Kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje per žaidimus

Kūrybiškumas yra vertingas asmenybės bruožas. Šiandieninio taip greitai besikeičiančio pasaulio tempas, kai vis sukuriama kas nors nauja, sąlygoja ugdyti vaiką, sugebantį savarankiškai, neįprastai mąstyti bei sugebėti įvairiose situacijose rasti ir panaudoti įvairius netipiškus sprendimo būdus. Šiuolaikinė visuomenė ir dabartinė ugdymo sistema tai vertina bei siekia ugdyti kūrybingas asmenybes.

Vaiko kūrybiškumas atsiskleidžia per veiklą, o ikimokyklinio amžiaus vaiko pagrindinė veikla yra žaidimas. Kūrybiškumas ikimokykliniame amžiuje - tai ne vien gebėjimas piešti, lipdyti ar dainuoti. Tai kur kas platesnis procesas, atveriantis vaikui galimybes nuodugniai tyrinėti pasaulį, išbandyti įvairias idėjas, drąsiai klysti ir atrasti savąjį mąstymo būdą.

Kūrybinių žaidimų vaidmuo ugdyme

Tinkamiausi žaidimai yra kūrybiniai žaidimai, kadangi tai savita ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklos rūšis, kurią vaikai labai mėgsta, nes veikia savarankiškai, spontaniškai ir nėra vadovaujami suaugusiojo. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nepaprastai drąsūs kūrėjai. Jie nebijo rinktis netikėtų sprendimų, sieti tarpusavyje nesuderinamus dalykus ar išbandyti būdus, kurie suaugusiajam galėtų pasirodyti neracionalūs.

Kai vaikas piešia, lipdo, stato bokštą ar kuria istoriją, jis ne tik lavina meninius gebėjimus, bet ir mokosi save suprasti: kokias emocijas jaučia, ką nori pasakyti, kaip mato pasaulį. Kūrybiškumas nėra sąvoka, priklausanti vien meno sričiai. Jis suprantamas ir kaip gebėjimas atrasti naujus sprendimus, kritiškai mąstyti, eksperimentuoti ir į problemas žvelgti iš skirtingų perspektyvų.

Kūrybiškumo ugdymo metodai ir aplinka

Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai šiuolaikinėje, sudėtingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Pedagogas turi sudaryti patrauklią, inovatyvią, žaismingą, palankią ir saugią aplinką vaikų kūrybiškumo skatinimui. Svarbu įtraukti naujų tendencijų ir integruoti technologijas.

Šiuolaikiniai vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įpranta naudotis informacinėmis technologijomis, todėl pedagogams svarbu panaudoti šių technologijų privalumus ugdant kūrybiškumą. Dabarties vaikai informacinių komunikacinių technologijų (IKT) pagalba išsiugdo reikiamas kompetencijas greičiau, jiems labiau priimtinesniu būdu ir forma.

Be to, kūrybiškumas ugdomas ir pasitelkiant H. Gardnerio intelektų įvairovės teoriją. Kiekvienas vaikas kuria savaip, todėl ugdymas vyksta atsižvelgiant į skirtingus intelekto tipus:

• Vieni vaikai kuria per judesį ar ritmą;
• Kiti - per vaizdus;
• Dar kiti - per kalbą, garsus ar socialinę sąveiką.

Socialinis kūrybiškumo aspektas

Kuriant kartu, gimsta ne tik idėjos, bet ir santykiai. Bendra vaikų kūryba padeda stiprinti empatiją ir socialinius gebėjimus. Bendra veikla ugdo gebėjimą tartis, dalintis, išklausyti kitą, derinti skirtingas nuomones. Vaikai mokosi užjausti draugą, spręsti nesutarimus, kurti bendrą, visus džiuginantį rezultatą.

Kūryba ugdo vidinę motyvaciją mokytis. Jei vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta saugioje aplinkoje ir yra lydimas veikimo džiaugsmo bei atradimų, tuomet mokykloje ir vėlesniame gyvenime žmogus drąsiau imsis iššūkių, ryžtingiau spręs problemas ir labiau pasitikės savo gebėjimais.

tags: #kursiniai #darbai #kurybiskumo #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje

• Gilinkitės į „Ohana“ dvasios reikšmę
• Nėščiųjų diabeto svarba
• Sužinokite daugiau apie Varputėnų globos namų teikiamas paslaugas
• Saugumas vaikams vandenyje
• Beržų sula ir nėštumas: ką reikia žinoti?