Silkė yra populiarus maistas, dažnai vertinamas dėl savo skonio ir maistinės vertės. Šis žuvies produktas yra puikus omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų šaltinis, kuris gali būti naudingas nėščiosioms. Tačiau nėštumo metu svarbu įvertinti ne tik naudą, bet ir galimą riziką, ypač dėl žuvyje galinčių būti teršalų. Pažiūrėkime, ar silkė yra saugus pasirinkimas nėščiosioms ir į ką atkreipti dėmesį ją renkantis.
Silkė yra vertinga maistinė medžiaga, kuri gali padėti nėščiajai ir kūdikiui gauti būtinų maistinių elementų:
Žuvyse esančios maisto medžiagos (omega-3, 6 riebiosios rūgštys, geležis, fosforas, cholinas, jodas) svarbios vaisiaus, naujagimio nervų sistemos vystymuisi. Tai baltymų, vitaminų B12, B2, D bei magnio, cinko, kalcio, kalio, seleno šaltinis. Taigi, valgyti ją būtina.
Daug baltymų turi silkė, lašiša, upėtakis, skumbrė. Besilaukiančioms taip pat reikalingi ir riebalai, gausūs omega 3, pavyzdžiui, riebi žuvis. Jos per savaitę suvartoti rekomenduojama apie 200 g.

Nors silkė yra naudinga, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios rūšies silkę vartoti, nes kai kurios rūšys gali turėti bakterijų ar cheminių teršalų, kurie yra kenksmingi nėščiosioms.
Rūkyta arba sūdyta silkė gali būti nesaugi, nes rūkymo ir sūdymo procesai ne visada sunaikina bakterijas ir parazitus, galinčius būti žuvyje. Nėščiosios yra jautresnės infekcijoms, pavyzdžiui, listeriozei, todėl geriau rinktis šviežią arba pilnai termiškai apdorotą silkę.
Norint užtikrinti saugumą, rekomenduojama rinktis silkę, kuri yra visiškai iškepta arba virta. Šis apdorojimo būdas sumažina bakterijų ir parazitų riziką, todėl silkė tampa saugesniu pasirinkimu nėštumo metu.
Šviežia silkė turi būti laikoma šaldyta arba greitai suvartojama. Būtinai atkreipkite dėmesį į galiojimo datą ir pasirinkite kokybišką produktą iš patikimo tiekėjo.
Svarbu nepamiršti, kad žuvis, kaip ir kitos jūrų gerybės (krevetės, krabai, omarai, vėžiai, moliuskai, austrės, kalmarai, šukutės, ikrai) turi būti termiškai apdoroti. Temperatūra produkte turi pasiekti 145°. Netinka rūkyta, sudyta žuvis.
Teisingai pasirinkta ir paruošta žuvis ne tik sveika, bet ir rekomenduojama valgyti nėštumo, žindymo metu.
Rinkitės mažiausiai metilgyvsidabrio turinčias žuvis. Mažesnės t.y. jaunesnės žuvys bus sukaupusios jo mažiau. Būtinai apdorokite termiškai, kad išnaikintumėte bakterijas, virusus. Geriau virti, o ne kepti, kad išliktų kuo daugiau omega-3 riebalų rūgščių.
Silkė yra mažai gyvsidabrio turinti žuvis, todėl laikoma saugia nėštumo metu. Vis dėlto, rekomenduojama valgyti žuvį saikingai:
Pagal metilgyvsidabrio kiekį žuvys suskirstytos į kategorijas. Geriausias pasirinkimas: ungurys, ančiuviai, Atlanto skumbrė, lydeka, silkė, sardinės, stintos, gėlo vandens upėtakis, konservuotas tunas, lašiša. Rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę, viso 340g. Galite naudoti delno taisyklę, 2-3 delno dydžio žuvies gabalėliai per savaitę.
Rekomenduojama apie 400 g žuvies per savaitę, iš jų - ne daugiau 140 g tuno, ryklio, kardžuvės, karališkosios skumbrės ar kitos didelės žuvies.
PSO skelbia, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę. O nėščiosios turėtų užtikrinti, kad jos kiekvieną savaitę suvartoja apie 300 gramų žuvies, o ypač riebios.

Jei turite kokių nors sveikatos problemų ar specifinių alergijų, pasitarkite su gydytoju, ar silkė yra tinkamas pasirinkimas jums. Taip pat, jei silkė buvo laikoma netinkamomis sąlygomis arba jaučiate nemalonų kvapą, ją geriau išmesti, kad išvengtumėte galimų infekcijų.
Vengti turėtumėte: ryklio, kardžuvės, didžiaakio tuno, karališkos skumbrės.
Žuvis su dideliu gyvsidabrio kiekiu: karališkasis skumbrė, marlinas, rykliai, kardžuvės, didžioji tuno rūšis ir kt.
Mėsos gaminiai iš delikatesų: šaltai rūkyta mėsa, dešros, dešrainiai gali būti užkrėsti listerija.
Alkoholis: nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu.
