Visiems vaikams Lietuvoje, kol sukaks 18 metų, priklauso išmoka, vadinama vaiko pinigais. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisinta universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), o nuo 2018 m., pasikeitus išmokų vaikams įstatymui, išmoką vaikui gali gauti visos vaikus auginančios šeimos. Vaikų pinigų išmokos arba kitaip - vaiko pinigai - tai parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams.
Vaiko pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Šiandien ji siekia 80,5 euro už vieną vaiką.
Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP, atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskutinius keletą metų BSI dydis kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos - tai reiškia, kad vaiko pinigai ateinančiais metais taip pat gali augti. Norėdami sužinoti tikslią vaikų pinigų išmokos sumą Lietuvoje, sekite tuo metu galiojančios BSI dydį. Išmokos apskaičiuojamos remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris, planuojama, nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 74 Eur (prieš tai buvo 70 Eur).

Pinigai yra skiriami į tėvų nurodytą sąskaitą, vadinasi jie ir sprendžia, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Daugiau negu pusė tėvų vaikų pinigus išleidžia kasdienio vartojimo reikmėms, laikydami šiuos pinigus bendromis šeimos pajamomis, rodo neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Dažniausiai vaiko pinigus tėvai skiria būreliams, maisto išlaidoms mokykloje.
Suteikti vaikui laisvę valdyti savo finansus yra viena geriausių finansinio raštingumo pamokų, nes vaikas praktiškai gali įtvirtinti žinias. Tačiau stebėti, kaip vaikas tvarkosi su pinigais, svarbu. Jei nekontroliuosime vaiko finansinės elgsenos ir leisime tiesiog leisti pinigus be aiškaus tikslo, galime padaryti ir daugiau žalos negu naudos. Todėl šiame etape yra labai svarbios taisyklės ir aiškūs susitarimai, kokią finansinę atsakomybę perleidžiame vaikui.
Vaikas turi turėti būtinųjų išlaidų, pavyzdžiui, už maistą mokykloje, telefono sąskaitą. Taip pat turi turėti aiškią pinigų sumą, kurią galėtų išleisti laisviau, tarkim, draugų gimtadieniams ar pramogoms. Nuo pat pradžių vaikui diegti biudžeto valdymo sistemą yra svarbu, priešingu atveju galime sukurti klaidingą iliuziją, kad lengvai kas mėnesį ateinantys pinigai gali būti lengvai ir išleisti maloniems dalykams. Suformavus tokį įprotį, vėliau vaikui gali būti sunku įvertinti prioritetus, išmokti atsidėti pinigų būtiniems poreikiams tenkinti ar taupyti.
Penktadalis tėvų tvirtina, kad šias pajamas investuoja į vaikų ateitį, pasirinkdami investavimo sprendimus. Jei vaiko pinigus investuosime į ilgalaikes investavimo priemones, kurių vidutinė metinė grąža, pavyzdžiui, siekia 7 proc., per aštuoniolika metų atidėdami po 80,5 euro per mėnesį galėtume sukaupti per 30 tūkst. eurų. Šiandien rinkoje yra daug galimybių investuoti periodiškai mažomis sumomis. Taip galima investuoti į ETF fondus, kurių vienetais prekiaujama biržoje, taip pat į ilgalaikes gyvybės draudimo paslaugas ir kartu pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis.
Galima bandyti vienu šūviu nušauti ir du zuikius: investuoti pusę vaiko pinigų, o kitą pusę skirti vaiko finansiniam raštingumui ugdyti. Taip per aštuoniolika metų galima sukaupti beveik 16 tūkst. eurų. Nėra taip svarbu, kurį variantą ir vaiko pinigų panaudojimo būdą pasirinksite, svarbu, kad tai leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Taip pat svarbu aptarti šeimoje argumentus, kodėl priėmėte vieną ar kitą sprendimą. Jei pinigus investuosite, aptarkite, kokios naudos iš to tikitės. Vyresniam vaikui veikiausiai bus įdomu pamatyti ir investavimo rezultatą.

Tiesa, prieš pretenduojant į vaiko pinigus gyvenantiems užsienyje ar Lietuvoje bet kurioje valstybėje, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai. Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Pažymėtina, kad tuo pačiu metu už tuos pačius vaikus ar vaiką, šeima negali gauti išmokos vaikui ir iš Lietuvos, ir iš kitos šalies.
Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse. Pavyzdžiui, mama su vaiku gyvena Lietuvoje, mama nedirba. Tėvas dirba Vokietijoje. Šiuo atveju vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija. Vaiko pinigų gauti Lietuvoje mama neturi teisės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuodama moters situaciją, kai išsiskyrusi studentė mama su vaikais gyvena Lietuvoje ir negauna vaiko pinigų, nes juos gaus buvęs vyras Vokietijoje, teigė, kad vaiko pinigų skyrimo taisyklės taikomos vaiko tėvams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, nebuvo susituokę, ar jų santuoka nutraukta. „Tačiau, jeigu minimu atveju išmoka vaikų tėvui būtų paskirta Vokietijoje ir jis ją naudotų ne vaikų poreikiams užtikrinti, vaikų motina galėtų kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą, kad šią išmoką Vokietija mokėtų į jos nurodytą sąskaitą“, - patarė ministerija. Ministerija aiškino, kad galimi atvejai, jog nors vienas iš vaiko tėvų ir dirba kitoje šalyje, bet pagal jos teisės aktus jis neturi teisės gauti išmokos vaikui, pavyzdžiui, dėl to, kad pajamos viršija toje šalyje nustatytą pajamų ribą. Tokiais atvejais išmoka vaikui turėtų būti skiriama ir mokama tik pagal Lietuvos teisės aktus.

