Vaiko raida pagal amžių - plačiai aptarinėjama tema tiek internete, tiek „Yes For Skills“ tinklaraštyje. Raida yra augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams. Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktikoje būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.
Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome, ką ji iš tiesų reiškia. Etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma - statistinis vidutiniškumas. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą.

Pirmąjį mėnesį po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai.
Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti, kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką.
Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!
Šis laikotarpis - tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Nepradėkite skatinti kūdikio vartytis anksčiau nei 4 mėn. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Šiuo laikotarpiu naujuoju „žaislu“ taps jūsų rankos ar veidas. Prieikite arčiau kūdikio, prikiškite savo veidą arčiau kūdikio veido, kad šis galėtų savo rankytėmis pasiekti jūsų veidą. Pamatysite, su kokiu susidomėjimu ir nuostaba kūdikis tyrinėja artimųjų veidus. Suimkite vaikučio rankytes ir plokite katutes - kūdikiai labai mėgsta ploti rankytėmis. Plojant jie šypsosi. Būtent plodami rankytėmis galite išgirsti pirmąjį kūdikio juoką.

Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį, aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas, kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas.
Stenkitės kuo daugiau dainuoti ir šokti, kūdikiams labai patinka instrumentinis garsas, mamos dainos ir muzika. Mažylis gali bandyti atsakyti tuo pačiu ar linguoti pagal ritmą.

Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
19-24 mėnesiai - tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti. Šiuo laikotarpiu mažyliai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį.
Šiame amžiaus tarpsnyje vyksta tolesnis bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas. Daugiau apie vaikų stambiąją motoriką skaitykite tinklaraščio įraše. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai. Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją ir gebėjimą suprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus. Tai trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams.

Svoris - viena iš vaiko sveikatos indikatorių. Jeigu vaikas mažai priauga svorio, tėvai jaudinasi, nors nerimauja dažnai nepagrįstai. Vaikai auga skirtingai. Vienintelis būdas įsitikinti, ar jūsų vaikas tinkamai priauga svorio, sudaryti svorio grafiką. Vidutinį vystymosi grafiką jums gali duoti gydytojas, įvertinęs vaiko būklę. Grafike yra vidutiniai svorio duomenys (vienoje skiltyje - amžiaus, kitoje - svorio ir ūgio duomenys). Vien tik svorio palyginimas neturi reikšmės. Kai kurie vaikai natūraliai yra mažesni arba stambesni. Pažymėkite vaiko svorį ir sudarykite būtent jūsų vaiko augimo grafiką. Jeigu jūsų vaiko grafikas yra lygiagretus vidutiniajam, nesvarbu, ar jis yra žemiau ar aukščiau, vaikas auga normaliai. Susirūpinkite tik tuomet, jeigu šie du grafikai išsiskiria.
Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Mažai svorio priaugantys vaikai gali būti visiškai sveiki: paprasčiausiai jų toks kūno sudėjimas. Kartais svoris lėčiau didėja dėl šlapimo takų infekcijų arba plaučių ligų. Vaikas gali sirgti virškinamojo trakto liga, dėl kurios ne visiškai pasisavinamos maisto medžiagos. Vienas galimų susirgimų - Cistinė fibrozė (įgimta išorinės sekrecijos liaukas pažeidžianti liga). Ši liga pažeidžia daugelį organų, bet dažniausiai ir labiausiai - plaučius, žarnyną, kepenis ir kasą. Galbūt vaikas mažai priauga svorio dėl gripo arba pneumonijos. Kai vaikas ims sveikti, svorio augimas vėl atsinaujins. Mažai sveriantys vaikai linkę į nutukimą vėliau. Svoris priklauso ne vien nuo to, ar vaikas daug valgo, galbūt jo organizmas linkęs kaupti riebalus. Tuomet padėti gali tik dieta, kuri neturi būti griežta.
Tėvams šitas klausimas kyla gana dažnai. Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą ,,Ar tai normalu?“ yra labai trumpas atsakymas - ,,KARTAIS“. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.

Termino „sensorinė dieta“ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. „Sensorinė dieta“ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:
Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis:

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese - nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, yra sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką.
Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius.
Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Smulkioji motorika - nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan. Mūsų tinklaraščio įrašuose rasite nemažai informacijos apie konkrečių vaiko įgūdžių lavinimą.
Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus. Vaiko vystymasis - tai daugialypis procesas, priklausantis nuo daugybės skirtingų veiksnių.