Šiuolaikiniame darbo pasaulyje nuotolinis darbas tampa neatsiejama daugelio organizacijų veiklos dalimi. Šiuolaikinis verslo pasaulis sparčiai keičiasi, o su juo ir darbo kultūra. Nuotolinis darbas iš „egzotikos“ tapo kasdienybe daugybei Lietuvos įmonių, tapdamas ne tik laikinu sprendimu, bet ir ilgalaike tendencija.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas).
Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje - apie 70%.

Kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad prašymą dirbti nuotoliniu būdu gali teikti kiekvienas darbuotojas, ir darbdavys, gavęs tokį prašymą, turi jį svarstyti. Svarbu pažymėti, kad tam tikrais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas - tai ne privilegija, o įstatymu numatyta teisė tam tikroms darbuotojų grupėms ir galimybė visiems kitiems.
Ypatingą dėmesį Darbo kodeksas skiria darbuotojų grupėms, kurių prašymai dirbti nuotoliu privalo būti tenkinami besąlygiškai, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavys gali įrodyti, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 52 straipsnį, galimybę dirbti nuotoliu darbdavys privalo suteikti:
Kitais atvejais darbuotojas gali prašyti nuotolinio darbo, bet sprendimas priklauso nuo darbdavio. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.

Nuotolinis darbas yra darbo sutarties sąlyga, todėl jį reikia nustatyti raštu. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Tai gali būti atskiras susitarimas prie darbo sutarties arba darbo sutarties pakeitimas.
Susitarime turi būti aiškiai nurodyta, kada ir kokia apimtimi darbas atliekamas nuotoliu, ar tai yra nuolatinis nuotolinis darbas, ar tik dalinis, hibridinis modelis. Svarbu tai, kad darbo sutartyje susitarus dėl nuotolinio darbo galimybės, tai taps papildoma darbo sutarties sąlyga ir šalys turės jos laikytis.
Ateityje norint šią sąlygą pakeisti, šalys turės pakeisti sudarytą darbo sutartį, o dėl tokio pakeitimo darbuotojas gali ir nesutikti, kadangi pakeisti papildomas darbo sutarties sąlygas galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Kancleris pabrėžia vieną esminių sąlygų - darbdavys ir darbuotojas gali tartis dėl nuotolinio darbo ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, pagal susitarimą nuotoliniu būdu dirbti dvi, tris ir pan.
Darbo santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuotolinio darbo ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir kitoje valstybėje. Be to, Š. Orlavičius primena, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios nuotolinį darbą, nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbuotojui priskirtų darbo funkcijų arba jų dalies atlikimo nuotoliniu būdu ir kitoje valstybėje.

