Varpos dydis ir forma varijuoja, o nedidelis kreivumas dažniausiai problemų nesukelia. Tačiau, jei kreivumas didelis ir sukelia diskomfortą lytinių santykių metu, reikėtų atkreipti į tai dėmesį. Kai kuriems vyrams erekcijos metu varpa šiek tiek išlinksta ir tai yra normalu.
Varpos kreivumas gali būti įgimtas arba įgytas. Tai, kad erekcijos metu varpa nėra visiškai tiesi yra pakankamai dažnas reiškinys, paprastai nesukeliantis jokio diskomforto.
Kai kurie berniukai jau gimsta su varpos išlinkimu, dažniausiai žemyn. Šiuo atveju erekcijos metu varpa visą gyvenimą būna kreiva. Jei kreivumas nedidelis, iki 30 laipsnių, tuomet nieko daryti nereikia. Tačiau didesnis kreivumas gali komplikuoti seksualinį gyvenimą.

Dažniausia įgyto varpos kreivumo priežastis - Peirono liga (varpos fibromatozė), arba varpos ašies iškrypimas. Šių vyrų varpa jaunystėje būna tiesi, tačiau ilgainiui jie pradeda pastebėti, kad ji darosi kreiva. Besiformuojant varpos kreivumui jaučiamas skausmas varpoje, atsiranda audinių sukietėjimas, varpa po truputį kreivėja. Intensyvus, tačiau trumpas varpos skausmas, dažniausiai atsirandantis sueities metu pirminėse ligos stadijose.
Peirono liga - tai varpos išlinkimas kuria nors kryptimi, ar kitaip varpos ašies iškrypimas. Sergant šia liga, erekcijos metu varpa nebūna tiesi, kas trukdo lytiniams santykiams, sukelia skausmą, psichologinį diskomfortą. Tačiau kai erekcijos metu varpa tampa skausminga ir akivaizdžiai nulinksta į vieną šoną, galima įtarti Peirono ligą. Palinkimas gali atsirasti bet kurioje varpos vietoje - prie pagrindo, ties viršūne ar per vidurį, į bet kurią pusę. Ligai įsisenėjus, užlinkimo kampas gali siekti net 90 laipsnių ir daugiau.

Peirono liga vystosi gyjant pažeistai varpai. Sluoksnyje (tunica albuginea), kuris supa akytkūnius (corpus cavernosa), formuojasi perteklinis randinis audinys. Priežasčių, kodėl varpos audinys vienoje ar kitoje vietoje pradeda randėti, gali būti įvairių. Yra hipotezė, kad randinės plokštelės balzganajame audinyje susiformuoja dėl mikrotraumų, nes randas yra natūralus organizmo atsakas į traumą. Varpa pažeidžiama lytinių santykių, ar kitos veiklos metu. Grubių lytinių santykių metu, plyšus varpos antikūnio dangalui, gali atsirasti kraujosruvų, kurių vietoje vėliau pradeda formuotis randinės plokštelės. Tačiau dėl varpos kreivumo besikreipiantys vyrai dažnai negali įvardyti konkretaus įvykio, kai varpa buvo traumuota. Varpos audinio randėjimą gali lemti ir genetiniai veiksniai, ypač polinkis į jungiamųjų audinių ligas. Pavyzdžiui, yra nustatyta sąsaja tarp Peirono ir Diupitreno ligų. Peirono ligos atveju randėjantis audinys lenkia varpą, o Diupitreno ligos atveju dėl randėjančių sausgyslių deformuojasi delnas, ir žmogui tampa sunku atlenkti pirštus.

Fizinius ar funkcinius varpos pakitimus bet kuris vyras pastebi iš karto. Jei erekcijos metu varpa yra skausminga ir linksta į šoną, reikia pasikonsultuoti su urologu. Labai svarbu, kad vyrai atvirai papasakotų apie problemą, kada varpa pradėjo linkti, ar tai galima susieti su kokia nors trauma. Svarbu įvertinti varpos nulinkimo kampą, erekcijos stiprumo pokyčius, skausmą. Apžiūros metu varpa būna ramybės būsenos, todėl kreivumo iš pirmo žvilgsnio nesimato. Surandėjusią vietą galima užčiuopti, ji kietesnė, palyginti su kitu varpos audiniu. Užleistų ligos formų pasitaiko vyresnio amžiaus grupėje. Jaunesni, lytiškai aktyvesni vyrai pas gydytoją ateina susirūpinę dėl skausmo ir silpnėjančios erekcijos. Urologas D. Šukys atkreipia dėmesį, kad, sergant Peirono liga, po ūmios fazės, kai vyksta randėjimo procesas, skausmas gali ir praeiti, tačiau tai nėra geras ženklas. Tai reiškia, kad randas susiformavo, varpos kreivumas nusistovėjo. Gydyti kietesnį randą yra sudėtingiau nei ligos pradžioje. Apie dvi trečdaliams pacientų po pirmos fazės ligos progresavimas stabilizuojasi per kelis mėnesius.

