Ar galima valgyti silkę nėštumo metu?
Silkė yra populiarus maistas, dažnai vertinamas dėl savo skonio ir maistinės vertės. Šis žuvies produktas yra puikus omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų šaltinis, kuris gali būti naudingas nėščiosioms. Tačiau nėštumo metu svarbu įvertinti ne tik naudą, bet ir galimą riziką, ypač dėl žuvyje galinčių būti teršalų. Pažiūrėkime, ar silkė yra saugus pasirinkimas nėščiosioms ir į ką atkreipti dėmesį ją renkantis.
Silkių Nauda Nėštumo Metu
Silkė yra vertinga maistinė medžiaga, kuri gali padėti nėščiajai ir kūdikiui gauti būtinų maistinių elementų:
- Omega-3 riebalų rūgštys - šios riebalų rūgštys yra svarbios kūdikio smegenų vystymuisi ir regėjimui. Omega-3 taip pat padeda palaikyti nėščiosios širdies sveikatą.
- Baltymai - silkė yra geras baltymų šaltinis, reikalingas vaisiaus audinių augimui ir raumenų vystymuisi.
- Vitaminas D - silkių sudėtyje yra vitamino D, kuris padeda palaikyti sveiką nėščiosios kaulų struktūrą ir skatina kūdikio kaulų augimą.
Žuvyse esančios maisto medžiagos (omega-3, 6 riebiosios rūgštys, geležis, fosforas, cholinas, jodas) svarbios vaisiaus, naujagimio nervų sistemos vystymuisi. Tai baltymų, vitaminų B12, B2, D bei magnio, cinko, kalcio, kalio, seleno šaltinis. Taigi, valgyti ją būtina.
Daug baltymų turi silkė, lašiša, upėtakis, skumbrė. Besilaukiančioms taip pat reikalingi ir riebalai, gausūs omega 3, pavyzdžiui, riebi žuvis. Jos per savaitę suvartoti rekomenduojama apie 200 g.
Kaip Valgyti Silkę Nėštumo Metu?
Nors silkė yra naudinga, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios rūšies silkę vartoti, nes kai kurios rūšys gali turėti bakterijų ar cheminių teršalų, kurie yra kenksmingi nėščiosioms.
Venkite rūkytos ar sūdytos silkės
Rūkyta arba sūdyta silkė gali būti nesaugi, nes rūkymo ir sūdymo procesai ne visada sunaikina bakterijas ir parazitus, galinčius būti žuvyje. Nėščiosios yra jautresnės infekcijoms, pavyzdžiui, listeriozei, todėl geriau rinktis šviežią arba pilnai termiškai apdorotą silkę.
Pasirinkite šviežią ar keptą silkę
Norint užtikrinti saugumą, rekomenduojama rinktis silkę, kuri yra visiškai iškepta arba virta. Šis apdorojimo būdas sumažina bakterijų ir parazitų riziką, todėl silkė tampa saugesniu pasirinkimu nėštumo metu.
Atkreipkite dėmesį į žuvies šviežumą ir kokybę
Šviežia silkė turi būti laikoma šaldyta arba greitai suvartojama. Būtinai atkreipkite dėmesį į galiojimo datą ir pasirinkite kokybišką produktą iš patikimo tiekėjo.
Svarbu nepamiršti, kad žuvis, kaip ir kitos jūrų gerybės (krevetės, krabai, omarai, vėžiai, moliuskai, austrės, kalmarai, šukutės, ikrai) turi būti termiškai apdoroti. Temperatūra produkte turi pasiekti 145°. Netinka rūkyta, sudyta žuvis.
Teisingai pasirinkta ir paruošta žuvis ne tik sveika, bet ir rekomenduojama valgyti nėštumo, žindymo metu.
Rinkitės mažiausiai metilgyvsidabrio turinčias žuvis. Mažesnės t.y. jaunesnės žuvys bus sukaupusios jo mažiau. Būtinai apdorokite termiškai, kad išnaikintumėte bakterijas, virusus. Geriau virti, o ne kepti, kad išliktų kuo daugiau omega-3 riebalų rūgščių.
Silkių Kiekio Kontrolė
Silkė yra mažai gyvsidabrio turinti žuvis, todėl laikoma saugia nėštumo metu. Vis dėlto, rekomenduojama valgyti žuvį saikingai:
- Ribokite kiekį iki 2-3 porcijų per savaitę - tai užtikrins, kad gausite naudingų medžiagų, bet sumažinsite galimą teršalų riziką.
Pagal metilgyvsidabrio kiekį žuvys suskirstytos į kategorijas. Geriausias pasirinkimas: ungurys, ančiuviai, Atlanto skumbrė, lydeka, silkė, sardinės, stintos, gėlo vandens upėtakis, konservuotas tunas, lašiša. Rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę, viso 340g. Galite naudoti delno taisyklę, 2-3 delno dydžio žuvies gabalėliai per savaitę.
