Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų: kompleksiniai metodai ir pagalbos iniciatyvos

Lietuvos visuomenės psichologinė sveikata nėra gera, ką atspindi didelis savižudybių skaičius, patyčių problemos mokyklose ir rizikos šeimų skaičius. Vaikų ir jaunimo psichologinei būklei didelę įtaką daro jų artimiausia aplinka, o tai atsispindi emocijų ir elgesio valdyme. Elgesio ir emocijų sunkumai ar sutrikimai yra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Su jais dirbantiems specialistams reikalingos aiškios ir struktūrizuotos gairės - paslaugų modeliai, padedantys kuo efektyviau stabilizuoti vaiko ir šeimos emocinę būseną.

Pagalbos sistemos iššūkiai ir metodinės rekomendacijos

Ilgametė darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų bei sutrikimų, patyrusiais psichologines traumas, globojamais vaikais patirtis parodė, kad kai kuriems vaikams dabartinė esama Lietuvoje pagalbos sistema nėra efektyvi. Juos globojantys tėvai ar globėjai perdega, dažnai keičiasi gyvenamoji vieta ir globėjas, tokie vaikai nepajėgūs mokytis klasėje, neretai keičia ugdymo įstaigas, yra šalinami iš jų. Šie vaikai dažnai nutraukia specialistų pagalbą, nėra motyvuoti pagalbai, o medikamentinis gydymas nėra indikuotinas arba neįmanomas užtikrinti.

Siekiant pagerinti šią situaciją, rekomenduojame naują Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros parengtą metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinyje, remiantis pavyzdžiais, elgesio modeliais, paaiškinama, kaip socialinis pedagogas gali individualiai padėti vaikui, kaip į problemos sprendimą įtraukti tėvus, ką konkrečiai patarti mokytojams, kurių klasėje yra emocijų ir elgesio sutrikimų ir bendravimo sunkumų turinčių mokinių, ir kt. Tai mokyklose dirbančių socialinių pedagogų praktiniam darbui gerinti skirtas leidinys, kuris padės veiksmingiau padėti mokiniams ir jų tėvams, sklandžiau bendradarbiauti su mokytojais.

Intensyvios integracijos modelis elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams

VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą. Centro veikimo laikotarpiu specialistai adaptavo, išbandė ir išleido įvairias praktines-mokslines metodikas, paremtas naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais.

2021-2024 metais įgyvendinamas projektas „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, kuriam finansavimui skirta 275 914 Eur. Projekto metu Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų ar sutrikimų turinčius vaikus. Konsultacijose buvo taikomas „Intensyvios integracijos modelis“.

Intensyvios integracijos modelio etapai ir principai

• I etapas. Pirminis įvertinimas ir emocinio ryšio užmezgimas: Šis etapas yra labai svarbus ir įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudojantis norvegų terapeutų patirtimi, buvo siekiama pirminiam įvertinimui šeimą ištraukti iš įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą, trunkančią dvi dienas (pvz., terapinius savaitgalius) su dviem psichoterapeutais. Jų metu vyko šeimos situacijos, vaiko ar jaunuolių esamų sutrikimų ar sunkumų detalus įvertinimas.
• II etapas. Paslaugų teikimas ir šeimos lydėjimas: Vykdė šeimos konsultantas, nuolat vertinant esamą situaciją ir vykstantį pokytį.
• III etapas. Giluminis įvertinimas: Įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Vėlgi, naudojantis norvegų terapeutų patirtimi, siekta antriniam įvertinimui šeimą ištraukti iš įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.

Mokymai ir bendradarbiavimas

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) buvo vesti mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai“. Tikslinė grupė - specialistai, teikiantys paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus. Iš viso buvo penkios grupės, po 32 valandas. Mokymų metu suteiktos teorinės bei praktinės žinios, aptarti sunkūs atvejai. 2023 m. rugsėjo mėnesį vyko papildomi 30 valandų mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Savipagalba dirbant su vaikais, turinčiais elgesio-emocinių sunkumų“.

