Dažnas žindymas naktį: Kūdikio poreikiai, mamos iššūkiai ir sprendimai

Geriausias maistas kūdikiui - gamtos šiam tikslui išrastas - yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. O pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir ypač savaitėmis, kūdikiai „skrenda“ visą laiką, todėl dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų visai nakčiai. Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą iš pro ją tekančio kraujo nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo estafetę iš placentinio maitinimo perima žindymas.

Jau nėštumo pabaigoje motinos krūtyse būna priešpienio, tačiau nedaug. Naujagimis taip pat dar nėra stiprus valgytojas ir virškintojas, jo skrandukas mažas, todėl ir maistą gali įsisavinti nedidelėmis porcijomis. Mamos pienas lengvai virškinamas, todėl maitinantis juo ir valgyti reikia dažniau, nei gaunant mišinį, kuris virškinamas sunkiai ir ilgai. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis prabunda išalkęs ir nori valgyti, tačiau labai greitai suvokia, kad žindymas suteikia ne tik maistą, bet ir šilumą, artumo, saugumo jausmą, nusiraminimą. Žindymas tampa ne tik vaiko fizinių, bet ir psichologinių bei dvasinių poreikių patenkinimo būdu.

Kūdikio miego ypatumai ir naktinio žindymo reikšmė

Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau suvirškinamas ir lengviau įsisavinamas negu mišiniai. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia. Miego asociacijos, tokios kaip krūties ar buteliuko naudojimas užmigimui, gali paveikti kūdikio savarankiško užmigimo įgūdžius.

Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautriojoje miego fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio. Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daug maž vienodais intervalais, t.y. jis nežino kada yra diena, o kada naktis ir jam taip pat nesvarbu ar šiandien trečiadienis, ar sekmadienis, tai tėvai norėtų pamiegoti ilgiau. Naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.

Be to, dažnas kėlimasis nakties metu yra ir evoliucijos palikimas - tie kūdikiai, kurie dažniau žįsdavo nakties metu, gaudavo daugiau sotesnio, riebesnio pieno (nakties pienas labai skiriasi nuo dienos pieno) ir taip užsitikrindavo didesnius išlikimo šansus, nes kuo sotesnis vaikas, tuo pastovesnis jo gliukozės kiekis kraujyje, tuo jis stipresnis, tvirtesnis, didesnis. Nakties metu pienas yra riebesnis, turi daugelį tik šiam paros metui būdingų medžiagų, tarp jų ir melatonino. Hormono, kuris veikia slopinančiai, reguliuoja miegą.

Pirmos naktinio žindymo savaitės labai svarbios, nes naktį išsiskiria daugiau prolaktino - hormono, atsakingo už pieno gamybą. Dieną jo išsiskiria šiek tiek mažiau, todėl atsisakant ar ribojant naktinį žindymą pirmomis savaitėmis mamai gali sumažėti pieno, o kūdikis gali nepriaugti svorio. O ir vėliau naktinio žindymo metu krūtims yra „pasakoma“, kiek pieno reikės pagaminti dieną. Didžiausias prolaktino kiekis mamos kūne yra tarp 2 ir 6 val. nakties, o mažiausias tuo metu, kai krūtys yra prisipildžiusios pieno. Beje, dažnas žindymas nakties metu ne tik skatina laktaciją, bet ir neleidžia susidaryti pieno sąstoviui, kuris yra skausmingas ir gali sukelti bėdų.

Kodėl kūdikiai prabunda naktį?

Kūdikių miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Naujagimiui reikia žįsti krūtį mažiausiai aštuonis kartus per parą, tačiau nemažai kūdikių gali norėti žįsti dešimt ar dvylika kartų per parą, nepaisant to, ar šviečia saulė, ar naktis, nedarydami naktį ilgesnės naktinio miego pertraukos. Tačiau prabudimų priežastys gali būti ir kitokios.

