Biografinių duomenų analizė dažnai atskleidžia ne tik asmenybės gyvenimo kelią, bet ir plačią istorinę aplinką, kurioje žmogus formavosi. Nors informacijos apie atskirus asmenis, pavyzdžiui, Dalią Dijokaitę, viešuosiuose archyvuose gali būti ribotai, kiekviena biografija yra neatsiejama nuo savo laikmečio. Nagrinėjant tokio pobūdžio temas, svarbu suprasti, kad nelengva rašyti biografiją žmogaus, kurį pažinojusių asmenų beveik nebėra tarp gyvųjų, o dar prisimenami epizodai jau gerokai laiko dulkių užtemdyti.

Išlikusi archyvinė medžiaga biografo darbo beveik nepalengvina. Dažnai dokumentai, parašyti specifiniu žargonu, greičiau ne pateikia istorinius faktus, o byloja apie jų pasitelkimą ideologijai tarnauti. Tautai, kurios natūrali raiška buvo smurtu nutraukta, kurios aktyviausi nariai buvo sunaikinti, o genofondas nuskurdintas, sunku objektyviai vertinti savo istoriją. Gal todėl taip mažai tėra partizaninio karo tyrinėjimų, platesnių apibendrinimų, nuodugnesnių įžvalgų.
Biografinis pasakojimas visada egzistuoja platesniame administraciniame ir politiniame kontekste. Pavyzdžiui, diskusijos dėl apskričių reformos Lietuvoje rodo, kaip sparčiai kinta administracinė struktūra. Valdančiosios koalicijos valia aiški - imtis apskričių reformos. Būtų įkurti keli regionai, kurie turės nedidelę administraciją ir labai siauras funkcijas. Siekiama įvertinti, kaip natūraliai ekonomiškai regionai yra susiformavę, ir suformuoti juos taip, kad galėtų pretenduoti į specialius europinius pinigus.
Svarstomi įvairūs modeliai, kaip Lietuva galėtų ekonomiškai geriau plėtotis kaip kelių regionų visuma. Kiek tų regionų bus - atviras klausimas. Diskutuojama: ir keturi, ir penki, ir trys. Jeigu keturi - tada Šiauliai ir Panevėžys būtų jungiami į Šiaurės Lietuvos regioną, formuojamas dipolis.
| Regionų skaičius | Galimas poveikis |
|---|---|
| Trys regionai | Šiauliai ir Klaipėda pakliūtų į vieną regioną. |
| Keturi regionai | Šiauliai ir Panevėžys jungiami į Šiaurės Lietuvos regioną. |
| Penki regionai | Galimybė formuoti atskirus regionus, tačiau ribojama gyventojų skaičiaus. |
Nereikėtų tapatinti ekonominių centrų su formaliu dalyku - regiono administraciniu centru. Ekonominių centrų regione gali būti ir du, ir trys, o nedidelė regiono administracija gali būti ir Pakruojyje ar Radviliškyje, net mažiausiame regiono miestelyje. Tokiu būdu galima būtų išspręsti didžiųjų regiono centrų konkurencijos klausimą.
Kiekviena asmenybė, įskaitant tuos, kurie paliko ryškų pėdsaką mūsų istorijoje, yra verta pagarbos. Neįmanoma nuvertinti senelių įtakos mūsų gyvenimui, kaip ir neįmanoma pamiršti tų, kurie pasiaukojo dėl tėvynės. Mūsų šiandien tebesvarstoma, ar partizanų kova priimtina atvirai demokratiškai visuomenei. Europai žengiant vienijimosi keliu, tautinė valstybė tampa nebepopuliari, o jos idealams paaukoję gyvybę partizanai nūdienėje vartotojiškoje visuomenėje laikomi senamadiškais naivuoliais.

Sąmoningai ar ne, tačiau nesusimąstoma, kokia buvo pasaulėjauta tuometinio žmogaus, išaugusio ką tik susikūrusioje tautinėje valstybėje, iškovojusioje nepriklausomybę po daugiau kaip šimtmetį trukusios Rusijos carų priespaudos. Reikia pripažinti, kad partizanams nuolat prikišama tai, kad jie pasirinko ginkluotos kovos formą, ir visai pamirštama, jog Raudonosios armijos daliniams įžengus į Lietuvą ir iš karto pradėjus vyrų gaudynes bei civilių gyventojų žudymą, nesmurtinis pasipriešinimas vargu ar buvo įmanomas.