Darbo specifika su hiperaktyviais vaikais: supratimas ir pagalba

Hiperaktyvūs vaikai - tai asmenybės, kurios neretai apibūdinamos kaip „sunkios“: jie nuolat juda, triukšmauja, kalba, kai to daryti negalima, ir jiems sunku ilgai išsėdėti vietoje. Nors aplinkiniams dažnai atrodo, kad tai neišauklėti vaikai, daugeliu atvejų taip nėra - tiesiog hiperaktyvumas yra būklė, kuriai būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio sutelkimo sunkumai.

Teigiamų savybių įžvelgimas

Svarbu nepamiršti, kad hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti, turi nemažai teigiamų savybių, kurias verta ugdyti:

• Kūrybiškumas: jie turi puikią vaizduotę ir gausybę idėjų.
• Entuziazmas ir spontaniškumas: tai „gyvos“ asmenybės, kurioms retai būna nuobodu.
• Lankstumas: jie randa daug alternatyvų savo sumanymams įgyvendinti.
• Energingumas: jei užduotis vaikui įdomi, jis būna labai motyvuotas ir pasiekia sėkmę.

Bendravimo iššūkiai ir socializacija

Darželyje ir mokykloje hiperaktyviems vaikams dažnai kyla bendravimo problemų. Jie gali nepritapti prie bendraamžių, nes būna nekantrūs, nesilaiko žaidimo taisyklių, trukdo kitiems. Dėl to tokie vaikai neretai yra atstumiami, jaučiasi nelaimingi, jiems mažėja savivertė. Suaugusiųjų užduotis - padėti susidraugauti, užkirsti kelią patyčioms ir mokyti vaikus priimti kitokį elgesį.

Verta naudoti literatūrą, pavyzdžiui, Susan Yarney knygą „Pasikalbėkime apie dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą“. Joje berniukas Benas moko draugus, kaip su juo elgtis: ramiai perspėti, kai jis pradeda triukšmauti, nesišaipyti ir kviesti į gimtadienius, nes su juo gali būti labai smagu.

Darbo su hiperaktyviais vaikais taisyklės ir rekomendacijos

Tėvams ir pedagogams svarbu išmokti atskirti natūralų neklusnumą nuo elgesio, kurį tiesiogiai lemia hiperaktyvumo sindromas. Jei vaikas netinkamai pasielgė dėl sindromo, jam reikia pagalbos, o ne bausmės. Jei vaikas tiesiog priešinasi - svarbu taikyti aiškius susitarimus ir pasekmes.

Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams

Svarbu kurti saugią, struktūruotą aplinką. Tai reiškia, kad namuose neturėtų būti slidžių grindų, aštrių baldų kampų, o pavojingi daiktai turi būti saugiai laikomi. Taip pat rekomenduojama:

1. Sukurti aiškią dienotvarkę: pastovus laikas valgyti, žaisti ir miegoti mažina vaiko dirglumą.
2. Formuluoti aiškias ir trumpas užduotis: didelius darbus suskaldyti į smulkius etapus.
3. Vengti „stop“ komandų: vietoj „nebėgiok“, geriau pasakyti „gali palipti karstykle“.
4. Skatinti fizinę veiklą: sporto ar šokių užsiėmimai padeda išlieti energiją konstruktyviu būdu.

Tėvams svarbu priimti savo vaiką tokį, koks jis yra. Nereikėtų stengtis jo perauklėti, geriau - įteikti pasitikėjimo savimi dovaną ir parodyti, kad būsite šalia spręsdami kylančius iššūkius kartu. Svarbiausia - kantrybė, nuoseklumas ir gebėjimas įžvelgti kiekvieno „sunkaus“ vaiko unikalumą.

tags: #darbo #specifika #su #hiperaktyviais #vaikais

• Endometriozės gydymas be ovuliacijos sutrikdymų
• kaip įrengti jaukų vaiko kambarį
• Sąlygos vaiko priežiūros išmokoms gauti
• Viskas, ką reikia žinoti apie dekretines atostogas
• IKEA sprendimai mažylių drabužiams