Kokie yra svarbiausi skirtumai, panašumai bei reikalavimai Lietuvoje bei kitose tautiečių dažnai pasirenkamose valstybėse - Norvegijoje, Vokietijoje, Suomijoje? Vaiko pinigai Norvegijoje skiriami atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaiko pinigai Norvegijoje mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų, vyresniems vaikams vaiko pinigai neskiriami. Už vaikus nuo 0 iki 6 metų mokama 1766 NOK kasmėnesinė išmoka, o 6-18 m. vaikams skiriama 1510 NOK suma. Vieniši tėvai gali teikti paraišką dėl dvigubos išmokos.
Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurių vienos yra skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui, o kitos skiriamos atsižvelgiant į kitas priežastis arba priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių. Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas. Ši išmoka skiriama, jeigu nė vienas iš vaiko tėvų ar senelių negauna ir (arba) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos už vaiką, o bent vienas iš tėvų yra mokinys, studentas ar neseniai baigęs mokslus ar studijas. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki kol vaikui sukaks dveji metai.
| Išmoka | Dydis | Mokėjimo sąlygos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 Eur/mėn. | Mokama kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą |
| Papildomai skiriama išmoka vaikui | 72,10 Eur/mėn. | Mokama vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia |
| Vienkartinė išmoka vaikui | 605 Eur | Mokama vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą) |
| Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 Eur | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros“, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. (nuo 2026 m.) | 280 Eur/mėn. (2 vaikai), 440 Eur/mėn. (3 vaikai), 220 Eur/mėn. (kiekv. paskesnis vaikas) | Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai (nuo 2026 m. sausio 1 d. kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka yra 6 BSI dydžio ir mokama vaiko priežiūros laikotarpiu kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos, iki kol vaikui sukaks dveji metai) |
| Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui | 105 Eur/mėn. | Mokama privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 Eur/mėn. | Mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ (nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys) |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui | iki 6 m. - 286 Eur/mėn. nuo 6 iki 12 m. - 330 Eur/mėn. nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia - 357,50 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. Pasibaigus vaiko globos (rūpybai), asmeniui iki 24 m. gali būti toliau mokama globos (rūpybos) išmoka, jeigu jis mokosi ar studijuoja |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas | 220 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. Pasibaigus vaiko globos (rūpybai), jei vaikas liko gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas, ir dar mokosi mokykloje, buvęs globėjas turi teisę gauti šią išmoką, bet ne ilgiau, iki buvusiam globotiniui sukaks 23 metai |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 4125 Eur | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynaisiais pinigais |
| Išmoka įvaikinus vaiką | 560 Eur/mėn. | Mokama vienam iš įtėvių 24 mėnesius, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Išmoka nemokama, kai įtėviai gauna vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ (nuo 2026 m. sausio 1 d. vienas iš vaiko įtėvių turi teisę gauti 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t. y. 592 Eur per mėnesį) |
| Vaiko laikinosios priežiūros išmoka | 330 Eur/mėn. | Mokama fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos poreikis |

Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys. Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), tačiau maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius - du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Vienišiems tėvams išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais). Svarbu žinoti, kad nors seneliai negali pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau gali prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks nustatytas sąlygas.
Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauna maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios. Kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisinta universali išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2019-ųjų išmoka siekė 50 Eur, tačiau einant laikui buvo didinama. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Savivaldybių duomenimis, trečią šių metų ketvirtį vaiko pinigus gavo 94 proc. visų Lietuvos vaikų arba 477,3 tūkst. Paprastai vaiko pinigai mokami už praėjusį mėnesį, tačiau tėvai, kurie prašymą pateikė kiek vėliau, gali susigrąžinti šią išmoką už 12 praėjusių mėnesių. Vaiko pinigai yra savivaldybių administracijų vaikams skiriamos ir mokamos išmokos.
Prašymą gauti išmoką galima pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Prašymą gauti išmoką galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui pateikti nereikia.
Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, o jei vaikas yra emancipuotas ar susituokęs - pačiam vaikui.
Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Vaiko pinigai yra mokami studentui, jeigu jis yra vyresnis nei 18 metų ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.
Nuo 2022 m. numatyta, kad socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir „vaiko pinigai“, vietoje piniginių lėšų bus teikiamos nepinigine forma.