Darželio ligos ir vaiko sveikatos priežiūra: kas keičiasi ir ką svarbu žinoti tėvams?

Vaikų lankymas darželyje dažnai siejamas su padidėjusia ligų rizika, o tėvams kyla daugybė klausimų dėl sergančių vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas, imuniteto stiprinimo ir tinkamos priežiūros. Pastaruoju metu įsigalioję higienos normų pakeitimai siekia užtikrinti geresnę vaiko teisę į ugdymą ir kartu pabrėžia tėvų sąmoningumo svarbą. Šiame straipsnyje aptarsime naująsias taisykles, dažniausias darželio ligas, prevencijos priemones ir bendruosius darželio aplinkos reikalavimus.

Higienos normų pokyčiai: kada sergantis vaikas negali lankyti darželio?

Iki šių metų spalio 31 d. vaikus į darželius buvo draudžiama priimti „sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų“.

Nuo šiol draudžiama priimti tik tuos vaikus, kurie „turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų“.

Kaip sakė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Alina Žilinaitė, toks higienos normos pakeitimas dar nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Tačiau pokytis buvo reikalingas, nes iki šiol SAM sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. „Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, - pasakojo specialistė.

Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. „Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti“, - tvirtino A. Žilinaitė.

Sloga - ne liga, bet tėvų sąmoningumas - būtinas

Vis tik, patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. „Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo“, - teigė pašnekovė.

Kaip anksčiau DELFI sakė vaikų ligų gydytoja, įstaigos „Mama aš sergu“ vadovė Indrė Plėštytė-Būtienė, jei vaikui nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. „Nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos. Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pat. Iš tiesų bent jau man sloga nėra baisi liga. Jei vaikas gerai jaučiasi ir jei tai jau antra stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti“, - tvirtino medikė.

Vaikas į darželį vedamas tada, kai jo nereikia gydyti. Ne paslaptis, kad daug tėvų, įteisinus higienos normą, kuri leidžia į ugdymo įstaigas vesti kosinčius ir sloguojančius vaikus, taip ir elgiasi, nors jiems dar reikia priežiūros: plauti nosį, lašinti lašus, duoti sirupo nuo kosulio. Jeigu duodame vaistus, nesvarbu kokius, vaikas turi būti namie. Taip pat su vaiku dar reikia namie „padirbėti“, jei sutrikęs jo apetitas. Svarbu įvertinti bendrą vaiko būklę.

Nuo šiol nebegalioja ir dar vienas svarbus punktas - kad po ligos vaikas gali būti priimtas tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą. „Kartais vaikai neina į darželį ir ne dėl ligos, o iš tėvų vis tiek būdavo reikalaujama gydytojo pažymos. Tėvai užplūsdavo gydytojų kabinetus, nors vaikas ir nesirgdavo. Nuo šiol pažyma nebus būtina“, - sakė A. Žilinaitė. Tiesa, susimokėti už praleistas dienas kol kas tėveliai vis tiek turės, jei vaikas neturi pažymos iš gydytojo. Bet anot spaudos tarnybos patarėjos, šis klausimas taip pat svarstomas ir netrukus gali būti pakeistas.

Vaikų imunitetas ir kodėl jie dažniau serga darželyje

Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.

Pasak specialistų, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalijasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis. Tai irgi viena iš priežasčių, kodėl vaikai serga dažniau. Infekcinės ligos gali greitai plisti mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose dėl glaudaus kontakto, dalijimosi paviršiais ir bendrų erdvių.

Dažniausios infekcijos darželinukų tarpe ir jų požymiai

Peršalimo virusai

Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, kartais iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.

COVID-19 virusinė infekcija

Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.

Žarnyno virusinės infekcijos (Nora, Rota, Entero virusai)

Šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Rota virusas pirmiausia paveikia kūdikius ir mažus vaikus ir plinta per užterštas rankas, paviršius ir maistą. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).

Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo, kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis. Kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėti įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.

Bakterinės infekcijos

Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.

Enterobiozė (spalinukės)

Atskirai norime pakalbėti apie enterobiozę, kuri darželinukų tarpe labai paplitusi. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu. Tėveliai, pastebėję, kad jūsų vaikučiai kasosi užpakaliuką, būtinai išsitirkite dėl šių helimintų.

Spalinukėmis užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).

Prevencija ir imuniteto stiprinimas

Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2 val nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių.

Kruopšti rankų higiena, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo, yra būtina norint išvengti virusinių ligų. Reguliarus rankų plovimas, nosies ir burnos dengimas kosint ar čiaudint, geros ventiliacijos užtikrinimas - visa tai padeda mažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimą. Vaikų darželiuose yra būtinas nuolatinis drėgnas įvairių žaislų valymas. Užtikrinti, kad vaikai gautų rekomenduojamus skiepus, yra pats veiksmingiausias būdas apsaugoti nuo šių ligų.

Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke. Nebijokime leisti kūdikiui po kambarius pavaikščioti basomis. Po ligos buvimą lauke reikia riboti, pradėti nuo 20 minučių, pusvalandžio ir po truputį ilginti. Svarbu vaiką tinkamai aprengti. Manymas, kad po ligos mažylį reikia kaip įmanoma labiau apmuturiuoti, gali atsisukti kitu galu.

Viena aišku, kad pavargęs, stresą patiriantis vaikas, neturintis pakankamai maistinių medžiagų imuninei sistemai tinkamai formuotis, bus imlesnis ligoms.

Sugrįžimas į darželį po ligos: ką svarbu žinoti?

Atrodo, vaikas jau pasveikęs, bet dar sloguoja, pakosėja. Ar jį jau galima leisti į lauką, vesti į darželį, mokyklą, kitus užsiėmimus? Tai - neretai tėveliams kylanti dilema. Jei vaikas pasveiko, dar nereiškia, kad jį reikia maksimaliai apkrauti ir grąžinti į visas jo veiklas. Vaikui, kaip ir suaugusiajam, kuris pradeda sportuoti po ilgesnio laikotarpio, reikia laikytis atsargesnio režimo nei nuolat sportuojant. Jei buvo rimta liga, pavyzdžiui, bronchitas, vaikas ilgai karščiavo, patartina pirmąją savaitę jį minimaliai apkrauti. Reikėtų vengti prekybos centrų, riboti būrelių lankymą. Mokykloje geriau atleisti ir nuo fizinio krūvio, jei liga buvo sekinanti.

Dažnai būna tokia situacija, kai tėvai sako, jog vaikas dar savaitę pabuvo namuose, kad visiškai pasveiktų, bet užteko nueiti į darželį ir jis po trijų dienų vėl susirgo. Tačiau tiesa ta, kad jei buvo vartoti antibiotikai, namie pabūti reikėtų ilgiau, nes vaiko mikrobiomas, apsauginis gerųjų ir blogųjų bakterijų šarvas, būna sutrikęs. Šiaip vaikai labai greitai parodo, kad yra sveiki. Jei laksto, dūksta, prašosi leidžiami į lauką, netveria savo kailyje, vadinasi, jie gerai jaučiasi ir nėra reikalo jų laikyti namuose.

Tėvams patariama pagalvoti, kaip jie patys elgiasi. Juk jei mūsų neguldo į patalą, su sloga ir kosuliu einame ne tik į lauką, bet ir į darbą. Jei vaikas nekarščiuoja, jaučiasi gerai, yra aktyvus, jis gali eiti į lauką. Be abejo, tas lauko režimas turėtų būti atsargesnis, pavyzdžiui, nereikėtų šūkauti prieš vėją. Jei buvo sirgta kvėpavimo takų infekcija, lauke šaltas vėjas, automobilių išmetamosios dujos veiks plaučius, kvėpavimo takus, kurie yra jautrūs, pažeisti, dar tik atsistatinėja po ligos. Bet išeiti ramiai pasivaikščioti tikrai galima. Jei vaikas nori, gali palakstyti. Tik labai svarbu vaiką tinkamai aprengti.

Neretai atrodo pasveikęs vaikas namo greitai vėl parsineša virusą. Dėl dažno sirgimo sakoma, kad jei vaikas nenorės, jis ir nesirgs. Jei jo imuninė sistema nenorės kovoti su virusais, tai ir nekovos. Tiesiog vaikas išeina į aplinką, kurioje yra daug virusų ir jis nori ar nenori turi su jais susipažinti. Kaip jam pavyksta tai padaryti, labai individualu. Tačiau yra tam tikrų infekcijų, kurios labiau priklauso nuo viruso, o ne nuo vaiko būklės. Tai - tas pats gripas, plintantis labai greitai, rota virusinės infekcijos, skarlatina, vėjaraupiai.

Darželio aplinka ir saugos reikalavimai

Darželiuose paliekami vaikai turi jaustis saugūs, jiems turi būti užtikrinta sveikatos saugos reikalavimus tiek patalpose, tiek lauke atitinkanti aplinka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad visais atvejais tiek visuomenės sveikatos specialistų, tiek darželių administracijų, tiek tėvų interesas yra bendras - užtikrinti saugią ir sveiką aplinką mažiesiems, kurie darželiuose neretai praleidžia didžiąją dalį dienos. Todėl, artėjant naujiems mokslo metams, svarbu dar kartą prisiminti ir pasitikrinti, ar visi reikalavimai įgyvendinami tinkamai.

