra privati), švietimo skyriaus specialistai. Būtent jie ir atsakingi už emocinį ir psichologinį klimatą, vaikų saugumą darželyje. Atsakomybę prisiima ne tik auklėtojai, bet ir įstaigos steigėjai“, - sakė jis.

Pasiteiravome A. Malinovskio, kokių veiksmų derėtų imtis tokiais atvejais, kai pastebimas ugdytojų smurtas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pirmiausia, anot jo, pastebėjus emocinį, tuo labiau fizinį smurtą iškart reiktų informuoti ugdymo įstaigos vadovą. Kiekvienoje įstaigoje privalo būti patvirtinti planai, kaip reaguoti į panašius dalykus.

„Laikinas nušalinimas, ikiteisminis tyrimas, informuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jei smurtas fizinis - tučtuojau informuoti policiją“, - aiškino A. Malinovskis.

Konkrečiu atveju, įvykį matė pro šalį ėjusi liudininkė. A. Malinovskis sakė, jog ji galėjo pasielgti paprastai - paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Yra ir kitas kelias: informuoti darželio vadovybę arba steigėjus - savivaldybę. Kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą (vietinį skyrių). Pagal tą pranešimą bus pradedama veiksmų grandinė.

„Jei pastebėtas fizinis smurtas yra reaguojama per valandą, jei psichologinis - per šešias. Atliekamas pranešimo patikrinimas: vykdomos apklausos, susisiekiama su įstaiga, pabendraujama su tėvais, šeimos nariais“, - veiksmus vardijo pašnekovas.

Anot jo, tyrimo metu paaiškės, ar tai momentinis, kitaip tariant, vienetinis atvejis. Tarkim, jei tėvai auklėtojai neturi jokių priekaištų - vaikų teisių pažeidimas nefiksuojamas. Visgi elgesys gali būti užfiksuotas, kaip emocinis, psichologinis smurtas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė „Delfi“ sakė, jog situacija savivaldybei yra žinoma, buvo susisiekta su lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktore ir išaiškinta situacija.

„Kaip teigė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė, vaikas negavęs žaislo elgėsi netinkamai, keldamas pavojų savo sveikatai. Tad auklėtoja, siekdama išvengti susižeidimų, suėmė vaiką už rankos ir pakėlė balsą. Jei auklėtoja nebūtų ėmusi tokių veiksmų, darželį lankantis mažametis būtų susižeidęs. Vis dėlto Švietimo skyrius paragino lopšelio-darželio direktorę dar kartą instruktuoti personalą, kaip tinkamai turi būti elgiamasi su mažamečiais stresinėse situacijose“, - paaiškino L. Kaškelienė.

Teismų Praktika ir Atsakomybės Klausimai

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu jau nebedirbančią moterį pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.) ir skyrė jai 7 500 eurų baudą. Iš moters taip pat priteista valstybei atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei nukentėjusiųjų atstovų patirtas teisines išlaidas, kurių bendra suma sudaro apie 3 400 eurų. Teismo sprendimu kai kurių mažamečių nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą - viso 12 tūkst. eurų - turės atlyginti lopšelis-darželis, kurį lankė vaikai, praneša prokuratūra.

Sudėtingą, su mažamečiais nukentėjusiaisiais susijusį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Bylos duomenimis, vieno Vilniaus lopšelio-darželio auklėtojo padėjėja, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2023 m. lapkričio mėn., turėdama pareigą prižiūrėti lopšelio grupės vaikus ir būti atsakinga už jų sveikatą bei gyvybę, rūpintis jų higiena, viršydama savo įgaliojimus grupėje kūrė mažamečiams nesaugią aplinką, ant jų nuolat šaukė, sistemingai žemino juos užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais, išsakomais piktai bei pakeltu tonu.

Apie galimai nusikalstamą auklėtojo padėjėjos elgesį teisėsaugos institucijas informavo grupę lankančių vaikų tėvai, pastebėję mažamečių elgesio pokyčius bei nenorą eiti į ugdymo įstaigą. Byloje nukentėjusiais pripažinta 13 mažamečių vaikų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas atsižvelgė į prokurorės argumentus, kad nuteistosios veiksmais buvo šiurkščiai pažeisti įstatymai, vaiko teisės ir interesai, sumenkintas vaikų ugdymo įstaigos įvaizdis bei autoritetas. Auklėtojo padėjėjos pykčio proveržiai, pakeltas balsas, rėkimas, keiksmažodžiai, užgauliojimai mažamečiams vaikams kėlė emocinę sumaištį bei neigiamus išgyvenimus.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nusikalstama veika padaryta prieš mažamečius vaikus, kurie patys negalėjo apsiginti ir buvo nuteistosios priežiūroje, nuo jos priklausomi. Mažamečių asmenų įžeidinėjimai, žeminimai, pašiepimai, gąsdinimai buvo nesuderinami su vaikų gera savijauta, nors valstybė per ugdymo įstaigoje paslaugas teikiančius asmenis yra įsipareigojusi tokiais asmenimis rūpintis, sukurti saugią ir vaikų poreikius atitinkančią aplinką.

