Nėščiosios darbe: teisės, pareigos ir saugios darbo sąlygos

Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių.

Būsimos mamos atidžiai stebi savo sveikatą, rūpinasi fizine ir emocine gerove. Tačiau, kai nėštumas derinamas su darbu, ypač fiziniu ar stovimu, svarbu žinoti apie galimą riziką ir kaip tinkamai apsaugoti save ir būsimą kūdikį. Šiame straipsnyje aptarsime darbo pobūdžio įtaką nėštumui, galimą riziką, teisinę apsaugą ir rekomendacijas, kaip užtikrinti saugų ir sveiką nėštumo laikotarpį darbe.

Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui yra svarbus aspektas, kurį svarbu aptarti. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, stovimas darbas ar didelis fizinis krūvis gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Nors kadaise buvo įprasta, kad moterys dirba beveik iki pat gimdymo, šiuolaikinė visuomenė ir teisės aktai suteikia daugiau garantijų ir apsaugos nėščiosioms.

Nėštumas ir darbas: rizika ir įtaka sveikatai

Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Dėl hormoninių, anatominių ir fiziologinių pokyčių padidėja svoris, pablogėja pilvo raumenų jėgos kontrolė, atlaisvėja raiščiai, padidėja juosmens lordozė. Dėl to pasikeičia kūno masės centras, tai pakeičia laikyseną, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, padidina traumų riziką.

Kenkiančios profesijos ir darbo sąlygos

Ar yra koks nors darbas, kurio nėščia moteris negali dirbti, galima sakyti, nuo pat pastojimo? Nėra įstatymuose įvardintos konkrečios profesijos, tačiau svarbiausia yra save saugoti. Nėštumo metu netinka sunkus fizinis darbas, darbas, kur reikia pakėlus rankas ilgai laikyti. Taip pat netinka dirbti su kenksmingomis medžiagomis, kur kas nors deginama ar apdirbimo metu išsiskiria kokie toksinai. Emocinė įtampa ir stresas siaubingai kenkia, o to, gerai pagalvojus, yra kiekviename darbe.

Viena moteris pasakoja, kad jos darbe reikėjo kilnoti bylas, todėl laukdamasi ji turėjo atsisakyti šio darbo, teko tik popierius tvarkyti. Deja, jos darbe buvo didelė emocinė įtampa ir ji neatlaikė, spaudimas užkilo. Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.

Draudžiami ir pavojingi darbai

Pavojingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbas su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinis darbas, galintis pažeisti vaisių ar placentą, smūgiai, vibracija, sunkių krovinių kilnojimas, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai, labai didelis šaltis ar karštis, keliavimas, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai. Draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.

Sėdimo darbo poveikis nėštumui

Sėdimas darbas prie laikysenos pokyčių prisideda su kaupu. Sėdint kaklas linksta į priekį, kaip ir pečiai. Taip atsiranda nugaros kuprytė, dėl to mažesnis deguonies kiekis keliauja vaisiui. Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpsta, trumpėja užpakalinė kojų grandinė, dėl to gimdymas gali būti sunkesnis. Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės - pacientų amžius jaunėja.

Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupia gaunamas kalorijas kaip riebalus.

Stovimo darbo rizika nėštumo metu

Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių. Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys gali būti mažesni, o dirbančioms daugiau valandų per savaitę - gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali būti paveikti darbo sąlygų. Stovimas darbas, ypač ilgas valandas, gali padidinti riziką susirgti tam tikromis nėštumo komplikacijomis.

Galimos problemos, susijusios su stovimu darbu nėštumo metu:

• Kojų venų varikozė: Ilgas stovėjimas gali sutrikdyti kraujotaką kojose, didinti spaudimą venoms ir sukelti venų varikozę. Nėštumo metu ši rizika dar labiau padidėja dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujo tūrio.
• Kojų tinimas: Stovimas darbas gali sukelti kojų tinimą, ypač nėštumo pabaigoje, kai organizme sulaikoma daugiau skysčių.
• Nugaros skausmai: Nėštumo metu svorio centras pasislenka, o stovimas darbas gali sustiprinti nugaros skausmus.
• Priešlaikinis gimdymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas stovėjimas darbe gali būti susijęs su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika.
• Persileidimo rizika: Esant dideliam fiziniam krūviui ir nepalankioms darbo sąlygoms, padidėja persileidimo rizika.

Kompiuterio įtaka nėštumui: mitai ir realybė

Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas mitas. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudančia nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi.

Jei monitoriaus parametrai nustatyti tinkamai, jo spinduliai akims nekenkia. Tačiau ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei žvilgsnio į monitorių kampas nepatogus, akis gali paskausti, ilgainiui įtempto žvilgsnio skausmas persismelks ir į galvą.

Teisinė apsauga ir garantijos nėščiosioms

Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ši teisės sritis reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.

Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris. Darbdaviai taip pat neturėtų pamiršti įvairiuose teisės aktuose aptariamų nėščiųjų darbo sąlygų, specialių garantijų, kurių paisyti turi kiekvienas, besirūpinantis savo darbuotojais.