Tamsoje prabudęs kūdikis nesijaučia saugus. Gi pats tikriausias saugumo užsitikrinimas jam yra betarpiškas prisiglaudimas, o pats tikriausias prisiglaudimas kūdikiui yra žindymas. Sureaguodama į kūdikio verksmą tiek dieną, tiek naktį ir leisdama jam žįsti, jeigu jis to nori, užtikrinate vaiko saugumo, pasitikėjimo jausmus, leidžiate jam suprasti, kad į jo poreikius bus reaguojama, jis yra svarbus. Taip užmezgame su juo pasitikėjimu grįstą ryšį. Vaiko glaudimasis prie krūties naktį, savo esme pirmiausia yra saugaus artumo su patikimu žmogumi siekimas. Vaikai paprastai siekia maksimumo, todėl nurimdami pas mamą jie siekia krūties.

Daugelis tėvelių tikisi, kad miegas vaikui augant vis gerėja. Deja, tiesa yra tokia, kad miegas, kaip ir praktiškai viskas, kas susiję su augančiu žmogučiu nėra pastovus. Miego kreivė nekyla aukštyn, link gerėjimo - ji greičiau jau primena labai, labai vingiuotą kelią. Miego regresijos gali sukelti begalė veiksnių - bloga savijauta, augimų šuoliai, pasiekimų savaitės (nauji įgūdžiai, atsiskyrimo nerimas), besikalantys dantukai, primaitinimo pradžia, aplinkos pasikeitimas ir t.t. Tačiau dažniausiai ryškiausios miego regresijos pasireiškia maždaug ketvirtą ir 8-10 gyvenimo mėnesiais. Pirmoji miego regresija siejama su priartėjimu prie normalaus cirkadinio ritmo, taip pat su faktu, kad kūdikis tampa vis smalsesnis, tačiau dar vis negali užtikrintai valdyti savo kūno, ir ta frustracija įtakoja miegą. Artėjant link metų miego regresiją dažnai sukelia atsiskyrimo nerimas. Tokiu metu mažylis pradeda suvokti,kad jis ir mama nėra viena, kad kai mama išeina, jos NĖRA šalia. Šį laiką reikia tiesiog...išlaukti. Miego regresijos trunka nuo 2 iki 8 savaičių. Naktinis prabudinėjimas, reikalaujantis tėvų dėmesio, vėl padažnėja 18 mėn., o sulaukus 2 m. Naktimis tėvus žadina 58 proc. kūdikių, sulaukusių 9 mėnesių.

Svarbu žinoti,kad nėra nustatytas tikslus valandų ir minučių skaičius, kurį turi per parą išmiegoti naujagimis, kūdikis. Dauguma siūlomų miego grafikų neturi jokių pagrindžiančių šaltinių, dažniausiai yra remiamasi individualia patirtimi. Pateikiame apytikslius miego laiko intervalus:

Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Kitos priežastys gali būti dantų dygimas, tvankus oras nevėdintame kambaryje.

Per daug emocinga ir intensyvi veikla per dieną gali per daug įaudrinti kūdikį ir naktį jam bus sunku ramiai miegoti. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia antras kvėpavimas?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Jeigu dieną kūdikis santykinai daug laiko būdrauja aktyviai domėdamasis aplinka arba yra dominamas aktyviu bendravimu su juo, atitinkamai santykinai daugiau laiko/valandų mažylis ilsėsis naktį, t.y. miegos.

Saugus miegas ir naktinis žindymas: mamos komfortas ir kūdikio gerovė

Kūdikiui ir mamai miegant greta, jų abiejų miego ciklai keičiasi darniai. Mama taip pat lengviau atsibunda kūdikiui sunerimus, nes jos jautriojo miego fazė sutampa su kūdikio paviršutiniškojo miego faze, o kūdikio gilaus miego fazės metu ir mamos miegas būna ramesnis. Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad mamos net neprisimena, kiek kartų per naktį žindė. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia.