Kreiva varpa gali komplikuoti lytinį gyvenimą, o sunkesniais atvejais jis gali tapti netgi neįmanomas. Jei liga užleista, o varpa užlinkusi daugiau nei 45 laipsnių kampu, lytiniai santykiai fiziškai tampa sunkiai įmanomi. Be to, kreiva varpa sunkiau aprūpinama krauju, todėl silpnėja erekcija. Dar viena problema - skausmas. Ligos pradžioje randėjant audiniui, taip pat pasiekus tam tikrą varpos užlinkimo kampą, kiekviena erekcija būna skausminga. Dėl skausmo ir nerimo dėl skausmo irgi silpnėja erekcija. Be fizinių kliūčių, yra ir psichologinių - vyrai pradeda vengti lytinių santykių, nes gėdijasi deformuotos varpos.
Gydant Peirono ligą, reikia išspręsti dvi problemas - numalšinti skausmą ir ištiesinti varpą. Svarbu paminėti, kad Peirono ligos gydymas yra labai sudėtingas ir ilgalaikis. Nors kai kas Lietuvoje bando šią ligą gydyti vaistais ar net ekstrakorporinėmis litotripsijomis (tokiu pačiu metodu skaldomi inkstų akmenys), tačiau toks gydymas yra kontraversiškas ir mažai efektyvus. Jeigu dėl gydymo neapsisprendžiate, patartina stebėti, ar varpos išlinkimas neprogresuoja, ar neskausmingi lytiniai santykiai ir erekcija. Jeigu pastebėjote tokius pokyčius, būtina apsilankyti pas gydytoją urologą, kad būtų pritaikytas tinkamas gydymas.
Medikamentinis gydymas dažniausiai skiriamas esant ankstyvai ligos stadijai arba jeigu pacientas atsisako operacijos. Medikamentinis gydymas sulėtina randinio audinio formavimąsi, sumažina varpos skausmą bei išlinkimą. Galima vartoti geriamus vaistus (tamoksifenas, vit. E ir kt.).
Labiau invazyvus metodas - ekstrakorporinė litotripsija, kai smūginės bangos nutaikomos į surandėjusias plokšteles varpoje. Ekstrakorporinė litotripsija rekomenduojama esant ūmiai ligos fazei, kai erekcija yra skausminga, o varpos palinkimo kampas didėja. Gydymo kursą sudaro 4-6 seansai, atliekami kartą per savaitę. Litotripsija kiek suminkština randinę plokštelę, efektyviai pašalina skausmą ir uždegimą, stabilizuoja ligos vystymąsi, tačiau kol kas nėra pakankamų mokslinių įrodymų dėl šio metodo poveikio mažinant varpos deformacijos kampą.
Peirono ligą bandyta gydyti vitaminais, įvairiais medikamentais ir jų injekcijomis. Šiuo metu tiriamas hialurono rūgšties, botulino toksino poveikis, tačiau tokio gydymo efektyvumas moksliškai dar nepatvirtintas. Europos urologų asociacija Peirono ligą rekomenduoja gydyti dviem medikamentais, iš kurių vienas registruotas ir Lietuvoje. Peirono ligą gydome interferono alfa-2b injekcijomis. Gydymo kursas netrumpas, trunka apie tris mėnesius. Injekcijos leidžiamos kas dvi savaites į surandėjusią plokštelę varpoje. Tai vienintelis efektyvus nechirurginis būdas, kai varpą pavyksta ištiesinti 20 laipsnių ir daugiau. Injekcijos daromos atlikus vietinį nuskausminimą. Procedūra užtrunka 10-15 minučių. Siekiant išvengti hematomų ir naujų randinių plokštelių susidarymo, injekcijos dieną patariama vengti fizinio krūvio ir lytinių santykių. Kartu su injekcijų ar smūginių bangų terapija galima vartoti ir erekciją stiprinančius preparatus.

Lygiagrečiai injekciniam gydymui rekomenduojama naudoti ir fizines varpos tiesinimo priemones. Galima naudoti vakuuminį įrenginį erekcijai sukelti arba varpos tempimo aparatą. Taip ištiesintą ar ištemptą varpą reikėtų laikyti iki 3 val. per parą. Kombinuotas gydymo būdas, kai kas dvi savaites leidžiamos surandėjusią plokštelę veikiančios injekcijos, be to, naudojami aparatai, mechaniškai ištempiantys plokštelę, duoda papildomą teigiamą efektą mažinant varpos išlinkimo kampą.
Kai varpos užlinkimo kampas pasiekia 90 laipsnių, nei injekcijos, nei mechaninis tiesinimas nebepadeda, lieka tik operacinis gydymas, kuris taip pat galimas ne kiekvienu atveju. Fibrozinė plokštelė gali būti išpjaunama, o tunica albuginea defektas dengiamas autologiniu (venos, žando gleivinės fragmentas) arba heterologiniu implantu („lopu“). Kita galimybė - pašalinti tunica albuginea fragmentą priešingoje nei fibrozinė plokštelė pusėje, o defekto kraštus susiūti, taip „atlenkiant“ varpą į kitą pusę. Chirurginio gydymo efektyvumas geras, tačiau operacijos yra rizikingos.
Kuo anksčiau vyras kreipiasi į gydytoją, tuo daugiau galimybių jam padėti. Varpos deformacija gali būti susijusi ir su šlaplėje besiformuojančiais augliais. Klausimas. Susidūriau su tokia bėda, o gal ir ne bėda savo gyvenime. Mano penis yra banano formos, erekcijos metu nulinkęs į apačią. Ar tokia penio forma yra normali? Mano žmonai tai sukelia nepatogumų sekso metu, negalime naudoti kai kurių pozų, kartais ji jaučia diskomfortą. Ar reiktų apsilankyt pas daktarą? Ar tai normalu? Dėl išsamesnio ištyrimo jus privalo apžiūrėti kvalifikuotas gydytojas urologas. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą. Registruokitės ir atvykite urologo konsultacijai.