Be to, įgyvendinant projektą vyko mokyklų bendruomenėms skirti mokymai „Vaikų elgesio problemos ir pagalbos jiems būdai“ bei „Elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų priėmimas ir integravimas į mokymo procesą: šiluma ir ribos“. Taip pat buvo rengiami mokymai šeimos vietos bendruomenei „Pagalba sunkumų turinčiam vaikui - kuo mes galime padėti“. Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai (viso 6), kuriuose dalyvavo tėveliai iš Kauno rajono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Elektrėnų bei Marijampolės savivaldybių.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu partneriai iš Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas ir konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbantiems specialistams. 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. kovo 7 d. vyko nuotolinė praktinė konferencija „Psichologinė-socialinė pagalba sunkumų turinčiai šeimai“, skirta projekto „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ pasiektų rezultatų pristatymui. Dalyviai turėjo galimybę giliau susipažinti su projekto įgyvendinimo procesu ir jo poveikiu šeimoms, kurioms tenka susidurti su vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis.

Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio“ kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.

VšĮ Terapinio ugdymo centras „Aplink“ ir į traumą orientuota pagalba

2021 m. gegužės 7 d. įregistruota VŠĮ Terapinio ugdymo centras „Aplink“, kuris specializuojasi darbe su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais bei jų šeimomis. Centras dirba turėdamas aiškų teorinį ir mokslinį į traumą orientuotą pagrindą, psichodinaminį požiūrį bei remiasi Aplinkos terapijos metodais.

Atsižvelgiant į švietimo sistemos siekį kurti įtraukųjį ugdymą nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio, įstaigos strategija pakito. Paslaugos Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos programoje nuo šiol teikiamos ne atskiriant vaiką nuo mokyklos bendruomenės, o pačioje mokykloje, siekiant kurti pokytį visos mokyklos lygmeniu.

Centre vykdomos programos efektyvumas matuojamas atliekant vaikų funkcionavimo vertinimą. Funkcionavimas vertinamas keturiose srityse: prieraišumas, savęs ir kitų saugojimas, bendravimo įgūdžiai, dalyvavimas ir įsitraukimas į bendruomenę. Sritys skirstomos į elementus: gebėjimas žaisti, kurti santykius, saugiai elgtis su savimi ir kitais, paprašyti pagalbos ir ja pasinaudoti, reflektuoti ir išsakyti savo jausmus, o ne juos išreikšti veiksmais, tinkamai funkcionuoti grupėje, rūpintis savimi ir aplinka, sąmoningumas ir savivertė, gebėjimas sėkmingai mokytis, būti bendruomenės dalimi.

Anksčiau, Vilniaus miesto savivaldybės finansavimu, 2019 m. sausio 2 d. paslaugos Centre buvo teikiamos aštuoniems vaikams, gyvenantiems trijuose Vilniaus vaikų socialinės globos namuose. Programoje vaikai ir globėjai dalyvavo iki 2020 m. 2020-2021 m. Centrą lankė vaikai ne tik iš vaikų socialinės globos namų, bet ir gyvenantys šeimose. Pandemijos laikotarpiu daugiausia paslaugos vaikams buvo organizuojamos nuotoliu, todėl daugiau dėmesio skirta tėvų emociniam palaikymui ir konsultavimui, tarpininkavimui ir vaiko poreikių atstovavimui padedant rasti vaikui ugdymo įstaigas, teikiant komandines supervizijas bei atvejų aptarimus darbuotojų ir specialistų, dirbančių su šiais vaikais, komandoms.

Visų susijusių su vaiku šalių sukvietimas siekiant suvienodinti vaiko problemos supratimą, susiderinti dėl keliamų tikslų bei veiksmų atrodė vienas pagrindinių bazinių dalykų norint padėti šiems vaikams ir jų šeimoms.

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) ir individualizuotas ugdymas

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai sudėtinga ir įvairialypė raidos sutrikimų grupė. Vaikai, turintys ASS, pasižymi individualiais poreikiais, todėl sėkmingas jų ugdymas reikalauja specializuoto požiūrio ir metodų. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis. Taip pat žinoma, kad egzistuoja paveldimų autizmo formų, o broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą. Visada svarbu prisiminti: Pirmiausia aš esu vaikas. Man nustatytas autizmas.

Pasirengimas darbui su ASS turinčiais vaikais

Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, gali atrodyti bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis mokslo metams, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - visa tai gali sukelti stresą bet kuriam vaikui, ypač tiems, kurie turi autizmo spektro sutrikimą ir kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.

Svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS, savo tinklaraštyje pasidalino patarimais, kaip paruošti vaikus su ASS. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai taip pat parengė rekomendacijas tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas, padėsiančias suprasti, kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.

Ugdymo plėtotės centras parengė leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?“. Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtumais ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi.

SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje

Nors autizmo spektro sutrikimas yra viena plačiausiai tyrinėjamų psichiatrijos sričių visame pasaulyje, Lietuvoje ASS turinčių vaikų tėvams ir su jais dirbantiems specialistams vis dar trūksta specializuotų, Lietuvoje adaptuotų metodų, kurie leistų tikslingai taikyti autistiškų asmenų ugdymo būdus ir būtų orientuoti ne į elgesio terapiją, o į santykį.

Matydami šią problemą, „Altamedica“ klinikų tinklas kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu nuo 2021 metų vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Juo siekiama moksliniais tyrimais grįstą tarpdisciplininį ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, pradėti taikyti ir Lietuvoje. Šiuo projektu taip pat stengiamasi keisti visuomenės požiūrį į autizmą ir ASS asmenis bei mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

SCERTS modelio taikymo geografija ir mokymai

Kadangi daugiausiai kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su ypatingais vaikais, yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, „SCERTS“ metodika buvo adaptuota mažesnėse Lietuvos savivaldybėse - Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Marijampolės, taip siekiant mažinti paslaugų netolygumą tarp Lietuvos didmiesčių ir miestelių. Organizuojant kompleksinius teorinius ir praktinius mokymus, „SCERTS“ metodikos apmokyti įvairių sričių specialistai, kurie susiduria su resursų trūkumu, teikiant kokybiškas ugdymo paslaugas ypatingiems vaikams. Be įvairių srių specialistų, projekte dalyvavo ir ASS vaikus auginantys tėvai, kurie nori aktyviau įsitraukti į vaiko tobulėjimo procesą ir, bendradarbiaujant su specialistais, užtikrinti ugdymo tęstinumą namuose. Su „SCERTS“ modelio metodika taip pat supažindinti savivaldybių administracijos atstovai, švietimo ir tarpinstitucinio bendravimo skyrių vadovai, kurie organizuoja bendrą pagalbą specialiųjų poreikių vaikams.

Su nauja metodika specialistus, tėvus ir bendruomenių atstovus supažindino kompetentingų lektorių komanda - medicinos psichologai, vaikų paauglių psichiatrai, klinikiniai logopedai ir ergoterapeutai, kurie suteikė galimybę rinktis į santykį orientuotą, humanišką ugdymo metodą. Keturis mėnesius kiekvienoje savivaldybėje trukusius mokymus sudarė trys dalys: teorinė dalis, praktiniai užsiėmimai ir savarankiško darbo pristatymas. Teorinių mokymų metu dalyviai supažindinti su „SCERTS“ modeliu, jo autoriais, esminiais principais ir taikymo galimybėmis. Taikant „SCERTS“ modelį, ypatingas dėmesys skirtas ASS asmenų socialinei komunikacijai, emocijų reguliavimui, transakciniam palaikymui, apimant įvairias raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir gyvenimo aplinkas. Vykdant projektą bendradarbiauta su Norvegijos Psichoanalizės institutu, todėl visi mokymų dalyviai turėjo galimybę išklausyti paskaitas apie darbo patirtį su autistiškais vaikais Norvegijoje.

Dalyvių skaičius mokymuose rodo didelį susidomėjimą SCERTS modeliu ir jo potencialu:

Mokymus baigę specialistai džiaugiasi galėję ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir praktiškai mokytis vertinti ASS turinčius vaikus, analizuojant realias situacijas ir savo asmeninius atvejus. Taip pat taikyti „SCERTS“ modelį planuojant ugdymo procesą ir kuriant pozityvų santykį su ASS turinčiais vaikais. Bendruomenių atstovai ypač vertino praktinius patarimus, kaip aktyviau įtraukti ASS asmenis ir jų šeimas į bendruomenių gyvenimą. Su „SCERTS“ modeliu susipažinę autistiškų vaikų tėvai yra patenkinti, kad naujai įgytos žinios leido geriau suprasti, kaip ugdyti savo vaikus namuose ir kokybiškai bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga.

