Darbai sode ir darže gegužės mėnesį
Gegužė - pats įkarštis sodo ir daržo darbuose. Tai metas, kai sodai pražysta, o daržininkai skuba atlikti daugybę svarbių darbų, kurie lemia būsimo derliaus gausą ir kokybę. Šis mėnuo reikalauja kruopštumo, atidumo ir nuolatinės augalų priežiūros, nes kiekviena diena yra svarbi.
Daržo darbai gegužę
Gegužė - daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Lauke jau galima drąsiai sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Į šiltnamius arba lauko lysves, pasibaigus šalnų pavojui, rekomenduojama sodinti pomidorų, agurkų, cukinijų ir paprikų daigus. Jau galima sodinti ne tik ankstyvųjų, bet ir vėlesnių veislių bulves. Svogūnai paprastai sodinami ir sėjami žirniai per Šv. Stanislovą, t. y. gegužės 8-ąją, todėl svarbu nepavėluoti.
Burokėlių ir morkų sėja vykdoma keliais terminais. Paprastajai ievai (gegužės 6-18 d.) ir vyšniai (gegužės 11-20 d.) pradėjus žydėti, sėjami burokėliai ir morkos žiemai laikyti. Taip pat apsaugotose vietose sėjamos pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.
Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17-29 d.), sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės. Sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai.
Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, būtina purenti dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankią drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierių, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, svarbu neskubėti daryti išvados, kad sėklos nedaigios - jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos.
Žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1-2 cm gyliu), vidutinio dydžio - ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2-3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos - 3-5 cm gyliu.
Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti - po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silpniau dera.
Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą - ir visas likusias bulves. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tų daržovių, kurios sudygo, tikrinamas augalų tankis. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu, imant 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros 10 l vandens.
Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.
Agurkų ir pomidorų daigus auginimui lauke be priedangų galima užsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Esant šalnų pavojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus.
Agurkų sėklas galima sėti tiesiai į šiltnamį arba atvirą dirvą. Šiltnamyje temperatūra turi siekti bent +22-25°C. Jeigu sudygę agurkai labai sparčiai auga, reikėtų palaikyti kiek vėsesnę temperatūrą: apie +16-18°C. Agurkų daigus, pasiekusius šiltnamio lubas, prignybiame. Šoninės atžalos visiškai išskaniamos iš pirmųjų trijų lapų pažastų. Aukščiau (iki 1 m) jos prignybiamos virš pirmojo lapo. Dar aukščiau galima palikti ir dviejų šoninių atžalų lapų poras.
Pomidorams ir salotoms vanduo pilamas į vageles, kurios paskui užberiamos sausa žeme. Karštomis dienomis laistymas ypač naudingas kopūstams ir agurkams. Pomidorai laistomi rytais, retai, bet gausiai, saugant, kad lapai liktų sausi. Oras turi būti grynas ir sausas, todėl šiltnamis dažnai vėdinamas, nevengiama skersvėjų.
Sodinant daigus į lysves, sodinimo vietoje danga įpjaunama kryžmai ir paliekami 30-40 cm tarp daigų ir 40-50 cm tarp eilių atstumai. Daigus reikėtų persodinti šiek tiek giliau, negu jie augo. „Frigo“ daigai sodinami šaknies kaklelio gylyje neužžeriant. Jokiu būdu negalima užžerti žemėmis kerelio šerdies, nes augalas pradės skursti ir žus.
Braškės ir žemuogės sodinamos iš daigų gegužės pradžioje. Joms turi būti paruošta gerai įtręšta ir nuo piktžolių išvalyta dirva. Lysves joms sodinti rekomenduojama dengti juoda daržo plėvele arba agrotekstile. Taip lysvės bus apsaugotos nuo piktžolių, o uogos bus švaresnės.
Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra
Gegužės mėnesį laikas tręšti vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius. Besiformuojant lapijai, augant ūgliams ir stiprėjant šaknims, augalui prireikia papildomų mineralinių medžiagų. Vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius rekomenduojama patręšti kompleksinėmis trąšomis, ypač su kaliu, fosforu, azotu ir mikroelementais: boru, geležimi, manganu. Kalis palankiai veikia šaknų sistemą, augalai tampa atsparesni sausrai ir ligoms. Fosforas gerina derliaus kokybę. Magnis būtinas medžiagų apykaitai augaluose palaikyti. Tinkamai parinkus trąšas galima tikėtis gausesnio derliaus.
Tręšiant tiek vaismedžius, tiek vaiskrūmius, trąšas patariama barstyti tik virš šaknų vainiko, nes pabėrus trąšų plačiau paskatinsite piktžolių augimą. Jei gamintojas nenurodė kitaip, vienam vidutinio dydžio vaismedžiui ir vaiskrūmiui pakanka 30 g trąšų. Jokiu būdu netręškite ką tik pasodintų sodinukų: jei jų šaknų sistema dar nesusiformavo, trąšos augalo šaknis gali negrįžtamai pažeisti.