Rekomenduojama apie 400 g žuvies per savaitę, iš jų - ne daugiau 140 g tuno, ryklio, kardžuvės, karališkosios skumbrės ar kitos didelės žuvies.
PSO skelbia, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę. O nėščiosios turėtų užtikrinti, kad jos kiekvieną savaitę suvartoja apie 300 gramų žuvies, o ypač riebios.
Kada Reikėtų Vengti Silkės Nėštumo Metu?
Jei turite kokių nors sveikatos problemų ar specifinių alergijų, pasitarkite su gydytoju, ar silkė yra tinkamas pasirinkimas jums. Taip pat, jei silkė buvo laikoma netinkamomis sąlygomis arba jaučiate nemalonų kvapą, ją geriau išmesti, kad išvengtumėte galimų infekcijų.
Vengti turėtumėte: ryklio, kardžuvės, didžiaakio tuno, karališkos skumbrės.
Žuvis su dideliu gyvsidabrio kiekiu: karališkasis skumbrė, marlinas, rykliai, kardžuvės, didžioji tuno rūšis ir kt.
Mėsos gaminiai iš delikatesų: šaltai rūkyta mėsa, dešros, dešrainiai gali būti užkrėsti listerija.
Alkoholis: nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu.
Kofeinas: iki 200 mg per parą (maždaug 1 puodelis kavos).
Mitybos Rekomendacijos Nėštumo Metu
Apie mitybą nėštumo metu sklando daug mitų, o besilaukiančios moterys kartais informacijos ieško forumuose, kur moterys dalinasi patirtimi ir net prietarais. Gydytoja akušerė ginekologė Daiva Keršulytė pateikia keletą rekomendacijų:
- Vengti neapdorotos mėsos dėl užsikrėtimo toksoplazmoze rizikos, taip pat ne visiškai iškeptų kepsnių.
- Valgyti jūros gėrybes bei žuvį, ypač riebią žuvį (silkė, lašiša, upėtakis, skumbrė), kuriose gausu baltymų ir omega 3 riebalų rūgščių.
- Vengti neapdorotų jūros gėrybių, kuriose gali būti bakterijų ir virusų.
- Rekomenduojama valgyti negruzdintą, nerūkytą, nesūdytą maistą.
- Taip pat gerai išvirti kiaušinius, kad nekiltų salmoneliozės rizika.
- Riboti kofeino vartojimą, nes jis slopina geležies įsisavinimą, gali sukelti vaisiaus dirglumą. Per parą juodos ar žalios arbatos, kavos galima išgerti 1-2 įprasto dydžio puodelius.
- Vartoti maisto produktus, kuriuose daugiau folio rūgšties, geležies, omega 3. Tai yra žalialapės daržovės, pieno produktai, žuvis, mėsa.
- Valgyti daugiau baltymų, kurie yra pagrindinė medžiaga vystytis motinos ir vaisiaus audiniams, pieno gamybai. Rekomenduojami baltymų šaltiniai: liesa mėsa, liesi pieno produktai, geriau - rauginti, žuvis, ankštinės daržovės, grūdinės kultūros, kiaušiniai, riešutai, sėklos.
- Rinktis tinkamus angliavandenių šaltinius, kad nesusidarytų sąlygos susirgti nėščiųjų diabetu. Galima valgyti daugiau viso grūdo produktų, virti, orkaitėje kepti bulvių, daržovių bei uogų.
- Vengti transriebalų, jų yra visuose keptuose gaminiuose, o etiketėse jie žymimi iš dalies hidrintų riebalų pavadinimu. Rinktis alyvuogių, avokadų, linų sėmenų aliejus, nes mūsų organizmuose omega 6 kiekis yra per didelis, o pagrindinis jo šaltinis - sėklų aliejai.
- Gerti iki 2 litrų vandens per dieną. Rekomenduojama gerti dažniau po truputį, nes mūsų žarnynas neįsisavina vienu kartu išgerto didelio kiekio vandens.
- Rekomenduojama gerti vandenį iš stiklinės taros, nes plastikinėje taroje yra ftalatų, kurie gali sukelti onkologinių pokyčių.
- Vartoti folio rūgštį, geležį, vitaminą D, B grupės vitaminus. Folio rūgštis svarbi planuojant nėštumą ir pirmą trečdalį.
- Geležies poreikis nėštumo metu padidėja tris kartus, o žindymo - du kartus. Daugiausiai jos gaunama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Geležies įsisavinimą skatina vitaminas C.