Kaip pastebi „SCERTS“ mokymų lektorė Edita, „Lietuvoje metodų, skirtų darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais asmenimis, nėra daug, todėl džiugu, kad „SCERTS“ modelis jau po truputį pradedamas taikyti ir lietuviškoje švietimo sistemoje. Visi vaikai yra skirtingi, todėl gera žinoti, kad tiek tėvai, auginantys ypatingus vaikus, tiek specialistai turi dar vieną alternatyvą pozityviam autistiškų vaikų ugdymui ir jų gebėjimų vertinimui. Džiaugiuosi, kad šis projektas vyko mažesnėse Lietuvos savivaldybėse, suteikiant galimybę ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų specialistams gerinti autistiškų vaikų ugdymo kokybę, siekiant gyvenimiško ir santykiu grįsto mokymo proceso, o ne grubios elgesio korekcijos. Labiausiai širdis džiaugiasi, kad keičiasi visuomenės požiūris į autistiškus vaikus ir juos auginančias šeimas, ir tikiu, kad „SCERTS“ modelis prie to labai prisideda.“

Elgesio terapija ir komunikacijos sistemos

Elgesio terapija ir ABA metodas

Elgesio terapija, įskaitant ABA (Applied Behavior Analysis) metodą, pradėta taikyti 1964 metais, po to, kai I. Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas - autistai daro garantuotą pažangą, jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei tėvai aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.

Komunikacijos skatinimas ir PECS sistema

PECS (Picture Exchange Communication System) - tai komunikacijos sistema, paremta paveikslėlių mainais. Ši sistema padeda vaikams, turintiems sunkumų kalbėti, išreikšti savo poreikius ir norus.

PECS sistemos etapai:

1. Mainai: Vaikas išmoksta paduoti paveikslėlį komunikacijos partneriui mainais už norimą daiktą.
2. Atstumas ir atkaklumas: Vaikas išmoksta keliauti į komunikacijos knygelę, rasti paveikslėlį ir paduoti jį komunikacijos partneriui.
3. Paveikslėlių diskriminacija: Vaikas išmoksta pasirinkti tinkamą paveikslėlį iš kelių variantų.
4. Sakinių struktūra: Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., „Aš matau obuolį“.
5. Klausimai: Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: „Aš matau…“, „Aš noriu…“, skirti spalvas, formas, dydžius.
6. Komentavimas: Mokinys mokosi komentuoti tai, ką mato, girdi ar jaučia.

PECS metodikos principai ir taikymas:

• Minimalus kalbėjimas: Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai.
• Fiksuotas laikas: Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių.
• Bendradarbiavimas: Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo.

PECS sistemos taikymo pavyzdys: Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita, arčiau mokinio esanti ranka, lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų. Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais.

Paslaugų analizė ir tobulinimo poreikis

Tyrimai atskleidžia tėvų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais, ir specialistų, dirbančių su šį sutrikimą turinčiais vaikais, požiūrį į šeimai teikiamas paslaugas ir šių paslaugų tobulinimo poreikį. Atlikta valstybinių, nevyriausybinių ir privačių struktūrų, teikiančių pagalbą šeimai, auginančiai vaiką su autizmo spektro sutrikimais, teikiamų paslaugų pobūdžio analizė Kauno mieste. Taip pat atskleistas tėvų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais, požiūris į Kauno mieste tėvams ir vaikui teikiamas paslaugas ir jų tobulinimo poreikis bei specialistų, dirbančių su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, požiūris į Kauno mieste tėvams ir vaikui teikiamas paslaugas ir jų tobulinimo poreikis.

Tyrimui atlikti buvo pasirinktas aprašomasis kokybinio tyrimo tipas, duomenų rinkimui naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Specialistai ir šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, ASS diagnostikos lygį Lietuvoje vertina teigiamai. Kaune egzistuoja paslaugų, teikiamų šeimoms ir vaikams su ASS, pasiūla, tačiau didelė problema yra validžios informacijos sklaidos trūkumas apie autizmo spektro sutrikimų diagnozę, šią diagnozę turintiesiems teikiamas paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti.

Tyrimo metu atskleista paslaugų prieinamumo problema ir ją sąlygojančios pagrindinės priežastys: visuomenės tolerancijos vaikams su ASS stoka, galimai atsirandanti dėl informacijos apie šiuos sutrikimus trūkumo; individualių paslaugų vaikams poreikis; šeimų finansinių išteklių ir laiko poreikis. Išsiaiškinta, jog specialistų ir šeimų požiūriu, paslaugų, kuriomis jie gali pasinaudoti pasiūla nėra pakankama dėl finansavimo stokos ir šios stokos sąlygoto specialistų trūkumo įstaigose, teikiančiose pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su ASS.

tags: #darbas #su #elgesio #ir #emociju #sutrikimu

• sužinokite daugiau apie intrauterininę inseminaciją (IUI)
• Vokietijos ikimokyklinis ugdymas
• Apie Vaidotą Jakavičių
• Normalios išskyros nėštumo metu
• Kaip padėti vaikams įveikti baimes