Organizuojant nuotolinį darbą, darbdaviui kyla nemažai pareigų, kurios užtikrina darbuotojo gerovę ir saugumą. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato pagrindinius nuotolinio darbo principus, įpareigodamas darbdavį užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, net ir tuomet, kai darbas atliekamas ne įmonės patalpose. Tai apima ne tik fizinę, bet ir psichologinę darbuotojo gerovę.
Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.
Darbdavys turi užtikrinti, kad nuotolinis darbuotojas turėtų tinkamas darbo priemones (kompiuterį, interneto ryšį, programinę įrangą) ir saugią darbo aplinką. Nors darbdavys neturi teisės tikrinti darbuotojo namų aplinkos, jis turi informuoti darbuotoją apie saugaus darbo reikalavimus.
Dirbant nuotoliu, darbdavio pareiga rūpintis darbuotojo sauga ir sveikata išlieka. Nors sudėtinga kontroliuoti fizinę aplinką, darbdavys turi informuoti darbuotoją apie ergonomikos principus, darbo ir poilsio režimą, psichologinės sveikatos išsaugojimo svarbą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į duomenų apsaugą (BDAR) ir turto saugumą, kai įmonės turtas (kompiuteriai, telefonai, dokumentai) naudojamas už įmonės ribų. Dirbant nuotoliu, ypač svarbu užtikrinti įmonės duomenų ir informacijos konfidencialumą bei saugumą. Taisyklėse turi būti numatyta, kaip darbuotojai tvarko konfidencialią informaciją, kokias saugumo priemones privalo taikyti (pvz., stiprūs slaptažodžiai, programinės įrangos atnaujinimai, VPN naudojimas).
Nuotolinis darbas nesukelia darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo ribojimų, neriboja ir nevaržo kitų darbuotojo darbo teisių. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbdavio darbovietėje dirbančiais darbuotojais ir darbuotojų atstovais, gauti iš darbdavio informaciją.
Organizuojant nuotolinį darbą, būtina rasti pusiausvyrą tarp darbuotojo privatumo ir darbdavio kontrolės. Nors dirbant nuotoliu suteikiama daugiau lankstumo, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojas dirbtų nustatytą darbo laiką ir turėtų teisę atsijungti. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas būtų pasiekiamas ar atliktų darbą ne darbo valandomis, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (pvz., budėjimas).
Darbdavys gali kontroliuoti darbuotoją, bet tai turi būti proporcinga ir nepažeisti jo teisės į privatų gyvenimą (DK 27 str.). Praktikoje tai reiškia, kad darbdavys gali nustatyti darbo laiko apskaitą ir gali naudoti darbo užduočių valdymo sistemas, tačiau neturi teisės reikalauti nuolatinės vaizdo kameros įjungimo ar sekti darbuotoją per jo asmeninius įrenginius.
Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Darbdavys turi teisę kontroliuoti darbuotojo atliekamą darbą, tačiau tai turi būti daroma teisėtais ir proporcingais būdais, nepažeidžiant darbuotojo privatumo.
Darbdavys gali turėti interesą kontroliuoti darbuotoją. Jis gali patikrinti, ar darbuotojas vykdo jam pavestas funkcijas, fiksuodamas darbuotojo prisijungimą prie tam tikrų naudojamų sistemų, peržiūrėdamas aktyvų ir pasyvų prisijungimo laiką. Darbdavys taip pat gali nustatyti kitokias darbo valandas arba darbo funkcijų vykdymą tikrinti ne pagal laiko apskaitą, bet, pavyzdžiui, pagal atliktų darbų ir jų rezultatų fiksavimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbdavys tai turėtų daryti nepažeisdamas darbuotojo privatumo, jo asmens duomenų apsaugos reikalavimų (pavyzdžiui, techninių priemonių naudojimui gali būti reikalingas poveikio duomenų apsaugai vertinimas).
Taisyklės turėtų apibrėžti, kokios komunikacijos priemonės naudojamos, kaip dažnai vyksta susitikimai, ataskaitos ir pan. Pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius, bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas.
Patikrinti nuotoliniu būdu dirbantį darbuotojo blaivumą praktiškai yra labai sudėtinga, o kartais gali tapti ir neįmanoma, kadangi nuotolinį darbą dirbantis darbuotojas nėra nuolatinėje darbdavio priežiūroje. Esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, darbuotojas online susitikimo metu elgiasi neadekvačiai, nerišliai kalba ir panašiai, darbdavys turėtų nedelsiant surašyti nušalinimo nuo darbo aktą ir jį pateikti darbuotojui susipažinti. Be šio dokumento, taip pat reikėtų nedelsiant išduoti siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir darbuotoją pristatyti ar įpareigoti jį patį saugiai nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
Nuotolinio darbo tvarkos taisyklėse darbdaviai gali aprašyti ir darbuotojams nurodyti, per kiek laiko jie turėtų atvykti į darbovietę ar kitą darbdavio nurodytą vietą, tačiau tokiais atvejais reikia reaguoti nedelsiant, kadangi koncentracija kraujyje vidutiniškai mažėja po 0,15-0,2 promilės per valandą. Naudoti technines priemones (pavyzdžiui, alkotesterį) neblaivumui nustatyti galima tik tada, kai tai nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, vidiniuose teisės aktuose, įmonės kolektyvinėje sutartyje ar su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio išankstinio įtvirtinimo dokumentuose nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojui sutikus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo vėliausioje praktikoje pabrėžia, kad būtina turėti aiškią nuotolinio darbo tvarką. 2024 m. spalio 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-176-684/2024) LAT nurodė, kad darbdaviai privalo parengti nuotolinio darbo taisykles. Nuotolinio darbo sąvoka nepasikeitė, tačiau po 2024 m. spalio mėn. priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties susiformavo šiek tiek aiškesnė teismų formuluojama praktika dėl nuotolinio darbo rašytinės tvarkos privalomumo.
Aiškios nuotolinio darbo tvarkos yra ne tik privaloma, bet ir reikalinga siekiant nustatyti visiems darbuotojams taikomas vienodas nuotolinio darbo taisykles ir išvengti galimų diskriminacijos darbuotojų atžvilgiu pažeidimo atvejų. Neturint aiškios nuotolinio darbo tvarkos, darbdaviams sunku konstatuoti darbo pareigų pažeidimus.
Darbuotojas A dirbo nuotoliniu būdu IT įmonėje. Darbdavys X nutraukė darbo sutartį, teigdamas, kad darbuotojas darbo metu buvo nepasiekiamas ir nevykdė nurodymų. Tačiau darbdavys neturėjo nustatytos nuotolinio darbo tvarkos, kurioje būtų apibrėžta, kaip darbuotojas turi būti pasiekiamas.
Tinkamai parengtos ir nuolat atnaujinamos nuotolinio darbo taisyklės yra būtinos, siekiant apsaugoti tiek įmonės, tiek darbuotojų interesus. Aiškios taisyklės padės išvengti nesusipratimų, sumažins teisinių ginčų riziką ir prisidės prie geresnio darbuotojų pasitenkinimo bei produktyvumo.

Nors nuotolinis darbas suteikia daug privalumų, tokių kaip didesnis darbuotojų lankstumas ir potencialus biuro išlaidų mažinimas, kartu atneša ir naujų teisinių bei administravimo iššūkių.
Dažniausios problemos, su kuriomis susiduriama nuotolinio darbo praktikoje, apima:
Darbo ginčų komisijos praktika rodo, kad konfliktų dėl nuotolinio darbo daugėja. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai darbdavys atsisakė leisti dirbti nuotoliniu būdu darbuotojai, auginančiai mažametį vaiką, nors Darbo kodeksas įpareigoja tokį prašymą tenkinti, jei nėra objektyvių kliūčių. Komisija tokius ginčus dažnai sprendžia darbuotojo naudai, primindama darbdaviams apie jų pareigas pagal DK 52 straipsnį. Tai rodo, kad teisinės žinios ir prevencinės priemonės darbdaviams tampa būtinos, norint išvengti ginčų ir papildomų išlaidų.
Nuotolinis darbas - tai ne tik laikinas sprendimas, bet ir ilgalaikė tendencija. Europos Sąjungoje diskutuojama dėl dar platesnių garantijų. Pavyzdžiui, kalbama apie teisę atsijungti nuo darbo po darbo valandų („right to disconnect“) bei apie tai, kad hibridinis modelis taptų įprasta praktika daugelyje sektorių.
Lietuvoje taip pat matyti tendencija, jog vis daugiau įmonių diegia mišrius darbo modelius, derindamos darbą biure ir iš namų. Tai reiškia, kad ateityje nuotolinis darbas gali tapti ne išimtimi, o norma.

tags: #darbas #nuotoliniu #budu #dekrete