Psichologinė sveikata yra gyvybiškai svarbi kiekvienam visuomenės nariui, ypač vaikams ir šeimoms. Lietuvoje, kurioje susiduriama su tokiais iššūkiais kaip didelis savižudybių skaičius, patyčios mokyklose ir rizikos šeimų gausa, psichologinės pagalbos poreikis yra itin didelis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokia psichologinė pagalba vaikams ir šeimoms yra prieinama Lietuvoje, kokios organizacijos ir specialistai teikia šią pagalbą, bei kaip šeimos gali kreiptis pagalbos, susidūrusios su įvairiais sunkumais.
Vaikų ir jaunuolių psichologinę būklę stipriai veikia juos supanti aplinka, o tai tiesiogiai atsispindi emocijų ir elgesio valdyme. Elgesio ir emocijų sunkumai ar net sutrikimai yra viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Lietuva. Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Baimė - tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti. Specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, būtinos aiškios ir struktūruotos gairės bei paslaugų modeliai, kad būtų galima kuo veiksmingiausiai stabilizuoti vaiko ar šeimos emocinę būklę.
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. Kaip mažinti brolių ir sesių konfliktus? Vienas svarbiausių dalykų - pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas. Kaip reaguoti į agresyvų vaiko elgesį? Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais - reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistum kito. Pykčio valdymas vaikystėje: Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia. Dažnai suaugusieji mano, kad vaiko pyktis yra blogas ir nenormalus jausmas ir, kad jo raiška turėtų būti draudžiama, slopinama, kad pyktis turėtų būti griežtai išguitas iš vaiko. Tuomet, kai vaikas supyksta, tėvai dažnai jam šaukia: “Liaukis šitaip kalbėti. Aš tau draudžiu.” Jeigu jis pasirinks pastarąjį kelią ir neišreikš savo pykčio, pyktis niekur nedings. Vaikas jį nuslopins, ir jis neišspręstas liks pasąmonėje, kol bus išreikštas vėliau per nederamą elgesį. Pykčio jausmas pats savaime nėra blogas ar geras. Pyktis yra normalus ir kyla kiekvienam žmogui. Svarbu ne pats pyktis, bet kaip jį suvaldyti, išreikšti tinkamu būdu? Tai daugumos žmonių bėda. Pats blogiausias būdas tvardyti pyktį - tai pasyviai agresyvus elgesys. Slopinti pyktį - tas pat, kaip spausti pilną oro balioną, turintį šone iškilimą. Jei iškilimą įspausi į vidų, tai jis išlįs kurioje nors kitoje vietoje. Yra daug būdų išreikšti pyktį, ne tik pasyvus būdas. Kuo nebrandesnis žmogus, tuo nebrandžiau jis išreikš pyktį. Vaikai reikš savo pyktį nebrandžiai tol, kol tėvai (globėjai) neišlavins jų daryti kitaip. Negalima tikėtis, kad vaikas automatiškai išreikš pyktį geriausiu, brandžiausiu būdu. Bet kaip tik to tikisi tėvai, kai jie tiesiog liepia savo vaikui neširsti.
Atkreipkite dėmesį į valgymo sutrikimų ženklus: jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
Kaip padėti nerimaujantiems vaikams? Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…“. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti.
Šeimos, kuriose auga vaikai, nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais - nuo kasdienių auklėjimo sunkumų iki krizinių situacijų. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti šeimoms sėkmingai įveikti šiuos sunkumus, pagerinti tarpusavio santykius ir užtikrinti vaiko gerovę. Konfliktų sprendimas: Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo.

