Vaikai, gimę nesantuokoje: statistika ir teisiniai aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime vaiko gimimą nesantuokoje ir su tuo susijusias teises bei procedūras Lietuvoje, apžvelgdami tiek statistinius duomenis, tiek teisinius niuansus.

Demografinės tendencijos ir vaikų skaičius

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje kas penktas Lietuvos gyventojas yra vaikas. Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo daugiau kaip 12 000. Ypač sumažėjo 10-13 metų amžiaus berniukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkstančių berniukų ir 264,8 tūkstančių mergaičių, tai yra, berniukų 14,2 tūkst. daugiau negu mergaičių.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2012 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse 18,8 procento visų gyventojų sudarė vaikai iki 18 metų. Lietuvoje vaikai sudaro 18,3 proc. šalies gyventojų. Didžiausią dalį vaikai sudarė Airijoje (25,3 proc.), Prancūzijoje (22,2 proc.), Danijoje (21,5 proc.), Liuksemburge ir Nyderlanduose (po 20,8 proc.), mažiausią - Bulgarijoje (16,1 proc.), Vokietijoje (16,2 proc.), Italijoje (16,8 proc.), Latvijoje ir Slovėnijoje (po 17,2 proc.).

Lietuvoje 2012 metais gimė 30,5 tūkst. kūdikių - tai 191 daugiau negu 2011 m. Gimusiųjų skaičius 1 tūkst. gyventojų yra 10,2. Pastaruosius dvejus metus (2011-2012 m.) šalyje pirmieji vaikai sudarė beveik pusę (47 proc.) visų gimusiųjų, antrieji - trečdalį (38 proc.), tretieji - 11 procentų, ketvirtieji ir paskesnieji - 5.

Augantis nesantuokinių vaikų skaičius

Padidėjo vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, dalis. 2012 m. tokių naujagimių buvo 28,8 procento, 2011 m. - 27,7. Beveik 80 procentų visų vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą ir penktadalis (19,8 proc.) - pagal motinos pareiškimą. Gyvenimas kartu neįregistravus santuokos (kohabitacija) - gana dažnas reiškinys. 2010 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,2 tūkst. kūdikių, arba 28,7 proc. visų gimusių kūdikių (2009 m. - 10,3 tūkst., arba 27,9 proc.). 2005 m. nesantuokinių vaikų gimė 8,7 tūkst. Taigi šis skaičius rodo nuolatinę didėjimo tendenciją.

Nesantuokinių gimimų palyginimas Europos Sąjungoje

Europos Sąjungos valstybėse narėse 2011 m. 39,5 procento vaikų gimė santuokos neįregistravusiems tėvams. Aukščiausias šis rodiklis buvo Estijoje (59,7 proc.), Slovėnijoje (56,8 proc.), Bulgarijoje (56,1 proc.), Prancūzijoje (55,8 proc.), Švedijoje (54,3 proc.) ir Belgijoje (50 proc.), mažiausias - Graikijoje (7,4 proc.), Kipre (16,9 proc.) ir Lenkijoje (21,2 proc.). 2009 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59,2 proc.), Švedijoje (54,4 proc.), Prancūzijoje (53,7 proc.), Slovėnijoje (53,6 proc.), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimę vaikai sudarė atitinkamai 6,6 ir 11,7 procento. Tad galima sakyti, kad mes vis dar stengiamės laikytis tradicijų ir esame linkę vaikus gimdyti santuokoje.

Šiuolaikinės šeimos statistika

„Registrų centro“ 2026 m. sausio 3 d. duomenimis Lietuvoje registruoti 158 948 vaikai (0-6 m. amžiaus) ir 338 132 vaikai (7-17 m. amžiaus). Per dvejus metus 0-6 m. vaikų sumažėjo 21 716. 2026 m. pradžioje, „Registrų centro“ duomenimis, 0-6 m. vaikus augino 254 662 Lietuvos gyventojai (29 193 mažiau nei 2023 m.). Didžiąją dalį šio amžiaus vaikų augina susituokę asmenys - 191 687 (75,3 proc., 22 637 mažiau nei 2023 m.). Pagal amžiaus grupes daugiausia 0-6 m. vaikų augina 35-44 m. gyventojai - 127 429 (49,7 proc., 5 509 mažiau nei 2023 m.) ir 25-34 m. - 104 819 (40,9 proc., 20 881 mažiau). Keletas 2025 m. 80,7 proc. gyventojų augino po vieną vaiką iki 6 m. - iš viso 205 519 (19 992 mažiau nei 2023 m.).