Gegužę pats metas mulčiuoti tiek vaismedžius, vaiskrūmius, tiek zonas su dekoratyviniais augalais.
Pirmąsias gegužės savaites genėkite vynmedžius, o iki mėnesio pabaigos galite genėti vaismedžius: obelis, kriaušes ir slyvas. Obelis ir kriaušes svarbu nugenėti iki prasiskleidžiant pumpurams. Išpjaukite aplūžusias, sausas šakas bei praretinkite tankiai suaugusias šakas. Nepamirškite padarytų žaizdų užtepti specialiu sodo tepalu. Pavasarį nerekomenduojama genėti vyšnių ir trešnių: jas geriau genėti po derliaus nuėmimo, kadangi taip išvengsite žievių ir medienos užsikrėtimo ligomis.
Vėlyvosios šalnos gali pažeisti trapias augalų ląsteles. Šaltis išgarina vandenį, todėl pumpurai, žiedai, besimezgantys vaisiai išdžiūsta ir nubyra. Norėdami išvengti šalčio daromos žalos, vaismedžius ir vaiskrūmius apipurškite vandeniu. Geriausia tai daryti ankstyvą rytą, kol saulė dar nespėjo įkaitinti paviršių. Smulkius vandens lašelius po šalnos augalas įsisavins ir nenubarstys besiformuojančių vaisių bei lapų.
Rekomenduojama pašalinti dalį itin gausiai žydinčių obelų žiedų. Žiedai dažniausiai formuojasi kekėmis po 3-4 vienetus. Esant galimybei, pašalinkite bent 1-2 žiedus. Tuomet jos užaugins mažiau vaisių, tačiau jie bus didesni, gražesni, o obelys nenusilps. Tai padės išvengti ir perteklinio obuolių svorio sukeliamo šakų lūžinėjimo rudenį.
Gegužės mėnesį pats metas sodinti braškes ir sodui pritaikytas žemuogių rūšis. Dirvą patariama iškloti daržo danga, o joje išpjauti nedideles skylutes sodinukams. Danga ne tik apsaugos nuo piktžolių, sulaikys drėgmę, bet ir užtikrins uogų švarą joms nokstant.
Jeigu pavasaris vėlavo, gegužės pirma pusė vis dar tinkama vaismedžiams, vaiskrūmiams ir uogakrūmiams sodinti. Iki gegužės vidurio galima sodinti šilauoges, vynmedžius, spanguoles ir kt.
Pavasaris yra puikus metas sodinti visus vaismedžius ir vaiskrūmius, tad galite sodinti kaulavaisinius vaismedžius, kadangi pasodinti rudenį, jie nespėja prigyti bei pasiruošti žiemos šalčiams. Balandis ir gegužės pirmos 2 savaitės - taip pat geriausias metas skiepyti ir perskiepyti kaulavaisinius vaismedžius. Perskiepykite obelų bei kriaušių medelius, kurie yra mažiau derlūs, menkaverčiai. Taip pat galite prilenkti ir serbentų, agrastų stiebus. Nepamirškite šį mėnesį papildomai patręšti visų vaismedžių, vaiskrūmių bei uogakrūmių.
Svarbu nepalikti senų, ligotų juodųjų serbentų stiebų - juos išpjaukite. Jei norime gausaus derliaus, teks pasirūpinti apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Kol augalai žydi, jų nepurškite. Jiems peržydėjus iškart rekomenduojama panaudoti sisteminį fungicidą „Score" (2 ml/10 l vandens), vario sulfato preparatais „Burgundija“ ar „Bordo“ (100 g/10 l vandens) ir geležies sulfatu kerpėms bei samanoms naikinti (50 g/10 l vandens). Apsaugai nuo kenkėjų reikėtų naudoti „NeemAzal“ (5 ml/1 l vandens), žaliąjį kalio muilą (50 ml/1 l vandens).
Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2 - 3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C temperatūros vandenyje 15-20 minučių.
Gėlynų ir vejos priežiūra
Gegužės pradžioje dar galime džiaugtis svogūninėmis pavasario gėlėmis. Kad jos ilgiau žydėtų ir užaugtų didesni svogūnėliai, augalus reikia patręšti.
Gegužę į gėlynus jau sodinkime kardelių ir jurginų gumbus. Jiems tinka gerai įdirbta dirva. Sodinama 6-8 cm gylyje. Gėlynuose taip galima sėti medetkas, nemezijas, ešolcijas, nasturtes, pelėžirnius. Be to, sodinamos raganės. Jos mėgsta saulę, tad parenkama saulėta vieta: kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydi. Sodinant augalus, eilėje reikėtų palikti 1,2-1,5 m atstumus. Kasama didelė duobė - mažiausiai 60 x 60 x 60 cm, nes jų šaknys ilgos, siekia net iki 0,5 m ar daugiau.