Tyrimai, kurių metu tyrime dalyvavusios mamos nešiojo specialius prietaisus, fiksuojančius objektyvų užmigimo ir prabudimo laiką, parodė, kad mišiniais maitinančios mamos yra pažadinamos rečiau, tačiau užtrunka gerokai ilgiau, kol vėl užmiega (didelę laiko dalį užima mišinio paruošimas, jo sumaitinimas, kūdikio raminimas, migdymas), o mamos, kurios žindo naktimis, pažadinamos dažniau, tačiau jų būdravimo laikas yra trumpesnis. Susumavus visą laiką, kurį mamos nemiega naktį, paaiškėjo, kad tiek maitindamos mišiniais, tiek žindydamos išmiega labai panašų valandų skaičių naktį. Tačiau žindymas leidžia mamai geriau pailsėti, nes patogiai susitvarkius miegojimo vietą mama gali labai greitai užmigti, vos įdavusi krūtį kūdikiui ir nė neišlipdama iš lovos. Įdomu tai, kad nors mamos išmiegodavo vienodą valandų skaičių, žindančiosios subjektyviai jausdavosi labiau neišsimiegojusios nei maitinančios mišiniu.

Svarbiausia žinoti, kad bent iki pusmečio migdyti vaiko kitame kambaryje ar toli nuo savęs nepatartina. Aišku, šiais laikais tikrai yra įvairių daviklių kurie seka vaiko širdutės veiklą ir kvėpavimą ir visa tai praneša tėvams, tačiau tam tikros rizikos išlieka, tad dėl mažylio saugumo jis turėtų būti arti tėvų. Net jeigu kūdikis ir miega lovytėje šalia tėvų, labai svarbu KAIP ta lovytė paruošta. Svarbu tvirtas čiužinukas ir jokių minkštų pagalvėlių, apsaugėlių. Kūdikiams pagalvių išvis nereikia, o minkštos apsaugėlės, sunkūs, stori užklotai nėra saugūs. Saugiausia kūdikį migdyti specialiame „miegmaišyje“. Jeigu tėvai nusprendžia naujagimį vystyti, tai svarbu žinoti, kad tai galima daryti tik iki kol šis nesivarto! Vystant klubai bei kojytės turėtų būti laisvi. Labai svarbu atsižvelgti ir į kambario temperatūrą bei nevystyti mažylio per daug šiltai - perkaitimas gali turėti įtakos SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) rizikai. Beje, smulkios liaukutės, esančios tamsesniajame laukelyje aplink spenelį, išskiria sekretą, turintį būdingą kvapą, kuris padeda kūdikiui pačiam susirasti motinos krūtį tamsoje.

Iššūkiai ir sprendimai: Mamos klausimai apie naktinį žindymą

Viena mama rašė, kad jos dukrytei yra pilni 3 mėnesiai. Nuo gimimo kūdikis dienomis valgydavo kas 2 val., o naktimis kas 3 val. Po 2 mėn. kūdikis nustojo keltis naktimis ir iki šiol paskutinį kartą pavalgo apie 24-1 val. nakties, o ryte atsibunda apie 7-9 val. Tad naktį kūdikis visiškai nevalgo, ramiai miega. Mama sunerimusi dėl priešingo dalyko - jos dukrytė nesikelia naktį žįsti, ir mama jaudinasi, gal ją reiktų žadinti ir maitinti? Taip pat ji pastebėjo, kad vakare žindymo metu kūdikis pradeda zyzti, įnirtingai traukti pieną iš krūties, bet neištraukti. Susidarė įspūdis, kad vakarais trūksta pieno. Ji klausia, ar naktinis žindymas ypač skatina pieno gamybą, ir ar verta kūdikį naktį žadinti ar nusitraukinėti pieną, jeigu jis pats nesikelia valgyti.

Vaikų ligų gydytojas ir žindymo konsultantas, knygos apie žindymą „Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius Kazimieras Vitkauskas atsako į mamos klausimą. Jeigu kūdikis blogai augtų ir reikėtų įtarti, jog kūdikis nuolat neprivalgo, aišku, vertėtų pasistengti, kad jis daugiau maisto (geriausio - mamytės pieno) gautų visais įmanomais būdais, taigi ir naktiniais maitinimais, galbūt net ir specialiai jį tam pažadinant. Tačiau šios mamos mergaitė auga gerai, net po 900 gramų per mėnesį, be to ir dažnas šlapinimasis yra vienas iš požymių, jog pieno jai pakanka. Dažniausiai pasitvirtina taisyklė - kuo ramesnis vaikutis užmigs, tuo ramiau ir naktį išmiegos. Pravartu susikurti savotiškus ritualus, kurie tolygiai įvestų vaikutį į užmigdymo nakties miegui procesą. Mamai dera įsiklausyti ir į save: ar neslegia kažkokie įsisenėję rūpesčiai, problemos, konfliktai su jai svarbiais žmonėmis. Kartais šie dalykai tūno kažkur giliai ir mama lyg susigyvena su jais, užgniauždama savyje nuolatinę vidinę įtampą.

