„Per žydinčią pievą aš eisiu basa, Čia lenksiuos žolynams ir prausiuos rasa… Priskinsiu, pririnksiu gražiausių žiedų Gėlių nuostabiausių gal šimtą vardų!“ (V. Bladykaitė)
Augalai - tai neatsiejama gamtos dalis, turinti didelę reikšmę tiek aplinkai, tiek žmogaus gyvenimui. Vaikams pažinti augalų pasaulį yra ypač svarbu, nes tai lavina jų smalsumą, ugdo meilę gamtai ir plečia akiratį. Poezija, pasakojimai ir žaidimai gali tapti puikiais įrankiais, padedančiais vaikams atrasti augalų paslapčių.
Artėjant paskutiniam vasaros mėnesiui, Šiupylių bibliotekos teritorijoje vyko popietė eilėraščių skaitymai „Žolynų paslaptys“, skirta skaitymo iššūkiui „Vasara su knyga“. Popietės metu bibliotekos darbuotoja Salvinija Šeškauskienė pademonstravo atsineštus vaistinguosius augalus, papasakojo apie jų gydomąsias savybes ir tinkamą jų vartojimą.
Lietuvoje vaistiniai augalai yra gana paplitę, daugeliui gerai žinomi bei dažnai vartojami. Gydomasis rugiagėlių poveikis nėra įrodytas, tačiau jos naudojamos gydant uždegimus, odos paraudimus. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius. Retkarčiais jos naudojamos kosmetikos gamyboje. Bitininkystėje vertinamos kaip turinčios didelį cukraus kiekį nektare.
Ramunėlė - vaistingas augalas, žydintis gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Jau nuo seno žinoma, kad jos žiedai gydo vidaus ir išorės ligas. Ji dar gali būti vadinama remule, marūna ar tiesiog vaistine ramunėle. Ramunėlės kepurėles skinti reikia be kotelių. Nuskinti žiedai iš karto džiovinami, paskleidus plonu sluoksniu ant plokščios vietos ir užklojus popieriumi.
Liaudies medicinoje žemuogė - vienas iš pirmųjų vaistingųjų augalų.

XX amžiaus pirmoje pusėje skirtinguose Lietuvos regionuose Žolinės puokštės buvo skirtingos. Suvalkijoje rišdavo darželio ir lauko žolynus bei javų varpas. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje - ne tik javų varpas ir žolynus, bet ir vaisius. Obuolius, kriaušes, kartais vyšnias ir slyvas pritvirtindavo arba pamaudavo ant pagaliukų. Į puokštę pritaikydavo net daržovių - kopūsto galvelę, morkas, svogūną, burokėlį, bulvę, krapų sėklų, aguonos galvutę. Pašventintus žolynus sudžiovindavo ir tikėjo, kad šventintos vaistažolės veiksmingesnės, todėl jomis gydė ar aprūkydavo žmones ir gyvulius. Šventintais žolynais aprūkydavo pirmą kartą leidžiamus į lauką gyvulius, kad juos apsaugotų nuo nelaimių, kad sveiki būtų, kad karvės daugiau pieno duotų.
Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.
„Gaidys pupą rado, Višta kuodą krato.“
„Kriaukle, Mažo perlo aukle, Visą ilgą vasarą Supsi jūros ašarą.“
„Kybur vybur Kabarai... Mezga tinklą Du vorai. - Kam muses Žvejosit - kam? - Kad nezirztų Jos vaikam!“
„Pavasario dovanos. Žiemą smarkiai apibarę, Trankiai ją iš kiemo varėm. Ji supyko ir išvyko, Nieko mums nebepaliko."
„Pro svetimus kalnus, Per giedrą ir rūką Paukšteliai iš tolių Į tėviškes suka.“ (A. Karosaitė)
„Žali žolyčių viščiukėliai iš žemės ক্যামেরা snapelius.“

Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais - vaiko smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai, pažinimo funkcijoms lavinti.
Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla.
„Turiu aš plunksną, bet nerašo.“ „Baisus keverza tu buvai.“
„KAKtoj guzas kaip arbūzas. O kodėl? Kad sugriuvau.“
„MĖGSTATE minTI MįsLES? Tai, Kaip IR EILĖRAŠČIŲ mOKYMASIS, Gali BŪTI LABAI NAUDINGA VEIKLA.“
„Žiemą smarkiai apibarę, Trankiai ją iš kiemo varėm. Ji supyko ir išvyko, Nieko mums nebepaliko."
„Pro svetimus kalnus, Per giedrą ir rūką Paukšteliai iš tolių Į tėviškes suka.“ (A. Karosaitė)
„Miške nori kurtis Krepšinio komanda, Tik trenerio niekaip Žaidėjai neranda...“ (A. Karosaitė)
„Žvakutė spindi, Varpeliai dindi, Klausyk- didysis jau gausti ima: Did dan, Jurguti, Maryt, Alguti,- Į Atpirkėjo prisikėlimą!“
„Velykų rytas! Žiūrėk, mažyti, Margučiai ritas, Gražiai dažyti.“ (J. Minelga)
„Gandrai! Gandrai! - Ką ką ką? - Vakarienei Lydeka!“
„Kregždutėle, o kaip tu Čia atsiradai, Kai ties Baltijos krantu Skleidžiasi žiedai?“ (J. Minelga)
„Mes dalytę Šaukėm:- Pupa! Ji supykus Tampo lūpą.“ (J. Minelga)
„NuO spindulio vieno atkutusiosant palangės gieda zylutės.“
„Žali žolyčių viščiukėliai iš žemės ক্যামেরা snapelius.“
„Kaip gera iš klusnaus pasidaryt smalsiam, nuo žemės lig dangaus pažinti- bet pačiam!“ (V. Braziūnas)
„Ei, Alguti, duokš margutį- Sudaužysim jį tuojau.“ (L. Žitkevičius)
„Kaktoj guzas kaip arbūzas. O kodėl? Kad sugriuvau.“ (L. Žitkevičius)
„Samtis įžengė į puodą. Sesė lėkštę man paduoda.“
„Aš girdėjau balsą Nemunėlio seno, Kad tu mūsų meilė, O tėvyune mano!“
„Vingiuoja upelis, Į tolumas kviečia.“ (L. Žitkevičius)

tags: #eilerasciai #vaikams #apie #augalus