Vaikų kūno pažinimas: nuo anatomijos iki savęs priėmimo

Šiandieniniame pasaulyje, kur informacijos gausa neretai kelia iššūkių, itin svarbu, kad vaikai turėtų priėjimą prie kokybiškos ir patrauklios mokomosios medžiagos. Viena iš tokių sričių yra žmogaus kūno pažinimas, kuris ne tik praplečia vaikų žinias, bet ir padeda jiems geriau suprasti save bei pasaulį aplinkui.

Mokomosios priemonės kūno pažinimui

Mokomosios kortelės „Žmogaus Kūnas“

Mokomosios kortelės vaikams „Žmogaus kūnas“ - puiki priemonė supažindinti vaiką su žmogaus anatomija. Kortelės padės vaikui suprasti savo kūną ir taps pagrindu svarbioms temoms apie vaikų atsiradimą, lytį ir toleranciją. Rinkinyje yra 20 dvipusių kokybiškų, ypač tvirtų mokomųjų kortelių saugiais užapvalintais kampais. Kortelės skirtos pažinti ir mokytis, priskiriamos prie vaizdinių mokymo priemonių.

Šių kortelių dėka vaikai gali susipažinti su įvairiomis kūno sistemomis ir dalimis. Tarp kortelių temų yra:

• Kūno dalys
• Raumenys
• Skeletas
• Kraujotakos sistema
• Nervų sistema
• Vidaus organai
• Virškinimo sistema
• Šlapimo šalinimo sistema
• Mergaičių lytiniai organai
• Berniukų lytiniai organai
• Lytinių organų higiena
• Kaip aš atsiradau
• Apatinių drabužėlių taisyklė
• Sveikata ir mityba
• Dantys, jų priežiūra
• Penki pojūčiai
• Odos sandara
• Pagalbinės priemonės
• Tolerancija kūnui

Šias korteles išleido leidykla „Skaitau nuo gimimo“, kurios projektas „Skaitau nuo gimimo“ yra mamos patirties įkvėptas. Šios leidyklos knygos ir kortelės vaikams yra kruopščiai atrinktos, remiantis mamos patirtimi. Leidykla yra išleidusi ir Lietuvoje jau gerai žinomas korteles vaikams: „Paukščiai“, „Vabzdžiai“, „Miško gyvūnai“, „Kosmosas“. Šios kortelės vaikams pamėgtos ne tik tėvų, bet ir ugdymo įstaigų, vaikų darželių ar bibliotekų. Mokomąsias korteles „Žmogaus kūnas“ sudarė Ada Vilkė ir Giedrė Petreikienė, o konsultavo VIKO Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė Rasa Marinskienė ir lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota. Korteles nupiešė ir maketavo Eglė Zubkovienė.

Interaktyvi pažinimo knyga „Mano didžioji pažinimo knyga: aš ir mano kūnas“

Be mokomųjų kortelių, puiki pagalbinė priemonė yra interaktyvi pažinimo knyga „Mano didžioji pažinimo knyga: aš ir mano kūnas“. Ji mažiesiems padės mokytis atpažinti skirtingas žmogaus kūno dalis, svarbiausius organizmo procesus, sužinoti apie penkis pojūčius, skirtingas emocijas, sveikos mitybos, judėjimo svarbą bei aptarti dienos rutiną. Knygoje esančios užduotėlės skatins vaiką dar labiau įsitraukti į pažinimo procesą ir plėsti žodyną.

Ši knyga vaikams yra didesnio formato, su storais ir tvirtais puslapiais. Viduje rasite:

• atvartėlius;
• sukamą ratą;
• veidrodėlį;
• spindinčias detales;
• reljefines detales.

Knyga rekomenduojama 1-4 metų vaikams. Jos dydis: 255 x 255 x 20 mm, turi 18 kietų puslapių. Knyga išleista lietuvių kalba, iliustravo Beatrice Costamagna, o leidėjas - „Skaitau nuo gimimo“.

Žmogaus kūno pažinimas ikimokykliniame ugdyme

Ikimokyklinio ugdymo gairių principai ir sritys

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Gairėse pabrėžiami šie svarbiausi principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
• Žaismės principas
• Sociokultūrinio kryptingumo principas
• Integralumo principas
• Įtraukties principas
• Kontekstualumo principas
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas

Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus, o ypatingas dėmesys skiriamas ugdymo(si) srities paskirčiai, kuri yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę.

Judrusis ir patirtinis ugdymas

Ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.

Vaikų fizinio aktyvumo raida pagal amžiaus grupes:

• Iki 1 metų

  Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Pirmaisiais metais vaikai jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų siekia vis geriau įvaldydami rankos judesius: ranka iš peties suduodami per žaislą; pratindamiesi nykščiu ir kitais pirštais suimti daiktą; laikyti daiktą per alkūnes sulenktomis rankomis ir purtyti, stuksenti, perimti iš rankos į ranką.

• 2-3 metų

  Išlaikyti pusiausvyrą vaikai pratinasi ir savarankišką vaikščiojimą tobulina judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje eidami link juos kviečiančio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, ką nors stumdydami, ridendami. Vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką. Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami.

• 3-6 metų

  Vaikai juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai: šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, šuoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais. Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant. Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą. 3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.

Sveika mityba ir jos pažinimas

Sveika mityba yra neatsiejama kūno pažinimo ir geros savijautos dalis. Šioje srityje ugdomas ir vaikų gebėjimas atpažinti bei vertinti maistą, kuris palankus jų sveikatai.

• Iki 3 metų

  Vaikai iki 3 metų su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius. Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną.

• 3-6 metų

  3-6 metų vaikai aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja. Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti. Žaisdami „kavinę“, „restoraną“, kuria mėgstamų ir netikėtų patiekalų receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gamybos procesus.

Praktinė veikla: Žmogaus kūno tyrinėjimas darželyje

Kontekstualumas yra vienas iš ikimokyklinio ugdymo principų, leidžiantis vaikams mokytis per realias patirtis. Pavyzdžiui, grupės „Naminukai“ ugdytiniai tyrinėjo žmogaus kūną, jo dalis. Ši veikla padėjo vaikams vizualiai ir praktiškai susipažinti su savo kūnu. Jie skaičiavo, lygino, kurių kūno dalių turime po vieną, po dvi ir daugiau, pavyzdžiui, vieną nosį, dvi rankas ar daug pirštų. Vaikai samprotavo, kam kokios kūno dalys reikalingos, kokios atliekamos jų funkcijos. Iš antrinių žaliavų gamino žmogaus skeletą. Ši veikla vaikus skatino domėtis ir tyrinėti savo kūną, analizuoti, ugdant gilesnį supratimą apie savo organizmą.

Kūno priėmimas ir genetiniai veiksniai

Mokant vaikus apie kūną, svarbu kalbėti ir apie kūno priėmimą bei genetinių veiksnių įtaką. Dauguma tiek mūsų fizinių bruožų, tiek būdo savybių yra dalinai arba pilnai paveldimos. Pavyzdžiui, ūgis - genai nulemia, koks jis bus. Aplinka gali turėti įtakos, bet labai nedaug. Dauguma žmonių susitaiko su tuo, kad negali keisti savo ūgio, batų dydžio, tiesiog jie tokie gimė.

Svoris taip pat paveldimas, jei vertinsime per ilgą laiką. Genai nulemia, koks bus svoris, kokia bus kaulų, liesų audinių ir riebalinio audinio masė. Mūsų kūnai turi genetiškai nulemtą svorį, su kuriuo jaučiasi geriausiai ir stengiasi tokį palaikyti. Tai vadinama pusiausvyros tašku. Mūsų kūnai turi daug mechanizmų, cheminių reakcijų, kuriomis palaiko tam tikrą svorį. Pavyzdžiui, jei valgai daugiau nei reikia kūnui, jis pagreitina medžiagų apykaitą, nežymiai pakelia kūno temperatūrą ir papildoma energija išsiskiria su šiluma. Ir priešingai, jei suvalgai mažiau nei reikėtų kūnui - sulėtėja medžiagų apykaita, kad saugotų energiją, sustiprėja alkio jausmas, pradedi daugiau galvoti apie maistą. Šie mechanizmai mums labai reikalingi. Bandymai palaikyti mažesnį svorį nei jo natūralus pusiausvyros taškas baigiasi nuolatine ir sunkia kova su šiais mechanizmais. Nuolatinės mintys apie maistą ir svorį tampa tokios intensyvios, kad neįmanoma sutelkti dėmesio niekur kitur, o dėl sustiprėjusio alkio gali atsirasti persivalgymai, dėl kurių svoris padidėja, vystytis valgymo sutrikimai. Būtent dėl to dietos, maisto ribojimas yra tokie neveiksmingi.

Genetiškai taip pat paveldime, kuriose vietose kaupsis riebalai, ir nei mitybos, nei sporto pagalba mes negalime tose vietose sumažinti riebalų kiekio. Galima sutvirtinti raumenis, galima sumažinti bendrą riebalų kiekį, bet niekas negali pasirinkti, kurioje vietoje neteks riebalų. Galime grįžti prie pavyzdžio su ūgiu arba batų dydžiu: juk niekam nekyla mintis dietų ar „sveiko maisto“ pagalba susimažinti ūgį ar batų dydį. Tada galime priminti sau, kad yra kaip yra, mes negalime pakeisti genų. Bet mes galime priimti savo kūną, gerai jame jaustis, atliepti jo poreikius, patirti malonumą. Kūno poreikiai taip pat svarbūs kaip ir visi kiti poreikiai.

tags: #daineles #vaikam #apie #kuno #dalys

• Merūno Vitulskio nusivylimas: kas nutiko Birutės Petrikytės jubiliejiniame koncerte?
• Ilgalaikės globos išlaidų kompensavimas
• Informacinės sistemos poreikis "Auksiniame gaidelyje"
• Kultinio serialo „Mano puikioji auklė“ istorija
• Kokybiškos ir saugios lovytės vaikams