Pasakos - neatsiejama vaikystės dalis. Jos padeda vaikams pažinti save, savo jausmus ir suprasti tai, kas vyksta aplink. Nors šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau dominuoja televizija ir animacija, specialistai pabrėžia, kad gyvas pasakojimas ar skaitymas yra nepakeičiamas įrankis ugdant vaiką.

Pasak Klaipėdos universiteto lektorės, psichologės Redos Gedutienės, pasakos atsako į vaikystėje kylančius klausimus, jose gausu patarimų ir nurodymų, kaip spręsti pačias sudėtingiausias gyvenimo problemas. Pasakos įvairiomis formomis ir vaikui suprantama kalba parodo, kad kova su gyvenimo negandomis yra neišvengiama, tai natūrali kasdienybės dalis.
Psichologė išskiria šias pagrindines pasakų naudas:
Jungiškosios krypties psichologė Gabija Veiverė teigia, kad pasakas galima naudoti ir padedant vaikui suprasti sudėtingas situacijas. Pasakose kalbame apie tėvų skyrybas, netektį, baimę eiti į darželį, patyčias ir kitas nerimą keliančias temas. Paprastame pasakos siužete vaikui lengviau susitapatinti su veikėjais, tai padeda išgyventi sudėtingus, prieštaringus jausmus.
| Pasakos nauda | Kaip tai veikia vaiką |
|---|---|
| Lavina vaizduotę | Vaikas mintyse piešia pasakos vaizdinius, praplečia savo pasaulio ribas. |
| Skatina empatiją | Moko atpažinti kitų žmonių emocijas ir tinkamai jas reikšti. |
| Formuoja vertybes | Parodo, kad už kiekvieną gerą ar blogą darbą turi būti atlyginta. |
Kai kurie tėvai baiminasi, kad senosios pasakos yra per žiaurios. Visgi, pasak specialistų, vaikų reakcija į žiaurumą skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikai šiuos elementus dažnai priima kaip pelnytą teisybės atkūrimą ir pusiausvyros atstatymą. Svarbu suprasti, kad pasakose smurtas turi priežastį ir yra motyvuotas, parodant, kad neteisingas elgesys yra baudžiamas.

Specialistai pataria tėvams ne tik skaityti, bet ir megzti dialogą su vaiku. Štai keletas patarimų: