Socialinių kompetencijų ugdymas ikimokykliniame amžiuje: ugdomosios aplinkos, bežodžių knygų ir bendradarbiavimo įtaka
Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje neabejotina, kadangi socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime.
Socialinė kompetencija yra vaikų elgesio pagrindas, todėl jos ugdymas turi prasidėti dar ankstyvojoje vaikystėje ir pirmiausia apimti tokias sritis kaip problemų sprendimas, bendravimas su bendraamžiais ir jausmų supratimas, reiškimas bei kontrolė.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad būtent ikimokykliniame amžiuje tinkamai išugdytos socialinės - emocinės kompetencijos vaiką lydi visą gyvenimą, vaikai sukuria pozityvesnius santykius su aplinkiniais, geba geriau vertinti ir kontroliuoti savo emocijas, pasiekia geresnių akademinių ir profesinių rezultatų, bei yra mažiau veikiami priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų.
Socialinės kompetencijos ugdymo tikslas ir esmė
Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas.
Ugdomosios aplinkos vaidmuo
Viena iš svarbiausių priemonių ugdant vaikų socialinę kompetenciją yra tinkamai sukurta ugdomoji aplinka.
Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
Ugdomoji aplinka turi būti saugi, rami ir jauki.
Ugdomoji aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Ikimokyklinio ugdymo principai
Svarbu atsižvelgti į pagrindinius ikimokyklinio ugdymo principus, kurie padeda kurti veiksmingą ugdomąją aplinką:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Įvairūs ugdymo(si) kontekstai ir jų reikšmė
Ugdymosi procese išskiriami ir taikomi įvairūs kontekstai, kurie prisideda prie visapusiškos vaiko raidos:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Bežodžių knygų indėlis į socialinių-emocinių kompetencijų ugdymą
Socialinių-emocinių kompetencijų ugdymui ikimokykliniame amžiuje didelę reikšmę turi ir specifinės ugdymo priemonės, pavyzdžiui, bežodės knygos.
Baigiamojo darbo tikslas buvo teoriškai ir empiriškai atskleisti bežodžių knygų galimybes ugdant socialines - emocines kompetencijas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad pedagogai gana dažnai naudoja bežodes knygas su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
Dalis pedagogų naudoja šias knygas būtent socialinėms - emocinėms kompetencijos ugdyti, pedagogai jas naudoja kaip priemonę diskusijoms, skatinant vaikus analizuoti pateiktas emocijas, susitapatinant su personažu įvardinti savyje vyraujančius jausmus, taip pat rengti vaidinimus, pagal pateiktas iliustracijas, bandant išspręsti ten pavaizduotus konfliktus arba netinkamą elgesį.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas: tyrimo rezultatai
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas vaiko ugdymosi procese yra reikšmingas ir svarbus, nes lemia vaiko gerovę.
Reikšminga ne tik tai, kad jis gerina ugdymosi rezultatus ir padeda tėvams sukurti vaiko ugdymuisi reikalingą aplinką, be kurios institucinis ugdymas yra mažiau efektyvus, bet ir tai, kad šis bendradarbiavimas skatina pozityvų ugdymo procesų vertinimą ir motyvuoja vaiką kurti vertybines savo struktūras.
Siekiant išsamiau išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo aspektu, buvo atliktas kiekybinis tyrimas.
Tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjo - spalio mėn. trijuose Klaipėdos miesto ir dviejuose Mažeikių miesto darželiuose. Tyrime dalyvavo 50 ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir 50 ikimokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų.
Tyrimo išvados apie tėvų ir pedagogų požiūrį
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvai yra patenkinti savo vaikų ugdomąja aplinka darželyje, domisi vaikų socialinės kompetencijos ugdymu, supranta socialinės kompetencijos svarbą vaikų gyvenime ir sutinka, kad ugdomosios aplinkos kūrimas svarbus ne tik darželyje, bet ir namuose.
Pedagogų nuomonės apie ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su vaikų tėvais tyrimas atskleidė, kad dauguma pedagogų mano, jog socialinė kompetencija - tai gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.
Ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką, pedagogų manymu, turi šeima ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai.
Tėvų nuomonės apie vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais tyrimas atskleidė, kad socialinė kompetencija - tai gebėjimas veiksmingai susidoroti su gyvenimo poreikiais ir problemomis.
Tėvai pritarė teiginiui, kad pedagogų bendradarbiavimas su šeima duoda teigiamų pokyčių ugdant vaikų socialinę kompetenciją ir, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga tęsia ir papildo vaiko socialinės kompetencijos ugdymą šeimoje.
Savo įsitraukimo į vaikų socialinės kompetencijos ugdymą dažniausią būdą tėvai nurodė konsultacijas su pedagogais socialinės kompetencijos ugdymo klausimais.
Iššūkiai ir rekomendacijos
Nepaisant teigiamų rezultatų, tyrimas atskleidė ir tam tikrus iššūkius socialinės kompetencijos ugdymo procese.
Pedagogų nurodytos problemos, su kuriomis jie susiduria ugdydami vaikų socialinę kompetenciją yra vaikų nemokėjimas dalintis ir nemokėjimas išklausyti kitų, vaikų nepasitikėjimas savimi, nemokėjimas palaikyti draugiškus santykius, nemokėjimas atsiprašyti ir paprašyti pagalbos.
Pagrindine problema socialinės kompetencijos ugdyme bendradarbiaujant su vaikų tėvais, pedagogai nurodė tėvų neturėjimą laiko dalyvauti ugdymo įstaigos veiklose.
Be to, pedagogai kuria vaikams palankią ugdomąją aplinką, tačiau kartais susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, lėšų trūkumu priemonėms, per dideliu vaikų skaičiumi grupėje.
Taip pat pastebėta, kad kartais pedagogams pritrūksta bežodžių knygų, kurias galėtų pritaikyti dėstomoms temoms, todėl pedagogai kartais renkasi kitas priemones arba tradicines vaikiškas knygas.
Pedagogai mano, kad galimybės gerinti vaikų socialinės kompetencijos ugdymą sietinos su pedagoginės veiklos tobulinimu, skiriant daugiau laiko ir dėmesio bendradarbiavimui su vaikų tėvais, globėjais, taip pat - su socialiniais partneriais; dažnesniu ir tikslingesniu lavinamųjų, loginių žaidimų darželyje ir namuose taikymu; dažnesniu dalinimusi gerąja patirtimi su šeima, kolegomis.
tags: #socialiniu #kompetenciju #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje #knyga
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