Svarbu su vaiku kalbėti atvirai ir paprastai, paaiškinant priežastį, dėl kurios kreipiatės į psichologą. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Tau sunkiai sekasi rasti naujų draugų, tad psichologas galėtų padėti“. Vaikų žaidimai kaip būdas išreikšti emocijas: Daugelis psichologų teigia, kad žaidimai yra vaiko sielos veidrodis. Žaidimai kinta pagal vaiko amžių: iš pradžių mažylis žaidžia vienas su daiktais, paskui stebi kitus bežaidžiančius vaikus, paskui stebimi nekordinuoti bandymai žaisti kartu su kokiu kitu vaiku. Dažniausiai kiekvienas vaikas turi tam tikrą laiką, kurį jis praleidžia vienas, ir greičiausiai užsiima individualiu žaidimu. Šis laikas gali labai varijuoti, jis priklauso nuo vaiko amžiaus, temperamento, asmeninių savybių. Jei trejų ketverių metų vaikai visiškai atsisako žaisti vieni, jiems nuolat kartu reikia tėčio ar mamos, jei jų elgesys pradeda panašėti į nerimastingą - vertėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu. Žaislai labai svarbi vaikų vaizduotės ugdymo dalis. Žaidimų metu vaikai mokinasi naujų gebėjimų, įgūdžių, naujos patirties. Tuo metu yra ugdoma tiek motorika, tiek vaizduotė, tiek protiniai gebėjimai.
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, kurios siūlo psichologinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms.
Jei reikia įvertinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ar mokykloje nėra reikiamo švietimo pagalbos specialisto, galima kreiptis į savivaldybėje veikiančią pedagoginę psichologinę tarnybą. Pedagoginė psichologinė tarnyba - tai savivaldybės švietimo pagalbos įstaiga, kurioje dirbantys švietimo pagalbos specialistai teikia psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, mokiniams, bendradarbiaudami su tėvais, mokytojais, ugdymo įstaigomis ir kitomis institucijomis. Tarnyboje dirba psichologai, logopedai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, kai kuriose tarnybose ir gydytojai vaikų neurologai ar gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Specialistai įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, padeda jas spręsti, rekomenduoja ugdymo pritaikymą, reikiamą švietimo pagalbą, teikia rekomendacijas ugdymui, konsultuoja su vaiko ugdymu susijusiais klausimais ir kt. Psichologai įvertina vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines ir ugdymosi problemas, vaiko brandumą mokyklai, atlieka mokinio (vaiko) ugdymo ir ugdymosi poreikių ir pažangos vertinimą, konsultuoja elgesio ir emocijų, ugdymosi, santykių su bendraamžiais, bendravimo su tėvais ir mokytojais sunkumų turinčius vaikus, taip pat vaikus, išgyvenančius krizes ar traumuojančius įvykius (netektys, tėvų skyrybos ir kt.). Dėl vaiko patiriamų sunkumų teikia rekomendacijas tėvams, mokytojams. Padeda mokyklos vaiko gerovės komisijai ir krizių valdymo komandoms krizių mokykloje metu. Logopedai įvertina vaiko kalbėjimo, kalbos ir (ar) komunikacijos raidą, teikia konsultacinę pagalbą ir rekomendacijas kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvams, mokytojams, mokyklų logopedams dėl pagalbos teikimo, ugdymo organizavimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevencijos. Specialieji pedagogai įvertina vaiko pasiekimus ir pažangą, analizuoja ugdymosi sunkumų pobūdį, nustato ugdymo pritaikymo poreikį. Rekomenduoja būdus ir metodus mokinio ugdymui. Teikia konsultacinę pagalbą ir rekomendacijas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvams, mokytojams ir mokyklų specialiesiems pedagogams pagalbos teikimo ir ugdymo organizavimo klausimais. Socialiniai pedagogai atlieka socialinės edukacinės aplinkos poveikio vaiko ugdymuisi ir mokymuisi, vaiko socialinių įgūdžių įvertinimą, teikia konsultacinę pagalbą socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, socialinių pedagoginių problemų prevencijos bei jų sprendimo klausimais.