2026 m. pradžioje 7-17 m. vaikus augino 454 646 Lietuvos gyventojai (941 daugiau nei 2023 m.). Didžiąją dalį ir šio amžiaus vaikų turėjo vedę/ištekėjusios Lietuvoje gyvenantys asmenys - 326 539 (71,7 proc., +1232). O antroje vietoje išsiskyrę asmenys, turintys 7-17 m. Pagal amžiaus grupes daugiausiai 7-17 m. vaikų augino 35-44 m. amžiaus Lietuvos gyventojai - 244 155 (53,6 proc., 974 mažiau nei 2023 m.) ir 45-54 m. - 145 186 (31,9 proc., +8379). Lietuvoje daugiausiai, 66 proc. gyventojų, augino po 1 vaiką 7-17 m. amžiaus - 301 709 gyventojų (5278 mažiau nei 2023 m.). Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje ženkliai sumažėjo 0-6 m. Vaikų susilaukiama vis vyresniame amžiuje: daugiausia 0-6 m. vaikų auginama 35-44 m. (49,7 proc.) ir 25-34 m. 7-17 m. vaikų turinčių gyventojų labiausiai sumažėjo tarp 18-24 m. (-26,9 proc.) ir 25-34 m. Beveik pusė visų Lietuvos vyrų neturi vaikų, taip pat jų neturi 35,5 proc.

Panevėžio rajono savivaldybės 2024 m. duomenys

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje 2024 metais įregistruota 211 kūdikių (2023 metais - 219), iš jų: 116 berniukų ir 95 mergaitės. 150 naujagimių - gimę tėvų santuokoje. Jauniausia vaiko susilaukusi motina buvo 17 metų, jauniausias tėvas - 20 metų. Vyriausia motina - 37 metų, vyriausias tėvas - 54 metų.

Teisiniai nesantuokinių vaikų aspektai

Jokių lengvatų ar įsivaizduojamų privilegijų nesusituokusieji neturi. Vienišomis mamomis dabar yra laikomos tik tos, kurių vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra visai. Jeigu tėvystė yra pripažinta arba nustatyta, tėvas privalo išlaikyti visus savo vaikus, nesvarbu, jis susituokęs su mažylio mama, ar ne. Nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų įstatymas išimčių tėvams, neesantiems santuokoje su vaiko motina, nenustato. Visi kūdikiai (nesvarbu, ar jie gimė susituokusiems tėvams, ar ne) įtraukiami į tą patį registrą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Vaiko gimimo registravimas ir pavardės suteikimas

Paaiškiname, kad nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės suteikimo pagrindus ir tvarką nustato 2006 m. gegužės 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 32-33 punktai (2008 m. liepos 22 d. Nr. 1R-294 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Taisyklės). Remiantis Taisyklių 28 punktu, apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos.

Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą (Taisyklių 32.7 punktas). Taisyklių 33.2 punkte nurodoma, kad jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas.

Tėvystės pripažinimas ir nustatymas

Kadangi tėvai gali būti nesusituokę, duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu (Taisyklių 32.6 punktas).

Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.

Pavardės suteikimas teismo keliu

Vis tik sistemiškai vertinant visas taisykles ir įstatymų normas, manome, kad vaikui savo pavardę galėtumėte suteikti teismo keliu. Tų pačių Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus. Tuo tarpu, šiuo atveju, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita).

Tėvystės nustatymo tvarka teisme

Nors tėvystės pripažinimo institutas reglamentuojamas LR CK, kartais susiduriama su problemomis, kaip teisingai šia galimybe pasinaudoti. Įprastai tokio tipo bylos sprendžiamos ypatingosios, t. y. - supaprastintos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjui nereikia ginčytis teisme su atsakovu.

Paprastai vos gimus vaikui ir gavus atitinkamus dokumentus iš medicininės įstaigos, jo gimimo liudijime paliekamas įrašas su tėvo duomenimis. Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja CK 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas. Santuokoje gimusiems vaikams galioja tėvystės prezumpcija - laikoma, kad vaiko tėvas - motinos sutuoktinis. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo.