Jau seniai daugelio mamų pastebėta, jog vakarais kūdikiai dažniau nori prisiglausti ir ilgiau išbūti prie motinos krūties. Tai siejama su savotišku nuovargiu po daugybės dienos įspūdžių, galimai net ir vadinamaisiais biolaukais vaiką pasiekiančiu didesniu jį supančių artimų žmonių nerviniu dirglumu po patirtų dienos vargų ir įtampų. Reikėtų ir vertėtų visiems nurimti ir negailėti vaikui švelnaus dėmesio. Mamos pieno gamybą, kai kūdikis naktį nežinda, gali skatinti dienos metu padidintas žindymų skaičius ir reguliarus pieno nutraukimas. Neskubėkite duoti krūties vos jam suniurzgėjus. Luktelėkite ir pažiūrėkite, kas bus. Galbūt kūdikis užmigs pats, o gal vis labiau nerims ir jums taps aišku, kad be krūties neapsieisite. Svarbiausias dalykas yra klausytis savo kūdikio.

Mergaitė prie krūties vakarais gali elgtis nekantriai, tarsi neprivalgytų, nes jai duodama gerti iš buteliuko per čiulptuką iš anksto ištraukto krūties pieno. Gėrimas iš buteliuko, ypač jeigu pienas iš jo pro čiulptuką varva lengvai, kūdikiui yra daug lengvesnis darbas negu krūties žindimas. Prisimindamas tą lengvumą, ir kitą kartą kūdikis gali panorėti to paties “patogumo” ir patinginiauti, kai pienui iš krūties prisišaukti vėl reikėtų kantriai padirbėti žindant. Be to, įpratęs nuraminimui užmiegant burnoje laikyti ir čiulptuką-tuštuką, kuris ties pagrindu (čiulptuko kakliukas) yra santykinai daug kartų siauresnis negu mamos krūtis, kūdikis tuo pačiu įpranta burną/lūpas laikyti beveik sučiauptas. Jis ir glausdamasis prie mamos krūties gali nebeišsižioti taip plačiai, kaip reikėtų, kad galėtų gerai žįsti. O tuomet, nors ir atrodytų, kad jis stengiasi labai energingai, “įnirtingai traukti pieną iš krūties” pienas į jo burną nebėga taip laisvai, kaip jis norėtų, arba kaip tai vyksta geriant iš buteliuko per čiulptuką, ir todėl mažasis “zyzia”, nerimsta.

Kada ir kaip nutraukti naktinius maitinimus?

Maitinimas naktį yra vienas iš labiausiai paplitusių vaikučio nuraminimo ir užmigdymo būdų. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Labai svarbu žinoti, kad kai kūdikis priauga svorio, gerai jaučiasi ir yra maždaug 6 mėnesių (pasitarkite su gydytoju), dažniausiai jam nebereikia valgyti naktį vien tam, kad augtų. Tuo metu valgymas gali būti labiau susijęs su įpročiu nusiraminti nei su realiu alkio jausmu. Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių. Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių.