Lietuvoje veikia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai, kurie, pagal priskirtas sutrikimų grupes ir atsižvelgiant į regioninio centro turimą patirtį, teikia pagalbą mokiniams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei konsultuoja mokyklas dėl šių mokinių ugdymo. Regioninio specialiojo ugdymo centro tikslas - skatinti įtraukųjį ugdymą regione padedant mokyklų bendruomenėms praktikoje taikyti įtraukties švietime principą, skleisti įtraukiojo ugdymo inovacijas regiono mokyklose. Regioninių centrų specialistai konsultuoja priskirto regiono mokyklas dėl tinkamų įtraukiojo ugdymo sąlygų sukūrimo mokykloje. Konsultacijos gali būti teikiamos mokykloje ar regioniniame centre. Centrai rūpinasi švietimo pagalbos specialistų, mokytojų, mokinio padėjėjų kompetencijų stiprinimu, konsultuoja mokytojus ir tėvus dėl ugdymo pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo metodų, būdų ir priemonių, aplinkos pritaikymo. Regioniniai specialiojo ugdymosi centrai įsikūrė specialiųjų mokyklų pagrindu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus centras įsteigtas 2023 m. sausio mėn. Centras nacionaliniu lygiu stiprina švietimo sistemos veiksmingumą, padedant švietimo bendruomenei, įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą grysti įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika.
Centras teikia pagalbą vaikams turintiems regos sutrikimų, vykdo jų ugdymą, švietimo pagalbos teikimą centre ir padeda šalies mokykloms užtikrinti mokinių, turinčių regos sutrikimų, ugdymą, teikiant joms metodinę, informacinę, konsultacinę pagalbą, tobulinant mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją. LASUC leidžia vadovėlius Brailio raštu visos Lietuvos regos sutrikimų turintiems mokiniams, studentams. LASUC bibliotekos ir skaityklos fondą sudaro apie 10000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20000 egzempliorių grožinės, metodinės, informacinės, mokslinės ir kitokios literatūros leidinių.
Centras ugdo mokinius, turinčius klausos sutrikimų ar kochlearinius implantus ir teikia jiems švietimo pagalbą bei padeda šalies mokykloms užtikrinti kokybišką šių mokinių ugdymą, teikiant joms metodinę, informacinę, konsultacinę pagalbą ir tobulinant mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją. LKNUC Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriuje kaupiama lietuvių gestų kalbos duomenų bazė, rengiamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Lietuvių gestų kalbos žodyne šiuo metu pateikiama 9700 gestų aprašų iš lietuvių gestų kalbos.
Centras ugdo mokinius turinčius elgesio ar/ir emocijų sutrikimų, teikia švietimo pagalbą centre ir šalies bendrojo ugdymo mokyklose ugdomiems mokiniams, turintiems šių sutrikimų, metodinę, konsultacinę pagalbą jų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams.
Ši organizacija teikia nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą bei paramą globėjų ir įtėvių šeimoms, budintiems globotojams. Centras taip pat vykdo budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių paiešką, organizuoja įvadinius mokymus. Vilniaus SOS vaikų kaimas veikia nuo 1995 metų, o nuo 2017 m.
Pirmasis VDC pradėjo veikti 2009 m. Vilniuje. Vėliau įkurti dar trys: Alytuje, Pivašiūnuose ir Šiauliuose. VDC branduolį sudaro mokyklinio amžiaus vaikai: 7-18 metų. Po mokyklos beveik pusdienį vaikas leidžia laiką saugioje aplinkoje, kurioje gauna ne tik šilto maisto ir pagalbą namų darbų ruošoje, bet ir bendrauja su kitais vaikais, užsiima kūrybiškumą skatinančiomis veiklomis, mokosi socialinių įgūdžių. VDC yra vykdomos įvairios edukacinės veiklos - fizinio ir smulkiosios motorikos lavinimo, sveikatos ir sveikatingumo, prevencinės, intervencinės, terapinės temos ir veiklos, kūrybiškumo, saviraiškos lavinimas ir pan. Be kasdienių veiklų organizuojamos ekskursijos-išvykos, žygiai, stovyklos.