Atleidimo draudimas ir sąlygos

Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.

Net ir bandomajam laikotarpiui priimta į darbą moteris, jei sekančią dieną pateikia pažymą, kad laukiasi, darbdavys neturi teisės jos atleisti iki gims vaikas ir jam sueis 3 metai. Tik, žinoma, ta pažyma turi būti užregistruota darbovietėje pas sekretorę. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.

Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Darbo laikas ir sąlygos

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.

Pertraukos ir sveikatos patikrinimai

Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Atostogos nėštumo ir motinystės metu

Nėštumo ir gimdymo atostogos: maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienas po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų. Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Atostogos vaikui prižiūrėti: šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms ir trukti iki trejų metų. Vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus. Vaiko motinos NGA ir VPA metu tėvui (tėvo VPA metu - motinai), jų prašymu turi būti suteiktos nemokamos atostogos.

Nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę ir gali prašyti suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Atskiros darbuotojų kategorijos (pavyzdžiui, medikai, lėktuvų pilotai, pedagogai ir panašiai) gali turėti kitas (pailgintas) kasmetinių atostogų trukmes, kurias nustato Vyriausybė.

Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.

Patarimai ir rekomendacijos dirbančioms nėščiosioms

Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi, kaip sumažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį:

• Keiskite padėtį: Kas pusę valandos ar valandą atsistokite, pasivaikščiokite, darykite tempimo pratimus.
• Sėdėkite ant gimnastikos kamuolio: Tai padeda stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, gerina laikyseną.
• Dirbkite stovėdami: Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti stovėdami.
• Keliskart per dieną patupėkite: Pilnomis pėdomis remkitės į grindis.
• Kontroliuokite laikyseną: Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
• Kvėpuokite diafragma: Aktyvuokite pilvo sieną.
• Darykite pertraukas: Bent 30 min. darbe kas 1 valandą daryti 5-10 min. pertraukas. Anot J. Vaičiūnienės, svarbiausia yra judėjimas ir mini pertraukėlių, trunkančių 2-3 minutes ir skirtų mankštai bei tempimo pratimams, darymas kas pusvalandį. „Tai ne tik padės išvengti nugaros skausmų, bet ir suteiks žvalumo, energijos, pagerins darbingumą.“

Taip pat svarbu tinkamai įsirengti darbo vietą: nustatyti tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), užtikrinti patogią klaviatūros ir pelės padėtį, pasirinkti tinkamo aukščio kėdę ir stalą, reguliariai vėdinti patalpą ir drėkinti orą. Ergonomiška darbo kėdė ir stalas yra būtini norint užtikrinti ilgalaikes ir optimalias darbo sąlygas sėdimą darbą dirbančiam asmeniui. „Taip pat svarbu nusistatyti tinkamą kėdės aukštį. Tinkamai sureguliuota kėdė padeda palaikyti natūralią stuburo padėtį, sumažina nugaros ir kaklo įtampą, taip pat padeda išvengti nuolatinės raumenų įtampos, kuri jaučiama netaisyklingai sėdint, bei padeda gerinti kraujotaką, o tai svarbu norint sumažinti nuovargio ir diskomforto jausmą.“

„Būtina paminėti ir darbo stalo optimalaus aukščio svarbą - derinkite darbo stalo aukštį su kėdės aukščiu, taip pat puiki moderni alternatyva - stovimi stalai. Svarbi ir monitoriaus padėtis - sėdint ekranas turėtų būti akių lygyje, maždaug 50-70 cm atstumu nuo akių, kad nesukeltų įtampos kaklui.“ Dirbantiems sėdimą darbą patariama mankštintis, ilgai nesėdėti vienoje pozicijoje. „Vertėtų dažnai atsikelti, pasivaikščioti, prasitempti, pasirąžyti.“

„Jei kalbame apie asmenį, kuris nugaros skausmų šiuo metu nepatiria ir domisi skausmo prevencija ir sveikatinimu, arba asmenį, jaučiantį raumenų nuovargį, silpnumą, ryškėjantį dienos eigoje, tačiau nepatiriantį specifinių lėtinių simptomų, rekomenduoju į kasdienės rutinos pratimų programą įtraukti viso kūno tempimo ir mobilumo pratimus, kurie padės atpalaiduoti raumenis po darbo dienos ir aktyvins kraujotaką. Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažnai turi silpnesnius raumenis ir mažesnį lankstumą, todėl svarbu fizinį krūvį didinti palaipsniui.“

Iššūkiai ir asmeninės patirtys

Daugelis moterų, dirbančių fizinį ar stovimą darbą nėštumo metu, susiduria su panašiais iššūkiais. Viena moteris, dirbusi fasuotoja fabrike po 12 valandų per dieną, visą dieną praleidusi ant kojų, pasakoja apie patiriamus sunkumus. Kita moteris, dirbusi statybinių prekių parduotuvėje pardavėja, patyrė gresiantį persileidimą ir turėjo nutraukti darbą. Trečia moteris, dirbusi sandėlyje, patyrė stiprius skausmus pilvo apačioje ir nugaroje po to, kai jai teko kelti sunkias dėžes.