Jei svarstote, ar rinktis staigų nutraukimą („cold turkey“), ar pamažu ilginti laiko tarpą tarp maitinimų, pagalvokite, kuris būdas jums abiem sukeltų mažiau streso. Svarbu suvokti, kad tai, kaip nutraukti žindymą kiekviena mama gali rinktis pagal savo bei vaiko poreikius. Jūsų kūdikis turėtų sugebėti nuvesti Jus naktinio nujunkymo keliu. Kai jis pats sugebės nusiraminti ir užmigti savarankiškai, jam nebereikės valgyti, kad užmigtų. Jeigu šiuo metu Jūsų kūdikio nemaitinimo laikas nuo užmigimo naktiniam miegeliui yra tarkim 4 valandos, tai laikui bėgant bus 5, 6 ir net 10 val. Trumpai tariant, stebėkite, kiek iš eilės valandų mažylis išmiega neprašydamas valgio. Jeigu mama ir kūdikis miega atskirai, toli vienas nuo kito, jų miego ciklai nesusiderina ir kūdikiui gali ne iš karto pavykti pažadinti savo verksmu giliai miegančią mamą. Kol ji atsikels ir prieis, abu jau bus visiškai išsibudinę, ir paskui abiem bus sunkiau užmigti. Jei Jūs ir Jūsų šeimos gydytojas manote, kad Jūsų kūdikis yra visiškai pasirengęs atsisakyti maitinimo naktį (jis vyresnis nei 6 mėnesiai, gerai priauga svorio, neturi sveikatos problemų ir pan.), tai nutraukti maitinimą galima staiga, per vieną naktį (angl. šis procesas vadinamas „cold turkey“). Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį.

Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties. Svarbu nepamiršti, kad dienos metu mažylis turi gauti pakankamai maisto, kad kompensuotų tai, ką anksčiau suvalgydavo naktį. Kad mažylis iš tiesų suprastų, jog atėjo metas miegoti, o ne valgyti, stabili vakaro rutina labai padeda. Tam galite pasitelkti ramią muziką, lopšinę, trumpą pasaką (pagal amžių), šiltą vonelę. Svarbiausia - nuoseklumas.

Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Kartais, kai vaikai jau vyresni nei 1,5 metų gali padėti paaiškinimas, kad žįsti duosite vėliau, pasakymas "ne dabar" arba "tuojau" ir neskubėjimas duoti krūties.

Jeigu antrojo patikimo žmogaus statusą vaiko akyse yra pelnęs tėvelis, šis taip pat gali nuraminti vaiką naktį, užtikrinti jo saugumą užmigdydamas jį naktį. Tėvelio maksimumas yra vaikui ištiesta ranka, nugarytės pakasymas… Dar vėliau vaikas persikels nakvoti ir į kitą kambarį, jeigu ten greta miegos patikimas vyresnis broliukas ar sesutė, arba vaikui patikima močiutė.

Tėvų lūkesčiai ir realybė

Svarbu neturėti lūkesčių. Dažnai poros dar nesusilaukę mažylio išsikelia labai didelius lūkesčius, planus, susikuria baimes. Dažnai pamirštama, kad ateinantis mažylis nėra tiesiog naujagimis. Jis - asmuo. Tad kaip ir kiekvienas asmuo, naujagimis yra unikalus. Jis ne toks, kaip draugės vaikas, kurį kamavo pragariški diegliai, ir nėra toks kaip trečios eilės pusbrolio dukrelė, kuri išmiegodavo 8 valandas sulaukusi trijų mėnesių. Visai normalu, kad tėvai dažnai būna sutrikę, ypač, jeigu buvo susikurtas kažkoks būsimų naktų modelis. Mūsų pareiga prisitaikyti, stebėti savo vaiką, patenkinti poreikius ir tuomet susikurti sau ir mažyliui tinkantį miego modelį.

Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Taigi ar dažnas naktimis prabudimas jums kelia sunkumų? Jeigu nekelia, tuomet iš tiesų neverta nieko keisti. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų?

Na, o jei jokie būdai nepadeda, tada belieka mamai pasirūpinti savo poilsiu dienos metu, nes kitaip dažni prabudimai naktį, negilus miegas gali lemti įsisenėjusį ilgalaikį nuovargį, kuris galiausiai perauga į perdegimą - tada ir fiziškai, ir psichologiškai mama jaučiasi blogai, o tai vėlgi atsiliepia ir vaikeliui. Jei bandant vieniems stinga kantrybės ar jaučiatės pasimetę, kreipkitės į specialistus.

tags: #daznas #zindymas #nakti

• Sužinokite daugiau apie astmą ir bronchitą vaikams
• viskas apie nėštumo testus
• Ovuliacijos procesas
• Nėštumo ir antibiotikų suderinamumas
• Kaip tinkamai prižiūrėti save pirmosiomis nėštumo savaitėmis