Gyvenamosios vietos deklaravimas ir pajamų deklaravimo niuansai auginantiems vaikus

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kaip deklaruoti naujagimio gyvenamąją vietą?

Kaip ir bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui, taip ir naujagimiui, deklaruoti gyvenamąją vietą - privaloma. Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas. Šį žingsnį galėsite atlikti tik turėdami naujagimio asmens kodą, todėl jei neatlikote žingsnio „Naujagimio gimimo registravimas“ - pats laikas atlikti.

Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, už nepilnamečius vaikus gyvenamosios vietos deklaraciją teikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų. Populiariausi būdai tai atlikti:

• Internetu: rekomenduojama deklaruoti prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
• Tiesiogiai: atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje gyvena naujagimis ir jo tėvai.

Nuomojamas būstas ir savininko sutikimas

Daugeliui tėvų kyla klausimas dėl deklaravimo nuomojamame būste. Jei nuomojamame būste yra registruoti abu ar vienas iš tėvų - savininko (bendraturčio) sutikimas nėra būtinas. Jei tokio tipo būste tėvai nėra registruoti, tuomet savininko (bendraturčio) sutikimas - būtinas.

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį tėvams?

Pajamų deklaravimo metu tėvams itin svarbu teisingai pritaikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD). Vaikus auginantiems tėvams vertėtų pasitikrinti 17-ąjį preliminariosios deklaracijos langelį - ar jame nurodyta suma yra teisinga. VMI aiškina, kad bendruoju atveju tėvai turėtų matyti po vienodą sumą, tačiau nėra būtina PNPD sumą dalytis po lygiai - vienas iš tėvų gali sau nurodyti visą sumą ir susigrąžinti visą lengvatą, tokiu atveju kitas nesusigrąžintų nieko.

Jei vieno iš tėvų pajamos labai mažos ir jas visas padengia įprastas NPD, didesnę dalį PNPD reikėtų palikti tam iš tėvų, kurio pajamos didesnės. Jei vienas iš tėvų savo deklaracijoje atsisako savo PNPD, tai jo atsisakytoji PNPD dalis už bendrus vaikus perkeliama kitam tėvui, turinčiam apmokestinamųjų pajamų.

Situacija, kai preliminarioje deklaracijoje pateikiama PNPD suma yra mažesnė, nei gyventojas gali prisitaikyti, gali susidaryti tokiu atveju, kai VMI neturi pakankamai duomenų. VMI pažymi, kad patikslinti deklaracijas galima už 5 praėjusius metus - jei susidarė mokesčių permoka, ji būtų grąžinta.

Papildomus dokumentus, pagrindžiančius deklaruojamų pajamų gavimą ar patirtų išlaidų sumas, pateikti galima dviem būdais: pridedant juos deklaracijos pildymo metu arba įkeliant vėliau per sistemą, pasirenkant atitinkamą deklaracijos formą ir funkciją „Pridėti papildomą dokumentą“.

tags: #deklaracijos #pildymas #turint #vaiku

• vaisiaus judesių stebėjimas 24 savaitę
• Kaip išmokyti vaikus tvarkytis su rinkiniu
• „Karūnos“ faktai ir išgalvotos istorijos
• Lietuvos kultūrizmo pradininkas
• Sužinokite viską apie rankinius pientraukius