Žmogaus gyvenimas dažnai tampa neatsiejama didžiosios istorijos dalimi, o asmeninė patirtis - svarbiu liudijimu apie praeities įvykius. Dalia Kuncevičienė, kurios likimas paženklintas tremtinės dalia, savo prisiminimuose atskleidžia sudėtingą Lietuvos gyventojų dalią sovietinės okupacijos laikotarpiu. Praėjus 50 metų po trėmimų, skaudžios patirtys vis dar išlieka gyvos atmintyje, nes laikas nepajėgė užgydyti patirtų skriaudų žaizdų.

Vienas iš didžiausių trėmimų Lietuvoje, okupacinės valdžios represinės struktūros MGB dokumentuose užkoduotas „Pavasario“ pavadinimu, vyko 1948 m. gegužės 22 d. Tų metų trėmimo pati šiauriausia Sibiro Užpoliarės tremties vieta buvo Igarka. Dalia Kuncevičienė, rinkdama medžiagą apie tremtinių skaičių, kaupė ir liudijimus, kurie atspindi tik mažą dalį to, ką teko išgyventi tėvams tremties metu.
Daugelis klausia, ar reikia dabar kalbėti apie tai, kas buvo prieš daugelį metų, ir skaudinti save prisiminimais. Atsakymas turėtų būti vienas: kiekvieno žmogaus gyvenimas yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išklausyti visų. Neišbrauksi iš gyvenimo metų, praleistų toli nuo tėvynės, amžino įšalo žemėje, kur patirtos skriaudos neatlygins joks reabilitavimas.
Negalime tylėti, reikia atvirai kalbėti apie sulaužytus gyvenimus, apie nužudytuosius, apie nuo bado mirusius mažus vaikus ir suaugusius, apie laisvo žmogaus pavertimą vergu. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto represijų Lietuvoje tyrimo centras savo dokumentų apžvalgose padeda suprasti, į kokią sudėtingą padėtį pateko Lietuvos gyventojai, kai nuo 1941 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota ir jos teritorijoje veikė svetimos valstybės primesti įstatymai, prieštaraujantys civilizuotame pasaulyje veikiančioms teisinėms sąvokoms.
| Įvykis | Data | Pasekmės |
|---|---|---|
| Masinis trėmimas („Pavasaris“) | 1948 m. gegužės 22 d. | 105 000 ištremtų žmonių |
| Igarkos tremtis | 1948 m. | Neišgydomos sveikatos traumos |
Iki šiol nepripažinta šią nusikalstamą akciją vykdžiusių pareigūnų kaltė, nėra jokio jų atgailos žodžio. Iš tremtinių pažymų niekas neišbraukė įrašų „be turto grąžinimo“, „be teisės grįžti į tėviškę“ ir „be teisės gyventi Lietuvos TSR“. Tai tik didina skriaudą, kurią Dalia Kuncevičienė ir kiti likimo broliai nešiojasi širdyse.
tags: #dalios #kunevicienes #gimimo #data