Gegužės pirmoje pusėje sodinami kardeliai, acidanteros, montbretės, tigrentės, frezijos, galtonijos bei kiškiakopūstų gumbeliai. Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Dirva paruošiama iš rudens įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kilogramai kaulamilčių 100 kvadratinių metrų. Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g - 10 litrų vandens). Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma.
Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyną, veją - gazoną. Pirmąją savaitę aktualus ir vienmečių augalų, pavyzdžiui, pelargonijų, tagečių, begonijų, jurginų ir kt. sodinimas gėlynuose ar talpose.
Antroji mėnesio savaitė - geras laikas sodinti svogūnines gėles, pavyzdžiui, kardelius, jurginus, lelijas.
Gegužės mėnesį į gėlynus sodinami kardelių ir jurginų gumbai. Tam parenkama gerai įdirbta dirva.
Paskutinį pavasario mėnesį prasidėjo! Gegužę, darbų sode ir darže tikrai netrūks. Šį mėnesį būtina ir galima nuveikti daug darbų.
Būtinai sutvarkykite veją. Jeigu dirvožemis pernelyg rūgštus, blogos struktūros, veja dažnai apauga samanomis. Nors samanas galima išnaikinti specialiomis priemonėmis, tačiau tai nepagerins dirvožemio struktūros. Išnaikinus samanas, patariama veją profilaktiškai patręšti dolomitmilčiais. Vidutinė norma - 300 g/m². Tręšiant veją, dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Migliniams (varpiniams) augalams reikia daug maistinių medžiagų, tad veją tręškite specialiomis vejos trąšomis.
Būtina atlikti pirmąjį vejos tręšimą. Vejos tręšimas pavasarį - itin svarbus darbas. Tai padės jūsų vejai atsigauti po žiemos, prisotins naudingomis medžiagomis, sugrąžins jos išvaizdą. Pavasarį veją tręšti rekomenduojama tokiomis trąšomis, kurių sudėtyje būtų azoto, kalio ir fosforo. Fosforas pagerina šaknų formavimąsi, azotas stimuliuoja augimą, o kalis padidina atsparumą ligoms bei sausrai. Tręškite saikingai, nepertręškite, vadovaukitės ant trąšų pakuotės nurodyta instrukcija.
Jeigu dar neturite vejos, nuo gegužės iki pat rugsėjo tinkamas metas vejai sėti. Taip pat šį mėnesį galima atsėti išplikusias vejos vietas, naikinti samanas. Be to, žolei greitai augant, jau reikės ir veją pjauti. Taip pat nepamirškite vejos patręšti, naikinti piktžoles joje ir laistyti.
Sausis - planų ir pasiruošimo mėnuo. Paskutinį žiemos mėnesį darbų sode ir darže pamažu daugėja. Pasirūpinkite po genėjimo likusiomis žaizdomis - aptepkite jas sodo tepalu, nes per atviras žaizdas plinta ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti jūsų vaismedžius.
Kovas - pavasario pradžios mėnuo, tad pirmosios saulėtos dienos neleis užmiršti prasidedančio darbų maratono sode ir darže. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams.
Balandis - ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore. Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Balandžio pradžioje pašalinkite žiemos dangalus ir aprišalus, patikrinkite, ar visi augalai gerai peržiemojo. Jeigu drėgmės mažai, gerai juos palaistykite.
Kenkėjų ir ligų naikinimas
Gegužę jau puola kenkėjai. Spragės apninka ridikėlius ir kopūstus. Žydint vyšnioms, skraido kopūstinės ir svogūninės musės. Sausą gegužės mėnesį daug žalos ridikėliams, kopūstams gali padaryti spragės. Barstoma pelenais, purškiama tabako ar kitokių insekticidinių augalų ištraukomis.
Žydint vyšnioms, skraido kopūstinė ir svogūninė musės. Svogūnus (paaugusius per sprindį) nuo jų galima apsaugoti laistant karštu medžio pelenų šarmu (1 kg 10 l vandens), valgomosios druskos tirpalu (apie 200 g 1 l vandens), kaštonų nuoviru (40 nuluptų vaisių 10 l vandens).
Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, merkinę ir svogūninę musę - panaudoti karboiosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l).
Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03-0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus.
Prasideda kova su kurkliais, mintančiais jaunų augalų požeminėmis dalimis. Išbandykite įvairias liaudies ir chemines priemones - gal kuri padės. Vienas iš gerų atradimų - laistyti takus stipriu indų ploviklio „Fairy“ tirpalu. Pastaruoju metu daug žalos padaro ir sraigės. Sodo reikmenų parduotuvėse jau yra specialių apsaugos priemonių, cheminių medžiagų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
