Vaikų globa, išlaikymas ir atsakomybė už deliktus: teisiniai aspektai
Vaikų globa skyrybų atveju, taip pat vaikų išlaikymas po skyrybų - tai neretai patys jautriausi ir sudėtingiausi klausimai skyrybų procese. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.
Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Dažnai sutuoktiniai šiuo klausimu net nediskutuoja, kadangi tvarka jau praktiškai nusistovėjusi, t.y. vaikas jau iki santuokos nutraukimo gyvena su vienu iš tėvų, ir sutuoktinius tokia padėtis tenkina.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas, kuris atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui.
Vaikų išlaikymo principai
Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai).
Išlaikymo dydžio nustatymas
Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją. Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos.
Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.
| Išlaikymo tipas | Aprašymas |
|---|---|
| Periodinės išmokos | Dažniausiai pasitaikanti forma (alimentai). |
| Išlaikymas turtu | Nekilnojamas ar kilnojamas turtas skiriamas vaikui. |
| Vienkartinė išmoka | Vienkartinis finansinis įsipareigojimas. |
Atsakomybė už vaikų padarytą žalą ir deliktus
Civilinis kodeksas nustato, jog už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tam, kad tėvams kiltų civilinė atsakomybė (turtinė prievolė, atlyginti nuostolius), būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
Reikia pabrėžti, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei pats nukentėjęs asmuo atlieka veiksmus, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.
Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamajame kodekse nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų, ir kuris gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos.
- Auklėjamojo poveikio priemonės: gali būti skiriamos nusikaltusiam nepilnamečiui (pvz., žalos atlyginimas, įpareigojimas dirbti).
- Laisvės atėmimas: pati griežčiausia bausmė, taikoma tik kaip paskutinė priemonė už sunkius nusikaltimus.
- Specialios sąlygos: nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra švelnesnės nei bendrosios.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