Kofeinas: iki 200 mg per parą (maždaug 1 puodelis kavos).
Apie mitybą nėštumo metu sklando daug mitų, o besilaukiančios moterys kartais informacijos ieško forumuose, kur moterys dalinasi patirtimi ir net prietarais. Gydytoja akušerė ginekologė Daiva Keršulytė pateikia keletą rekomendacijų:
Nėštumo metu energijos poreikis išauga maždaug 12 proc. Pirmą nėštumo trečdalį nėra didelių pokyčių, tuo metu svarbu vartoti maisto produktus, kuriuose daugiau folio rūgšties, geležies, omega 3. Tai yra žalialapės daržovės, pieno produktai, žuvis, mėsa. Labiausiai nėščiosioms reikia baltymų, kurie yra pagrindinė medžiaga vystytis motinos ir vaisiaus audiniams, pieno gamybai. Pirmą trečdalį reikia maždaug 60 g per parą.
Antrą nėštumo trimestrą patariama didesnį dėmesį skirti vartojamiems baltymams, kai kūdikis auga sparčiu tempu. Patariama valgyti daugiau mėsos, žuvies, pieno produktų - tai pagrindiniai baltymų šaltiniai. Taip pat reiktų nepamiršti kiaušinių, riešutų bei ankštinių daržovių - taip bus galima užtikrinti visą amino rūgščių įvairovę.
Dėl pasikeitusio hormonų balanso, nėštumo metu skrandžio ir žarnyno darbas pasikeičia, sulėtėja, pasunkėja. Dėl pasikeitusios skrandžio, tulžies pūslės ir dvylikapirštės žarnos padėties, ypač sunkiai virškinamas riebus, rūkytas ar skrudintas maistas. Tokio maisto reikėtų itin vengti.
Taip pat nėštumo metu patartina nevalgyti žalios arba ne visai išvirusios-iškepusios mėsos, žalios žuvies. Jose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, toksoplazmų ir listerijų. Todėl tartaras ar sušiai turėtų būti išbraukti iš valgiaraščio.
Būsima mama, kurdama kasdienį maisto racioną, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės). Be to, žuvų taukuose esančios Omega 3 riebalų rūgštys organizme pasisavinamos geriausiai ir yra itin reikalingos nėštumo metu. Įrodyta, jog tinkamas Omega 3 riebalų rūgščių kiekis įtakoja būsimą vaiko imunitetą.
Nėštumo metu išauga poreikis maisto medžiagoms, turtingoms tam tikrais vitaminais, baltymais, mikroelementais. Pavyzdžiui, nėščiosioms reikia dvigubai daugiau folio rūgšties, vitamino D, daugiau geležies, kalcio. Todėl šiuo laikotarpiu, reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad vaisius gautų pakankamą beta-karotino kiekį (morkos, paprika, įvairūs geltonos spalvos vaisiai), vitamino C (citrusiniai vaisiai, petražolės, raudonieji serbentai), B2 vitaminų (grikiai, lapinės daržovės, liesas sūris). Gausiausias geležies šaltinis - liesa, raudona mėsa, jos valgyti nėštumo metu rekomenduojama mažiausiai tris kartus per savaitę.
Šaltuoju metų sezonu, kai saulės danguje itin mažai, reikėtų pasirūpinti ir papildomu vitamino D kiekiu. Jis itin reikalingas nėštumo ir žindymo metu - padeda formuotis būsimo mažylio kaulams ir stiprina imunitetą. Nedideli vitamino D kiekiai pasisavinami ir su maistu: jo yra riebiose žuvyse, kiaušiniuose ir mėsoje. Tačiau vis dėlto didžiausias reikiamas vitaminas D kiekis susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai).
Jei nėščiajai trūks vitamino D, jos organizmui bus sunku įsisavinti kalcį. Jo nėštumo metu kasdien reikia gauti 1200 mg, kitaip kasdieniam poreikiui būtiną kiekį organizmas „ištrauks“ iš kaulų ir dantų. Didžiausias kalcio šaltinis - pieno produktai: pienas, varškė, sūris. Tačiau jo gausu ir kituose produktuose: pavyzdžiui, šparaginėse ir juodosiose pupelėse, žiediniuose kopūstuose, migdoluose, žuvyje.
Silkė gali būti naudinga nėščiosioms, nes suteikia omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir vitamino D. Tačiau svarbu rinktis šviežią arba pilnai termiškai apdorotą silkę ir vengti rūkyto bei sūdyto varianto, kad būtų išvengta infekcijos rizikos.
Mamyčių forumuose gausu klausimų apie nėštumo metu patiriamus pojūčius - pykinimą, vėmimą, naujų kvapų bei skonių atradimą. Pasak gydytojų, būsima mamytė gali valgyti viską, tačiau jokiu būdu ne vieną ir tą patį produktą ar tas pačias produktų grupes. Atminkite - nėščiosios racionas turi būti įvairus ir sveikas! Jūsų mitybos racione turėtų būti ir mėsos, ir žuvies, ir daržovių, ir vaisių.