Nėštumo metu energijos poreikis išauga maždaug 12 proc. Pirmą nėštumo trečdalį nėra didelių pokyčių, tuo metu svarbu vartoti maisto produktus, kuriuose daugiau folio rūgšties, geležies, omega 3. Tai yra žalialapės daržovės, pieno produktai, žuvis, mėsa. Labiausiai nėščiosioms reikia baltymų, kurie yra pagrindinė medžiaga vystytis motinos ir vaisiaus audiniams, pieno gamybai. Pirmą trečdalį reikia maždaug 60 g per parą.
Antrą nėštumo trimestrą patariama didesnį dėmesį skirti vartojamiems baltymams, kai kūdikis auga sparčiu tempu. Patariama valgyti daugiau mėsos, žuvies, pieno produktų - tai pagrindiniai baltymų šaltiniai. Taip pat reiktų nepamiršti kiaušinių, riešutų bei ankštinių daržovių - taip bus galima užtikrinti visą amino rūgščių įvairovę.
Dėl pasikeitusio hormonų balanso, nėštumo metu skrandžio ir žarnyno darbas pasikeičia, sulėtėja, pasunkėja. Dėl pasikeitusios skrandžio, tulžies pūslės ir dvylikapirštės žarnos padėties, ypač sunkiai virškinamas riebus, rūkytas ar skrudintas maistas. Tokio maisto reikėtų itin vengti.
Taip pat nėštumo metu patartina nevalgyti žalios arba ne visai išvirusios-iškepusios mėsos, žalios žuvies. Jose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, toksoplazmų ir listerijų. Todėl tartaras ar sušiai turėtų būti išbraukti iš valgiaraščio.
Būsima mama, kurdama kasdienį maisto racioną, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės). Be to, žuvų taukuose esančios Omega 3 riebalų rūgštys organizme pasisavinamos geriausiai ir yra itin reikalingos nėštumo metu. Įrodyta, jog tinkamas Omega 3 riebalų rūgščių kiekis įtakoja būsimą vaiko imunitetą.
Nėštumo metu išauga poreikis maisto medžiagoms, turtingoms tam tikrais vitaminais, baltymais, mikroelementais. Pavyzdžiui, nėščiosioms reikia dvigubai daugiau folio rūgšties, vitamino D, daugiau geležies, kalcio. Todėl šiuo laikotarpiu, reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad vaisius gautų pakankamą beta-karotino kiekį (morkos, paprika, įvairūs geltonos spalvos vaisiai), vitamino C (citrusiniai vaisiai, petražolės, raudonieji serbentai), B2 vitaminų (grikiai, lapinės daržovės, liesas sūris). Gausiausias geležies šaltinis - liesa, raudona mėsa, jos valgyti nėštumo metu rekomenduojama mažiausiai tris kartus per savaitę.
Šaltuoju metų sezonu, kai saulės danguje itin mažai, reikėtų pasirūpinti ir papildomu vitamino D kiekiu. Jis itin reikalingas nėštumo ir žindymo metu - padeda formuotis būsimo mažylio kaulams ir stiprina imunitetą. Nedideli vitamino D kiekiai pasisavinami ir su maistu: jo yra riebiose žuvyse, kiaušiniuose ir mėsoje. Tačiau vis dėlto didžiausias reikiamas vitaminas D kiekis susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai).
Jei nėščiajai trūks vitamino D, jos organizmui bus sunku įsisavinti kalcį. Jo nėštumo metu kasdien reikia gauti 1200 mg, kitaip kasdieniam poreikiui būtiną kiekį organizmas „ištrauks“ iš kaulų ir dantų. Didžiausias kalcio šaltinis - pieno produktai: pienas, varškė, sūris. Tačiau jo gausu ir kituose produktuose: pavyzdžiui, šparaginėse ir juodosiose pupelėse, žiediniuose kopūstuose, migdoluose, žuvyje.
Mityba nėštumo metu
Išvados
Silkė gali būti naudinga nėščiosioms, nes suteikia omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir vitamino D. Tačiau svarbu rinktis šviežią arba pilnai termiškai apdorotą silkę ir vengti rūkyto bei sūdyto varianto, kad būtų išvengta infekcijos rizikos.
Mamyčių forumuose gausu klausimų apie nėštumo metu patiriamus pojūčius - pykinimą, vėmimą, naujų kvapų bei skonių atradimą. Pasak gydytojų, būsima mamytė gali valgyti viską, tačiau jokiu būdu ne vieną ir tą patį produktą ar tas pačias produktų grupes. Atminkite - nėščiosios racionas turi būti įvairus ir sveikas! Jūsų mitybos racione turėtų būti ir mėsos, ir žuvies, ir daržovių, ir vaisių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