Šios patirtys rodo, kad nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir imtis priemonių, kad išvengtumėte rizikos. Svarbu informuoti darbdavį apie nėštumą ir aptarti galimus darbo sąlygų pakeitimus. Jei darbdavys negali užtikrinti saugių darbo sąlygų, nėščia darbuotoja turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą.

Viena būsima mamytė atsidūrė situacijoje, kai po 4 metų nepertraukiamo darbo birželį pradėjo ieškoti naujo darbo ir sužinojo, kad laukiasi. Būdama 11 savaičių nėščia, ji rado „tobulą“ vadovaujamąjį darbą su gera alga, tačiau dvejojo, ar slėpti nėštumą per mėnesį truksiančius apmokymus. Ji svarstė, ar geriau prisipažinti iš karto, ar ieškoti paprastesnio darbo, norėdama, kad ir motinystės išmoka susikauptų didesnė. Jos teigimu, gaila kompanijos, kuri ją apmokys ir įsileis į kolektyvą, o po mėnesio sužinos, kad ji nėščia.

Diskusijoje buvo siūlymų darbdavį informuoti pasirašant sutartį, kad ir darbdaviui būtų ramu. Jei esate puiki specialistė, nėštumas neturėtų būti kliūtis. Tačiau ji pripažino, kad nėra tos srities specialistė, o įmonė pasitiki ir apsiėmė visko išmokyti. Bendru sutarimu, svarbiausia pirmiausia galvoti apie savo gerovę, o ne darbdavio, nes „nepakeičiamų nėra“. Jei matys, kad esate naudinga įmonei, lauks ir po vaiko priežiūros atostogų. Buvo ir nuomonė, kad reikėtų pasakyti valdžiai, nes „vis tik ne visada reikia galvoti apie save, bet ir apie aplinkinius“.

Svarbu žinoti apie nėštumo eigą ir sveikatą

Kūdikio laukimas - kupinas entuziazmo bei teigiamų emocijų laikotarpis, kurio metu kiekviena būsima mama atidžiau stebi savo kūną, rūpinasi fizine bei emocine sveikata. Sklandžiam nėštumui didelę įtaką daro pasiruošimas, dėl šios priežasties, jau prieš pradedant planuoti šeimos pagausėjimą, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų atlikti visi rekomenduojami tyrimai, įvertintos lėtinės bei genetinės ligos šeimoje. Gydytojos akušerės ginekologės teigimu, planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti ne tik subalansuota mityba, bet ir folio rūgštimi, kuri itin svarbi vaisiaus vystymosi pradiniame etape.

Pirmieji nėštumo požymiai ir veiksmai

„Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės“, - sako A. Kitovienė. Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą.

„Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją“, - pasakoja A. Kitovienė. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po nesulauktų mėnesinių. „Per paskutinius 10-15 m. labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.“

Nėštumo priežiūra ir tyrimai

Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Pasirinkus gydymo įstaigą, prižiūrintis specialistas sudaro nėštumo priežiūros planą. „Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje“, - pasakoja A. Kitovienė. Taip pat dažnai atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip skydliaukės hormono (TTH), toksoplazmozės, antikūnų dėl raudonukės ar citomegalo viruso.

„Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos. Kyla klausimų, ką tai reiškia ir kaip į tai reaguoti“, - atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė. Tokį nėštumą visada turi prižiūrėti gydytojas akušeris-ginekologas. Svarbu įsitikinti, jog gyvenimo būdas nekenkia vaisiui.

Sužinojus džiugią žinią itin svarbu suplanuoti pirmąjį vizitą pas gydytoją ginekologą, kurio metu bus peržiūrėta ligos istorija, įvertinti nėštumo rizikos veiksniai, atlikti kraujo tyrimai, numatytas gimdymo terminas, be to, gydytojas įvertins nėščiosios kraujospūdį, svorį ir ūgį, apskaičiuos kūno masės indeksą, kad nustatytų rekomenduojamą svorio padidėjimą kas mėnesį. Greitesnis nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas, didesnis dirglumas - gali būti pirmieji anemijos ženklai. Anemija - tai būklė, kurią nulemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis organizme. Nėštumo metu labai svarbu stebėti arterinio kraujo spaudimo rodiklius.

„Pastojus nėščiosios dažniausiai jaudinasi dėl pilvo srities skausmų, nes bijo komplikacijų: negimdinio nėštumo, persileidimo. Noriu atkreipti visų būsimų mamų dėmesį, kad pas gydytoją kuo skubiau reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujingos išskyros iš genitalijų, tai yra ženklas, kurio ignoruoti negalima.“

tags: #darbo #skelbimai #nesciosioms

• Viskas, ką reikia žinoti apie logistikos paslaugas
• patogūs ir kokybiški batai vaikams
• Skaitykite apie kokybiškų medvilninių drabužių kūdikiams pasirinkimą
• saugios ugdymo aplinkos kūrimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
• kaip išsirinkti tapetus vaikams