Tėvystės nuginčijimas

Esant situacijai, kai vaiko tėvu save laiko ne vaiko motinos sutuoktinis, būtina nuginčyti preziumuojamą tėvystę. Tačiau esant jau minėtai situacijai, kai vaikas gimsta santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis pirmiausia reikia nuginčyti tėvystę. Nuginčijimo atveju svarbiais įrodymais laikoma ne tik moksliniai (pavyzdžiui DNR) tyrimai, bet ir kiti svarbūs faktai (pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyriumi ir panašiai). Reikia pažymėti, kad tai - sudėtingesni atvejai.

LR CK 3.144 straipsnis numato, jog jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystė pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Kaip matyti, įstatymo leidėjas paliko atsargą, pateikdamas nebaigtinį sąrašą. Šiuo atveju teismas kiekvieną kartą vertina, kokios situacijos laikomos atitinkančios CK keliamus reikalavimus pareiškimo padavimui. Save laikantis tėvu asmuo, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas, bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. - negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka. Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui.

Vaiko kilmės nustatymas

Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas.

Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Motinystės nustatymas teismo tvarka

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.

Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra. Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.

Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

Duomenų išbraukimas iš gimimo įrašo

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Turto ir paveldėjimo aspektai nesusituokusiems tėvams

Yra apčiuopiamesnių dalykų, į kuriuos norėtume atkreipti jūsų dėmesį: turtas. Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Kas kita, jei esate nesusituokę. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.

Apsauga. Gyvenimas santuokoje apsaugo sutuoktinį, kuris nedirba, bet veda namų ūkį tuo metu, kai kitas sutuoktinis uždirba didelius pinigus. Skiriantis kartu įgytas turtas bus dalijamas po lygiai, nors vienas iš sutuoktinių tuo metu ir niekur oficialiai nedirbo.

Paveldėjimas. Jeigu pora yra susituokusi ir vienas iš sutuoktinių miršta, viskas gana aišku - likęs sutuoktinis paveldi turtą kartu su pirmosios (palikėjo vaikais) bei antrosios eilės įpėdiniais (tėvai ir vaikaičiai), remiantis tam tikra dalių paskirstymo tvarka (jei sutuoktinis testamentu jums nepaskyrė daugiau). Tačiau sutuoktinis testamentu jums negali paskirti mažiau nei numatyta įstatymo. Tačiau jei esate nesusituokę, niekas jūsų negins. Jeigu apskritai nėra palikta testamento, gali kilti nemažai problemų. Apie tai, kad jūs gyvenote kartu ir vedėte bendrą ūkį, teks įrodinėti teisme. Patikimesni įrodymai yra banko pavedimai iš jūsų asmeninės sąskaitos, kadangi leidžia atsekti piniginių įplaukų šaltinį į jūsų sąskaitą bei išlaidas, skirtas bendram turtui pagerinti ar įsigyti. Nors neretai ir banko išrašai negali būti laikomi pakankamai patikimais įrodymais, kadangi dažnai vienas iš sugyventinių savo uždirbtus pinigus leidžia maisto pirkimui, o kitas apmoka komunalines paslaugas, moka kredito įmokas. Taigi, iš banko sąskaitos atrodytų, kad pirmasis prie bendrųjų poros poreikių finansiškai neprisideda, o antrasis tik ir išleidžia visus savo pinigus bendriems įsipareigojimams dengti. Iš anksto susitarkite, kaip ateityje dalysitės turtą, jeigu tai tektų daryti. Net jei esate dar labai jauni, parašykite testamentą.

Tėvų ir vaikų interesai

Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.

Savo ruožtu tėvai savo teises gali įgyvendinti gyvendami su vaiku, jeigu gyvenama skyriumi - teises įgyvendinti galima pripažįstant tėvystę. Dėl įvairiausių priežasčių, kai vaikais gimsta ne santuokoje, santuokoje ne su vaiko tėvu ir panašiai, kyla problemų įvardinant, kas yra vaiko tėvas.

Tarptautiniai aspektai

Siekiant mažinti santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuris dažniausiai tradiciškai ir teisiškai nepalankus nesantuokiniams vaikams ir skiriasi įvairiose valstybėse, skirtumus, 1975 Strasbūre buvo priimta Europos konvencija Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Lietuvoje įsigaliojo 1997).

tags: #del #ko #daug #vaiku #gimusiu #nesantuokineje

• Kaip rasti kontaktinę informaciją
• Kaip naudoti Vibrocil kūdikiams
• Nėščiųjų teisės Lietuvos Respublikos Darbo kodekse
• Hermis – dieviškasis keliautojas
• Makšties ir tarpvietės plyšimai: rizikos, profilaktika ir gijimas