Veiklai būtinas leidimas-higienos pasas

Tam, kad galėtų vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, darželiams būtinas leidimas-higienos pasas. Šis leidimas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Darželio teritorijos reikalavimai

• Darželio teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, joje esanti žolė - nušienauta.
• Teritorijoje taip pat turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių.
• Žaidimų aikštelėse esantys įrenginiai turi būti patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, atitinkantys vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius, nesusidėvėję, nesulūžę.
• Smėlis vaikų žaidimų aikštelių smėlio dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes. Kai šios dėžės nenaudojamos, jos turi būti uždengiamos, taip apsaugant smėlį nuo užteršimo.
• Atliekų konteineriai turi būti su sandariai uždaromais dangčiais ir reguliariai ištuštinami.
• Tamsiuoju paros metu įėjimas į pastatą turi būti tinkamai apšviestas.

Patalpų ir saugos reikalavimai

• Ploto reikalavimai: vienam vaikui iki 3 metų turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m (neįskaičiuojamos tualeto-prausyklos ir virtuvėlės patalpos / erdvės).
• Baldai: visi baldai, skirti vaikui, turi būti nesuplyšę, nesulūžę ir atitikti vaiko ūgį, amžių.
• Grindys: danga turi būti neslidi, lengvai valoma drėgnu būdu, o grindų aukščio pokyčiai turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais arba kontrastinga spalva.
• Elektros ir langų sauga: patalpose esančios rozetės, jei jos yra lengvai pasiekiamos vaikams, turi būti uždengtos, langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti.
• Laiptai: laiptai ir laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga: darželiuose draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, o laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.
• Šildymo prietaisai: jų temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 42 °C, o prietaisai, turintys aštrias briaunas, privalo būti apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis.
• Tualetai ir prausyklos: turi būti asmens higienos priemonių (tualetinis popierius, skystas muilas, rankšluosčiai). Vaikams skirtos praustuvės privalo būti įrengtos taip, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudoti, o unitazai - taip, kad būtų užtikrintas vaikų privatumas, t. y. jei patalpoje įrengiami keli unitazai, jie įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose, tarp kurių turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su tarpu nuo grindų, o grupėse, kuriose ugdomi 3 metų ir vyresni vaikai, kabinos turi būti su durimis ar kita uždanga.
• Pirmoji pagalba: patalpose, lengvai pasiekiamoje vietoje, turi būti pirmosios pagalbos rinkinys.

Sveikatos patikra darbuotojams ir vaikams - kasmet

Svarbu tai, kad vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais. Taip pat reguliariai tikrinami ir darželio darbuotojai.

Penki pagrindiniai pojūčiai ir jų svarba darželyje

Darželiai ne tik prižiūri vaikų sveikatą, bet ir aktyviai prisideda prie jų visapusiško vystymosi. Šeduvos lopšelio-darželio „Liūtukų“ grupėje Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rita Tamošiūnaitė vedė veiklą „Penki pagrindiniai pojūčiai“. Specialistė kalbėjo, kad žmogus apdovanotas puikiais instrumentais, kurių dėka gali pažinti pasaulį, save, justi savo kūną, orientuotis aplinkoje, naudotis daiktais, fiksuoti įvairiausius išorės siunčiamus signalus, bendrauti su žmonėmis, išreikšti save. Tos gamtos dovanos vadinamos pojūčiais.

Mažieji smalsuoliai praktiškai tyrinėdami (ragaudami, uostydami, klausydami, liesdami, žiūrėdami) sužinojo, kas yra ir kam reikalingi jutimo organai: akys, nosis, ausys, burna (liežuvis), rankos (oda). Vaikai gilino žinias apie pojūčių galimybes - ką geba akys, ausys, nosis, rankos, liežuvis. Ragavo ir teisingai įvardino skonius: saldu, rūgštu, kartu, sūru. Liesdami įvairius daiktus nurodė sąvokas: šiurkštu, švelnu, minkšta, kieta. Vaikams labai patiko stebėti savo pojūčius ir atlikti įvairias užduotėles (lavinančias smulkiąją motoriką). Ugdytiniai žiūrėjo filmuką „Penki pagrindiniai pojūčiai“, bei jį aptarė. Tokios veiklos padeda vaikams geriau pažinti pasaulį ir save, lavinti jutimo organus ir smulkiąją motoriką, o tai yra neatsiejama sveiko ir visapusiško vaiko vystymosi dalis.

tags: #darzelio #ligu #pojuciai

• viskas apie nepilnamečių įdarbinimą
• Motinos meilė vaiko ugdyme
• Vartojimas nėštumo metu
• teisinis vaiko globos reguliavimas esant ginčams
• kalbos raidos sutrikimai ikimokyklinukams