Teismas konstatavo, jog piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi nuteistoji padarė didelę neturtinę žalą mažamečiams nukentėjusiesiems ir didelę žalą institucijai - vienam sostinės lopšeliui darželiui, bei Lietuvos valstybei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Apie šį nutikimą Vilniaus darželyje Delfi rašė ir anksčiau. Kaip rašoma praėjusių metų publikacijoje, pradėję lankyti „Žvangučio“ darželį Vilniuje, vaikai tapo agresyvūs, grįždavo nevalgę, naktimis verkdavo, atsirado problemų dėl ėjimo į tualetą. Visų vaikų amžius - 2 metai, daugeliui tai buvo pirmoji ugdymo įstaiga.

Tėvai pasakoja apie naktinius košmarus, apie tai, kad grįžę namo vaikai nebegalėdavo net valgyti. Kaip rašoma lrt.lt, viena mama pasikalbėjo su kitais tėvais, paaiškėjo, kad ir jie pastebėjo vaikų raidos regresą. Nerimą kėlė tai, kad vaikai po darželio grįždavo išbadėję. „Toks jausmas, kad kažkas atims iš jų maistą, taip griebdavo. Tik mūsų atveju ji nustojo valgyti ir gerti išvis, jei siūlydavai, pykdavo“, - sako mama.

Slapta įrašyti darželio darbuotojų pokalbiai atskleidė, kad ant vaikų buvo rėkiama, tėvai įtaria, kad prieš vaikus buvo smurtaujama. „Aš tave išvarysiu iš čia, pro langą išmesiu“, - girdima viename iš paviešintų įrašų. Dėl tokio elgesio tėvai kreipėsi ir į policiją.

Darželio direktorė apgailestavo

Darželio „Žvangutis“ direktorė Ramunė Vėželytė komentare apgailestavo, kad pedagogo darbą dirbantys žmonės galėjo taip pasielgti. „Toks elgesys netoleruotinas ir visiškai nepateisinamas. Darželyje dirbusių pedagogų elgesį vertinu kaip žodinį smurtą prieš vaikus. Smurtavusios darbuotojos atleistos prieš du mėnesius: viena iš karto po tėvų susitikimo, kitos dvi, pripažintos stebėtojomis, taip pat atleistos iš darbo pačių prašymu“, - Delfi perduotame komentare rašė direktorė.

Pasak jos, tėvų grupelė į administraciją kreipėsi tik praėjusių metų lapkričio 17-ąją, iki to laiko informacijos apie tai neturėta. „Tą pačią dieną, iš karto po pokalbio su tėvais, įvyko pokalbis su grupės darbuotojais. Kitą dieną surengtame bendrame susitikime su grupės tėvais, darbuotojais ir Vaikų gerovės komisijos nariais susipažinome su žodiniais smurtiniais faktais prieš vaikus (vienas darbuotojas pakėlęs balsą grasino, įžeidinėjo vaikus, kiti du darbuotojai tylėjo, nereagavo). Buvo kreiptasi į Vaiko psichologinę pagalbos tarnybą konsultacijos, informuotas Savivaldybės ikimokyklinis skyrius ir Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, policija“, - dėstė R. Vėželytė.

Po incidento darželio grupėje liko 10 ugdytinių, darželį nusprendė palikti 7 vaikų tėveliai. Pasak direktorės, šis atvejis - vienetinis. Tąkart Vilniaus policijos atstovai informavo, kad ikiteisminis tyrimas kol kas nepradėtas, vyksta aplinkybių tikslinimas pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnį („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“).

„Darželyje atliktas vidinis tyrimas, apie įvykį pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, - tąkart pažymėjo policija.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Visgi vaiko teisių gynėjai pastebi, kad atpažinti psichologinį smurtą ar nepriežiūrą gyventojams vis dar sunku.

„Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Fizinis smurtas palieka pastebimas žymes ant vaiko kūno, tačiau grubūs ir žeidžiantys žodžiai, nesirūpinimas sveikata, emociniu pasauliu taip pat gali atverti gilias ir sunkiai gyjančias žaizdas vaiko viduje, pakeisti jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu“, - pranešime cituojama tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Anot apklausos, net 31 proc. apklaustųjų nelaiko smurtu situacijos, kai vaikui už neatliktus namų darbus ar nesutvarkytą kambarį užsukama ausis, o 39 proc. gyventojų nemano, kad tėvų elgesys yra smurtinis, kai parduotuvėje stiprių emocijų apimtas vaikas yra pakeliamas ir papurtomas. Beveik pusė (49 proc.) respondentų taip pat teigia nelaikantys smurtu, kai tėvai paauglį vadina žeminančiais epitetais, tokiais kaip „nevykėlis“ ar „valkata“. Panaši tendencija pastebima ir vertinant vaikų apleistumą - apie trečdalis apklaustųjų nemano, kad kieme iki vėlumos žaidžiantis vaikas yra nepriežiūros auka. Taip pat 30 proc. apklaustųjų vis dar toleruoja vaikų įtraukimą į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų proceso metu.

Vaiko teisių gynėjai ragina visuomenę išlikti budrią ir apie pastebėtą galimą vaiko teisių pažeidimą nedelsiant informuoti pagalbos kanalais ar policiją.

tags: #delfi #vaiku #aukletojai #pradetas #ikiteisminis #tyrimas

• Karjeros galimybės ikimokyklinio ugdymo specialistams
• Kodėl svarbios gerosios bakterijos kūdikiams?
• Vaiko išlaikymas nesusituokus
• Patarimai dėl vaiko miego darželyje
• Krūtinės skausmo priežastys po apvaisinimo in vitro