Kartu su partneriais įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“, kuris bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Individualios psichologo konsultacijos: Skirtos padėti šeimai suprasti vaikui kylančius sunkumus, numatyti reikalingos pagalbos kryptis ir, bendraujant su tėvais, tuos sunkumus spręsti. Grupinės diskusijos: Dažnai skirtos šeimoms, globojančioms vaikus, suteikiant galimybę dalintis patirtimi ir gauti palaikymą.

Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje. Pradžioje buvo šiek tiek neramu, ar spėsiu derinti darbus, šeimą ir savanorystę, ar nebus per sunku emociškai kalbėti su vaikais apie jų sunkumus. Po dvejų savanorystės metų galiu drąsiai teigti, kad pokalbiai su vaikais mane pačią labai augina dvasiškai, stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Ir tikrai spėju viską derinti, nes noras savanoriauti - didžiulis. Visiškai to nesitikėdama labai daug išminties gavau - tai padeda visose gyvenimo srityse. Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų. Į Vaikų liniją savanoriauti atėjau be jokių lūkesčių, o savo sprendimo teisingumu įsitikinu kasdien, jau penkerius metus būdama joje. Įsimena nuoširdūs „ačiū“ ir visi sunkumai bei džiaugsmai, kuriuos išgyvena vaikai. Savanoriaujant man atsivėrė naujas ir neatrastas pasaulis, kuriame teko išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavėjo vaikų drąsa ir kūrybiškumas. Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje. Savanorystė Vaikų linijoje įnešė daugiau prasmės mano gyvenime, supratimo apie kitus ir save patį, padėjo tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Išklausyti vaikus! Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau.
Yra keletas būdų, kaip kreiptis pagalbos:
Šis aprašas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-663 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. įsakymu Nr.
Pagalbos gavėjai - Kauno r.. (Ši dalis reikalauja patikslinimo, nes nurodyta tik Kauno r., o turėtų būti tiksliau įvardinti asmenys, kuriems teikiama pagalba).
Informacija apie pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą pagalbą laikoma konfidencialia. Teisės aktų numatyta tvarka ji gali būti teikiama švietimo pagalbos specialistams ir (ar) kitiems asmenims, kurie yra susiję su mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu (nepažeidžiant psichologo profesinės etikos reikalavimų). Tai užtikrina, kad vaiko asmeninė informacija būtų apsaugota ir naudojama tik jo gerovei.
Pagalbos teikimo etapai apima poreikio nustatymą, pagalbos planavimą ir teikimą bei įvertinimą.
Taikomos įvairios psichologinės pagalbos formos ir būdai:
Kaip vaikas ar jo tėvai (globėjai) gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos:
Mokykla atlieka svarbų vaidmenį identifikuojant vaikus, kuriems reikalinga pagalba, ir teikiant jiems pirminio lygio paslaugas. Psichologinė sveikata yra gyvybiškai svarbi kiekvienam visuomenės nariui, ypač vaikams ir šeimoms.

Tėvams gali būti neįtikėtinai sunku pasakyti vaikui, kad jis serga onkologine liga. Jei nuspręsite su vaiku kalbėtis patys, labai svarbu iš anksto aptarti pokalbio eigą su specialistu, kuris galėtų patarti, ką ir kaip sakyti. Kadangi niekas kitas taip gerai nepažįsta jūsų vaiko, kaip jūs, todėl būtent jūs ir turite nuspręsti, kada yra tinkamiausias metas pokalbiui apie ligą. Gali būti, kad nebūtina viską pasakyti vieno pokalbio metu. Informacijos kiekis ir pateikimo būdas priklauso nuo vaiko amžiaus ir intelektinės raidos:

VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras įgyvendino projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“. Šio projekto tikslas - teikti psichosocialines paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų ar sutrikimų turinčius vaikus. Projekto metu buvo vykdomi mokymai specialistams, mokyklų bendruomenėms ir šeimos vietos bendruomenei. Modelis apima tris etapus: I etapas: Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas. II etapas: Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas. III etapas: Giluminis įvertinimas.